Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-479-593/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
1S-479-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00101-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-479-593/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00101-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria R. Š. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Š. nuteistas 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, t .y. 3 metais ir 4 mėnesiais laisvės atėmimo, ir R. Š. skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųsdamas R. Š. į pataisos namus atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarytus administracinius nusižengimus bei R. Š. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis R. Š. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį.

3.1. Skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytu vienu iš motyvų dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas R. Š.. Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas.

3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad 2020 m. gegužės 14 d., 22 val. 22 min. nebuvo namuose dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbu, kadangi vežė UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojus. Tai, kad R. Š. dirba taksi vairuotoju Probacijos tarnybai buvo ir yra žinoma, todėl jo nebuvimo namuose jokiu būdu negalima vertinti, kaip teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymo.

3.3. Skunde pažymima, kad 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus R. Š. vykdo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Visą tą laiką jis bandė išspręsti su psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir narkotinių medžiagų) vartojimu susijusias problemas. Bandė gydytis, tačiau dabar supranta, kad jo pastangos buvo nepakankamos. Artimiausiu metu ketina kreiptis dėl stacionaraus gydymo Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Jo požiūris į teismo nustatytus įpareigojimus yra nelengvabūdiškas. Pirmos instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, kad jis turi nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti. Be to, šiuo metu mamai A. Š. yra ruošiami dokumentai dėl rūpybos, kadangi mama negali savimi pasirūpinti (dėl sveikatos būklės) todėl jos rūpintoju taps R. Š.. Šiuo metu R. Š. su J. G. ketina tuoktis ir laukiasi vaiko. Pirmos instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertino.

3.4. Nors R. Š. ir pažeidė probacijos sąlygas, tačiau vertinant jo asmenybę, pastangas spręsti priklausomybės problemas, pastangas (ir realų šių pastangų įgyvendinimą) susirasti darbą, tai, kad įvykdė papildomus teismo įpareigojimus, darytina išvada, kad jis siekia taisytis, nepažeidinėti bausmės atlikimo sąlygų ir teismo įpareigojimų. R. Š. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant nuo visuomenės. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad R. Š. padarytas probacijos sąlygų pažeidimas negali būti laikomas sąmoningu, sistemingu ir piktybišku nuteistajam nustatytų įpareigojimų nevykdymu ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis ir todėl būtų tikslinga jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nustatyta, kad R. Š. probacija vykdoma nuo 2018 m. balandžio 19 d., jis 2018 m. balandžio 27 d. pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo tvarka ir sąlygomis, 2018 m. lapkričio 9 d. buvo įspėtas dėl atsakomybės už probacijos sąlygų bei teismo paskirtų pareigų nevykdymą. 2019 m. birželio 28 d. R. Š. pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos (a. b. l. 121). 2019 m. lapkričio 25 d. atliktas pakartotinis probacijos sąlygų išaiškinimas (a. b. l. 151).

Žemesnės instancijos teismas

7. 2020 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo patenkintas 2020 m. gegužės 26 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikimas ir panaikintas R. Š. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismas sprendė, kad nuteistasis R. Š. netinkamai vykdė probacijos sąlygas dėl ko Probacijos tarnyba net tris kartus kreipėsi į teismą dėl probacijos panaikinimo, tačiau net po trečiojo Probacijos tarnybos teikimo, nuteistasis išvadų nepadarė ir tinkamai nevykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – 2020 m. gegužės 14 d., 22 val. 22 min. nerastas namuose, jam 2020 m. gegužės 22 d. nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš tiesų, priežiūros laikotarpiu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo į Kauno apylinkės teismą buvo kreiptasi iš viso keturis kartus. Pirmą kartą probacijos tarnyba kreipėsi dėl to, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų ir darė teisės pažeidimus, o būtent: 2018 m. spalio 25 d. Priklausomybės ligų centre atlikus psichiką veikiančių medžiagų vartojimo testą nustatytas narkotinių medžiagų MDMA vartojimas; 2018 m. gruodžio 14 d., 02 val. 45 min., asmuo buvo nubaustas administracine tvarka, kadangi kirto važiuojamąją dalį ne perėjoje, kai ji buvo matomumo zonoje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalis), tuo pačiu pažeidė įpareigojimą nakties metu būti namuose; 2019 m. vasario 2 d. R. Š. baustas administracine tvarka, kadangi 23 val. 45 min. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nustatyta, kad jis vairavo taksi automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,30 promilių girtumas (ANK 422 straipsnio 2 dalis), tuo pačiu nuteistasis pažeidė teismo skirtą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2019 m. kovo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teikimas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai yra nereikšmingi kitų, jam paskirtų įpareigojimų tinkamo vykdymo kontekste. Minėtos nutarties priėmimo metu teismui nebuvo žinoma, todėl neįvertinta tai, jog R. Š. ir 2019 m. vasario 22 d. Priklausomybės ligų centre buvo nustatytas narkotinių medžiagų – metadono vartojimo faktas bei nurodyta, kad jis nelanko AA ir AN grupių.

