Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo J. K. ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Ieškovas teismo prašo pripažinti negaliojančia 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią J. K. pardavė atsakovei G. Š. žemės sklypą (unikalus Nr. 4101-0600-0092), esantį (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, grąžinant miško ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad ieškovas su atsakove G. Š. 2011-08-29 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovei žemės sklypą (unikalus Nr. 4101-0600-0092), esantį Suktiškių k., Vilniaus r. sav. Minėtą sklypą atsakovė įsigijo kartu su sutuoktiniu (atsakovu) A. Š.. Sklypo kaina, pagal pirkimo-pardavimo sutartį, buvo numatyta 3 000 Lt. Pagal sutartį, atsakovai turėjo sumokėti ieškovui 3 000 Lt, tačiau pastarasis pinigų negavo. Be to, atsakovai įsipareigojo ieškovui leisti naudotis žemės sklypu, t. y. turint leidimus kirsti medžius statybinėms medžiagoms ir malkoms. Nors ieškovas ir gavo visus reikiamus leidimus, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė ir neleido atsakovui naudotis žemės sklypu. Taip pat ieškovas nurodė, jog, pastarojo nuomone, ginčijamas sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 str., 1.80 str. 2 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2016-04-01 ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog J. K. ieškinyje nurodė, kad jis pagal 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį jam nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei G. Š. už 3 000 Lt. Taip pat teigė, jog nors sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas visą kainą sumokėjo ir pardavėjas pretenzijų neturi – minėtų pinigų J. K. negavo, tačiau šios aplinkybės patvirtinimui prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų. Taip pat nurodė, kad sutartyje nurodyta 3 000 Lt daikto pirkimo kaina neatitinka rinkos kainos, tačiau taip pat nenurodė jokių įrodinėjimo priemonių, kuriomis įrodinės minėtas aplinkybes. Ieškinyje taip pat buvo nurodomi papildomi susitarimai (dėl sandorio apmokėjimo išlaidų, miško vėlesnio naudojimosi ir kita), tačiau nenurodyta, kaip bus jie įrodinėjami, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas jokių įrodymų, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą nepridėjo. Teismas, remdamasis ieškinio turiniu, nurodė, jog nėra aišku, kokiu tikslu reiškiamas ieškinys. Tokio ieškinio pateikimas teismui iš anksto rodo, kad jis ateityje gali būti tikslinamas, keičiamas jo dalykas ar pagrindas.

J. K. ieškinyje nurodė, jog dėl to, kad jis yra rusakalbis, jam pateiktos sutarties turinio gerai nesuprato, teigė, kad sudarė sandorį suklydęs. Nagrinėjamu atveju reikalavimą reiškiantis asmuo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo turi pateikti faktines aplinkybes, kodėl suklydimas buvo esminis, t. y. ar buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, dėl atsakovo civilinio teisinio statuso, ar J. K. esant tam tikroms aplinkybėms būtų sudaręs sandorį, įrodyti, jog buvo suklaidintas ir pan. J. K. turi nurodyti, kas būtent jį suklaidino, kas padarė įtaką šiam suklydimui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškinys turi būti patikslintas.

Ieškovas (apeliantas) J. K. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodo, kad apeliantas, pateikdamas ieškinį, tikisi, kad atsakovai savo atsiliepimuose neneigs apelianto nurodytų aplinkybių, todėl jų papildomai įrodinėti nereikės. Be to, prie ieškinio buvo pridėta 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė 5,3700 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4101-0600-0092). Įrodymų, kuriuos reikalaujama pateikti skundžiamojoje nutartyje, apeliantas neturi, tačiau, apelianto nuomone, tai nereiškia, kad dėl to jis neturi teisės kreiptis į teismą. Apeliantas šiuo atveju siekia teisminės gynybos, o ne piktnaudžiauti procesu.

Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad ieškovas turi nurodyti, kas suklaidino ieškovą sudarant ginčijamą sandorį. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi faktinis ieškinio pagrindas ir turinys yra pilnai suprantamas ir atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Ginčijamos sutarties pagrindu, šalys susitarė, jog atsakovai sumokės visą prekės kainą apeliantui, tačiau pastarasis jokių pinigų negavo. Tuo tarpu sutartyje nurodyta daikto pirkimo kaina (3 000 Lt) neatitinka rinkos kainos ir yra mežesnė net nei nurodyta registre. Taip pat pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sutarta, jog sutarties sudarymo išlaidas apmoka pardavėjas, t. y. ieškovas, tačiau vėliau šiuos pinigus atsakovai įsipareigojo grąžinti. Taip pat atsakovai įsipareigojo leisti apeliantui naudotis mišku – pjauti medžius statybinėms medžiagoms ir malkoms (esant atitinkamiems leidimams), tačiau pastarieji apeliantui neleido ir neleidžia naudotis mišku, nors apeliantas turi visus reikiamus leidimus.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas su ieškiniu atsakovams G. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2011-08-29 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, bei valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi apeliantui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Taip pat nurodė, jog ieškinyje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, argumentus.

Ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tuo tarpu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nurodė esmines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindą), tai yra, nurodė, kad su atsakovais 2011-08-29 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas atsakovams pardavė 5,3700 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., Suktiškių k., tačiau atsakovai neatsiskaito. Taip pat atsakovai įsipareigojo leisti apeliantui naudotis mišku, išsipjauti medieną, tačiau savo įsipareigojimų atsakovai nevykdė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė ir kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas nurodė, kad atsakovai nesumokėjo daikto kainos, nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat, jog sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus, t. y. žemės sklypas buvo parduotas ne rinkos kaina. Dėl ieškovo pareigos pateikti įrodymus pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar ieškinio pagrįstumą, nes atsakovai gali ieškinį tiesiog pripažinti. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

Kadangi ieškovas notaro kaltės neįrodinėja, šio įtraukimas į bylą nėra būtinas. Tačiau jei pirmosios instancijos teismas nuspręstų, jog notaro dalyvavimas byloje reikalingas, tretįjį asmenį į bylą gali įtraukti teismo iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį CPK 135 str. 1 d. 2-4 punktų pagrindu, taip pat nepagrįstai sutapatino ginčo nagrinėjimo iš esmės institutą su pradine bylos iškėlimo teisme stadija - ieškinio priėmimu. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį ir ieškovo J. K. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.