Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti per darbdavį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182774 finansavimo sandorį Nr. 3 dėl 823,09 Eur vartojimo kredito sumos, finansuojamas sandorio sudarymo mokestis 00,00 Eur, draudimo mokestis 18,22 Eur, bendra finansuojama suma 841,31 Eur, palūkanų norma 13,72 proc., tvarkymo mokestis 0,061 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 21,9 proc., bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 893,90 Eur, kurią sudaro: 823,09 Eur vartojimo kredito suma, 18,22 Eur draudimo mokestis, 4,50 Eur tvarkymo mokestis ir 48,09 Eur pelno palūkanos bei kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gegužės 27 d. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką atsakovas kas mėnesį turėjo mokėti 99,33 Eur įmokas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, paskutinę įmoką atsakovas atliko 2020 m. kovo 18 d., dėl ko praleidus tris mokėjimus iš eilės, ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Atsakovo skola ieškovei sudaro 313,52 Eur vartojimo kredito suma, 6,10 Eur draudimo mokestis, 1,50 Eur tvarkymo mokestis, 6,53 Eur pelno palūkanos, 18,86 Eur delspinigiai, paskaičiuoti pagal ieškovės pateiktą ieškovės pateiktą balansą. Duomenų apie tai, kad atsakovas visiškai įvykdė savo prievolę ir atsiskaitė su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę atsiskaityti su ieškove nėra, šalys tokių įrodymų nepateikė (CPK 176–179 straipsniai). Todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 313,52 Eur vartojimo kredito sumą, 6,10 Eur draudimo mokestį, 1,50 Eur tvarkymo mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.