Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovei K. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys L. G., G. Z., V. Č., E. C., I. C., M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui L. Č. nuosavybės teise priklauso 13229641/21326250 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuosavybės teise priklauso 184/10000 pastogės dalys (e. b. l. 9-11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3589-871/2014 nuspręsta nustatyti naudojimosi pastoge, tvarką bendraturčiams, paskiriant atsakovams K. S. ir V. S. bendrai naudotis patalpa neįrengtos pastogės padalinimo pasiūlymo plane pažymėta indeksu 1 (bendras plotas 12,56 kv.m.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktas atsakovei adresuotas 2017-08-28 prašymas-pasiūlymas, kuriame ieškovas siūlo parduoti jam atsakovei priklausančias 184/10000 pastogės dalis arba keisti šias dalis į kitą analogišką pastogės dalį (e. b. l. 25-26). Byloje yra pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Mindaugo g. 15, Vilniuje, dalies neįrengtos pastogės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant dvylika turtinių vienetų, kapitalinio remonto projektas Nr. AD.02-TPD (e. b. l. 29-42).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia – reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Ieškinyje nurodoma, kad dėl ieškovo ir atsakovės nesutarimo dėl pastogės kapitalinio remonto toliau valdyti ir naudotis šiuo turtu jo neatidalijus yra neįmanoma. Ieškovo teigimu, pagal esamą pastogės išplanavimą atidalinti ieškovui ir atsakovei priklausančias dalis natūra, nepadarant neproporcingos žalos turto paskirčiai ir bendraturčių teisėms bei interesams yra neįmanoma, nes į atsakovės valdomą pastogės patalpą galima patekti tik per ieškovui ir trečiajam asmeniui M. L. priklausantį pastogės plotą, atskiro įėjimo iš lauko įsirengti daugiabučio namo pastogėje techninių galimybių taip pat nėra, be to, atsakovės butas yra kitoje laiptinėje ir nesiriboja su jos valdoma pastogės dalimi. Duomenų, kad šiuo atveju yra galimybė atidalyti atsakovei priklausančios pastogės dalį natūra, nepadarant proporcingos žalos pastogei, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju ginčas spręstinas vienai iš šalių priteisiant kompensaciją. Byloje nesant duomenų, kad ieškovo siūlomas pastogės atidalijimo būdas pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, ieškovo reikalavimas atidalyti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui atsakovei nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį, o atsakovei – kompensaciją, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Teismui nusprendus dėl pastogės atidalijimo būdo, spręstinas ieškovo atsakovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registre nurodomą vidutinę pastogės rinkos vertę– 138 000 Eur (202,22 Eur / kv. m) ir atsakovės nuosavybės teise valdomą pastogės dalį – 184/10000, kas atitinka 12,56 kv. m, ieškovas prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 2 539,83 Eur dydžio piniginę kompensaciją (202,22 Eur x 12,56 kv. m). Teismo vertinimu, šiuo atveju 2 539,83 Eur dydžio kompensacija yra teisinga ir protinga, ji atitinka vidutinę pastogės rinkos vertę.

Ieškovas priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

Byloje patirta 10,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalyti atsakovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 184/10000 dalis natūra, priteisiant šį turtą ieškovui L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 539,83 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt devynių eurų ir 83 ct) dydžio kompensaciją už atidalytą turtą.

Priteisti iš atsakovės K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,15 Eur (dešimt eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ir tretieji asmenys sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.