9. 2019 m. liepos 19 d. pakartotinai buvo svarstytas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi nuteistasis nuo 2019 m. kovo 25 d. nesilankė Probacijos tarnyboje, neatsiskaitė apie teismo skirtų pareigų vykdymą. Ir šį kartą Probacijos skyriaus teikimas buvo atmestas, nurodant, kad R. Š. probacijos sąlygas pažeidė formaliai ir jį galima perauklėti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas sprendė, jog vien neatvykimas į probacijos tarnybą ir duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų nepateikimas nėra pakankamas pagrindas vykdyti pakankamai ilgą 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Trečią kartą teikimu buvo kreiptasi 2020 m. balandžio 9 d., kadangi 2019 m. lapkričio 27 d. buvo gautas raštas iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo, kuriame nurodyta, kad asmuo šioje įstaigoje nesilanko nuo 2019 m. vasario 22 d., o pažymą apie tęsiamą gydymą nuo psichiką veikiant medžiagų pristatė tik 2020 m. sausio 6 d. ir nuo to laiko pažymos apie gydymąsi nepristatė. 2020 m. vasario 7 d. naktinio patikrinimo metu lankantis asmens gyvenamojoje vietoje R. Š. buvo nustatytas 0,25 promilių neblaivumas, t. y. R. Š. pažeidė pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įpareigojus R. Š. atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testą, jis jo neatliko, pažymos iš Respublikinio priklausomybės ligų centro – taip pat nepristatė. Siekiant suteikti nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti, jo sutikimu 2020 m. vasario 19 d. Probacijos tarnyboje buvo mėnesiui uždėta elektroninio stebėjimo įranga. Per pirmą mėnesį pažeidimų nenustatyta, pareigų kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis buvo pratęsta iki 2020 m. balandžio 17 d.

11. 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi taip pat buvo atmestas Probacijos tarnybos teikimas, nurodant, jog nepateikimas duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų ir nustatytas alkoholio vartojimo faktas, nėra pakankamas pagrindas panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, juo labiau, kad duomenų apie gydymąsi pateikimą apsunkina Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantino režimas. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nors 2020 m. balandžio 4 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 8 d. buvo nustatyti pareigos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pažeidimai, tačiau sprendė, kad šie pažeidimai susiję su nuteistojo darbu nakties metu, kadangi jis telefonu nurodė, kad vėl pradėjo užsiimti taksi veikla. Teismas sprendė, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, neišnaudojus visų galimybių padėti nuteistajam koreguoti jo elgesį būtų pernelyg skubotas.

12. Taigi, kaip matyti iš teismo nutarčių, priimtų svarstant Probacijos tarnybos teikimus, R. Š. nuo pat probacijos pradžios netinkamai vykdė teismo skirtus įpareigojimus, tačiau teismas sprendė, kad jo padaryti pažeidimai nėra tokie, kad dėl jų būtų naikinama probacija ir nuteistasis siunčiamas atlikti gana griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas bausmės vykdymo atidėjimą panaikino iš esmės dėl dviejų po paskutinės nutarties netenkinti probacijos teikimo padarytų pažeidimų, t. y. įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. nesilaikymo ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog R. Š. pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui.

13. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti tuo pagrindu, kad pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Su šiuo skundo argumentu sutinka ir aukštesnysis teismas. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis byla, kurioje R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį, perduota į teismą (baudžiamoji byla Nr. 1-1536-573/2020), tačiau ši byla neišnagrinėta, R. Š. nepripažintas kaltu, todėl aplinkybės, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota byla negali būti vertinamos kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios.

14. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog jis 2020 m. gegužės 14 d., 22 val. 22 min. nebuvo namuose pažeisdamas teismo įpareigojimus, tačiau šį skundo argumentą aukštesnysis teismas atmeta. 2020 m. birželio 25 d. patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog joje yra duomenys apie tai, kad R. Š. vykdo individualią veiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant teikimą teisme, nuteistasis nurodė, jog dirba firmoje ,, (duomenys neskelbtini)“ (ko minėtos LITEKO duomenų bazė duomenys nepatvirtina), kas rodo, jog nebuvimo namuose metu jokios individualios veiklos nuteistasis nevykdė, o jeigu ir dirbo firmoje ,, (duomenys neskelbtini)“ – tai darė nelegaliai ir tai nepateisina teismo įpareigojimo būti namuose nurodytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu, nevykdymo.

