Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovėms K. R. ir N. R. dėl turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Aleksander Višnevski palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nėra atlikta jokių įrašų registruose, jog po santuokos nutraukimo J. R. su A. R. priklauso po ¼ dalį buto, dėl ko notaras negali ieškovei įforminti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl būtina padalinti ½ dalį buto tarp buvusių sutuoktinių J. R. ir A. R., pripažįstant ¼ dalį J. R. asmenine nuosavybe. Teigė, jog ginčo bute iki šiol gyvena ieškovė, jie kartu su velioniu bute gyveno iki jo mirties, anksčiau nei A. R., nei atsakovės nekėlė klausimo dėl buto nuosavybės teisių. Kur tiksliai gyvena velionio ir ieškovės dukros A. R. ir D. R., pasakyti negali. Taigi, kadangi butas buvo įgytas po santuokos sudarymo, preziumuojama, jog šis turtas yra bendroji buvusių sutuoktinių J. R. ir A. R. nuosavybė. Ieškovės atstovas prašė padalinti ½ dalį santuokoje įgyto turto, bei priteisti ieškovės naudai jos patirtas 1 399,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių lygiomis dalimis, kurios neviršija teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų.

5. Ieškovė R. R. bei atsakovės K. R. ir N. R. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovės apie posėdį informuotos tinkamai (ieškovė – per savo atstovą (CPK 118 str. 1 d.), o atsakovės – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, ieškovė teismo bylą veda per savo atstovą (CPK 51 str. 1 d.), todėl byla išnagrinėta ieškovei R. R. bei atsakovėms K. R. ir N. R. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. R. su A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, b. l. 4, 10). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. R. kartu su savo motina V. R. 1997 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 3490 pagrindu įsigijo po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (el. b. apyrašas, b. l. 5–6). 2003 m. spalio 1 d. Buto dalies dovanojimo sutarties Nr. 4794 pagrindu V. R. padovanojo savo sūnui J. R. jai priklausiusią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais dalį (el. b. apyrašas, b. l. 8). Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti VĮ Registrų centro Nekinojamojo turto registro išrašai (el. b. apyrašas, b. l. 12, 19–20). Byloje taip pat nustatyta, kad nutraukus santuoką su A. R., J. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su ieškove R. R. (el. b. apyrašas, b. l. 7). Į bylą pateiktas įrodymas, jog (duomenys neskelbtini) J. R. mirė (el. b. apyrašas, b. l. 9). Ieškovė R. R. kreipėsi į Vilniaus 1-ąjį notarų biurą, dėl po velionio mirties atsiradusio palikimo priėmimo, kur buvo pradėta paveldėjimo byla (el. b. apyrašas, b. l. 11).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, jog buvusi J. R. sutuoktinė A. R. (duomenys neskelbtini) mirė, kuri, bylos duomenimis, turi du įpėdinius – dukras: K. R. ir N. R., kurios nuo 2004 metų deklaravo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas (el. b. apyrašas, b. l. 13–17). Iš Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarės D. Miškinės 2021 m. lapkričio 26 d. pranešimo matyti, jog niekas dėl po A. R. mirties likusio palikimo priėmimo nesikreipė (el. b. apyrašas, b. l. 18).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1997 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

9. Šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir tuo pačiu šio turto padalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis. Šio sprendimo 6 punkte nustatyta, kad J. R. ir A. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 4 d., t. y. santuokos su A. R. metu, J. R. vardu buvo įgyta ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Pagal CK 3.89 str. 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje duomenų, jog ½ dalis minėto buto buvo įgyta iš J. R. asmeninių lėšų, ar, kad A. R. buvo išreiškusi sutikimą, jog minėta buto dalis buvo įgyta J. R. asmeninėn nuosavybėn, nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų, jog santuokos metu J. R. vardu įgytas nekilnojamasis turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė R. R. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo padalinti J. R. ir A. R. santuokoje įgytą turtą, kad ji galėtų įgyvendinti savo kaip J. R. įpėdinės teises ir pareigas, t. y. paveldėti po J. R. mirties likusį turtą, tame tarpe ir dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad J. R. ir A. R. būtų sudarę vedybinę ar povedybinę sutartį, kuria būtų nustatę sutartinį santuokoje įgyto turto teisinė režimą, byloje nepateikta. Minėta, kad tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kuri šioje byloje nėra paneigta, pripažintina, kad 1997 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 3490 pagrindu J. R. vardu įgyta po ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. R. ir A. R. nuosavybė.

12. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

13. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalijimo natūra principo, todėl vadovaudamasis šiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padalinti J. R. ir A. R. santuokoje, t. y. 1997 m. lapkričio 4 d. sutarties Nr. 3490 pagrindu, įgytą turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, nustatant, kad J. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir A. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki mirties priklausė po ½ dalį ½ dalies buto, esančio adresu G(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, t. y. po ¼ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas, pripažįstant, kad J. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis santuokoje su A. R. įgyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

16. Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 277,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 21, 31), taip pat patyrė 1 399,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 93–96). Taigi, ieškovė iš viso patyrė 1 676,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (277,00 + 1 399,25).

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 383,13 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 676,25 / 2).

18. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 6,72 Eur (13,44 / 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 478 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė ¼ dalis buto su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovių K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 383,13 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti iš atsakovių K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis į valstybės biudžetą po 6,75 Eur (šešis eurus ir 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos atsakovės, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.