15. Nors, kaip jau buvo minėta, skundžiama nutartimi Probacijos tarnybos teikimas atmestas iš esmės dėl vieno nustatyto psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šio įpareigojimo nesilaikė iš esmės viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jam buvo nustatyti nevienkartiniai psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktai, o būtent: 2018 m. spalio 25 d., 2019 m. vasario 22 d., 2020 m. vasario 7 d., 2020 m. gegužės 22 d., be to jis buvo atsisakęs atlikti narkotinių medžiagų vartojimo testą bei 2019 m. vasario 2 d. baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o 2020 m. vasario 7 d. – jam nustatytas 0,28 promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog šie psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktai nustatyti ne kuriuo nors atskiru bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet praktiškai per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, per kurį net tris kartus buvo nagrinėjami Probacijos tarnybos teikimai ir teismo nutartimis nuteistajam nuolat išaiškinama, jog jeigu jis ir toliau be pateisinamų priežasčių tinkamai nevykdys jam skirtų pareigų, Probacijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

16. Taigi probacijos teikimai buvo ne kartą atmesti tikintis efektyvios tolimesnės probacijos, tačiau nuteistasis, nepaisydamas teismo parodyto pasitikėjimo, savo elgesio ir toliau nekeitė ir nepraėjus net mėnesiui po 2020 m. balandžio 17 d. priimtos nutarties atmesti Probacijos teikimą įsiteisėjimo, nuteistajam vėl buvo konstatuotas MDMA vartojimo faktas.

17. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo pastangos gydytis nebuvo pakankamos ir ketina kreiptis dėl tolimesnio gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad paskutinė pažyma apie R. Š. gydymąsi pristatyta 2019 m. lapkričio 29 d. Vėliau jokių duomenų nepateikta, nors Probacijos tarnybai buvo nurodęs, kad pažymą apie gydymąsi pateiks iki 2020 m. vasario 29 d. (t. y. dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo).

18. Įvertinus, kad R. Š. ne pirmą kartą nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų, vengia bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė (48 balai), aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

19. Apeliaciniame skunde R. Š. prašo įvertinti jo pastangas spręsti priklausomybės ligas bei susirasti darbą, atkreipti dėmesį į tai, kad privalo išlaikyti nepilnametę dukrą bei rūpintis mama, teigia, kad su drauge jis laukiasi vaiko bei ketina tuoktis. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išskirtinė išlyga nuteistajam, kuriam nuosprendžiu paskiriama laisvės atėmimo bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus. Tris kartus teismo atmestas probacijos teikimas leido nuteistajam įvertinti būklės rimtumą ir imtis visų įmanomų priemonių savo elgesio korekcijai. Tačiau iš to nuteistasis išvadų nedarė. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai neatliekant bausmės. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nusikaltimas už kurį R. Š. 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, padarytas kito, t. y. 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jau prieš priimant 2018 m. kovo 28 d. nuosprendį nagrinėjimo teisme metu, R. Š. teigė, jog gydėsi ir toliau gydysis nuo priklausomybės ligų, be to turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, t. y. tos pačios aplinkybės, susijusios su R. Š. įsipareigojimu vaikui, noru gydytis tęsiasi nuo 2018 m. kovo mėnesio ir nuo to laiko iš esmės jokių pokyčių R. Š. elgesyje neįvyko. Tai suteikia pagrindą visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, o taikoma probacija dėl jo paties neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, požiūrio į pareigas tinkamai vykdyti apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, nenoro spręsti su psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir narkotinių medžiagų) vartojimu susijusias problemas yra neefektyvi. Tai, jog R. Š. bausmės atidėjimo laikotarpiu vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nors ir netiesiogiai patvirtina nuolatinis nuteistojo vengimas atvykti tiek į probacijos tarnybą, tiek į priklausomybės ligų centrą, suvokiant, jog atliekami testai dėl narkotinių medžiagų vartojimo gali būti teigiami. Akivaizdu ir tai, jog jokių duomenų, kad R. Š. namuose nerastas dėl priežasčių, susijusių su darbu taip pat nėra. Nors ne kartą Probacijos tarnyba reikalavo pateikti taksi veiklą patvirtinančius dokumentus, tačiau tinkamų dokumentų R. Š. nei probacijos tarnybai, nei teikimą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė. Tokie dokumentai nepateikti ir su nuteistojo apeliaciniu skundu.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nutarė R. Š. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos namus atlikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė