Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei E. P., atsakovės atstovui Tomui Karosui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Savas kazino“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl sprendimų dalių panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskr. VMI)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos manymu, nors Komisija skundžiamame sprendime teisingai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, pripažino, kad pareiškėja pažeidė mokesčio įstatymą dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti bei nurodė, jog, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, pareiškėja turėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo, tačiau visą tai nurodė tik formaliai ir priėmė priešingą nurodytiems motyvams sprendimą – neatleido pareiškėjos nuo 14 170, 60 Lt dydžio dalies delspinigių mokėjimo. Pareiškėja daro išvadą, kad skundžiama sprendimo dalis, kuria ji neatleista nuo 14 170, 60 Lt dydžio delspinigių mokėjimo, yra nemotyvuota ir priimta tiesiog formaliai pritaikius įstatymo nuostatas, todėl prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 str. 1 d. 2 p. Mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė MAĮ 27 str. 1 d. 5 p., reglamentuojamą pareigą siekti savitarpio supratimo bei bendradarbiauti su pareiškėja.

Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, kad, vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, ji pagrįstai tikėjosi, jog nauji azartinių lošimų mokesčių tarifai įsigalios tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, o ne nuo 2009 m. sausio 1 d. Minėtiems mokesčių tarifų pasikeitimams įsigaliojus 2009 m. sausio 1 d., buvo pažeistos konstitucinės vertybės: teisingumo principas, reikalavimai užtikrinti teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, būtinumą užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų, pasitikėjimą valstybe ir teise.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai priskaičiuoti delspinigiai, kaip baudinė sankcija, yra neproporcingi ir neadekvatūs jos veiksmams – pavėluotai sumokėtiems mokesčiams, ir prieštarauja tokios sankcijos paskirčiai – skatinti mokesčių mokėtojus laiku mokėti mokesčius.

Mano, kad priimdama skundžiamą sprendimą Komisija pažeidė Civilinio kodekso 2.36 str. nuostatas, kadangi net ir tuo atveju, jei Komisija neatleido pareiškėjos nuo visų delspinigių mokėjimo, ji turėjo būti atleidžiama bent jau nuo pusės delspinigių mokėjimo.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentavo tai, kad azartinių lošimų mokesčio reforma buvo skubi, pasikeitimams neturėjo laiko pasiruošti ir patyrė finansinių sunkumų (b. l. 55–57).

Atsakovės manymu, Komisija tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovė sutinka su ginčo sprendimuose nurodytu faktinių bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, todėl mano, kad naikinti šių sprendimų remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskr. VMI atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2010-09-15 pareiškėja kreipėsi į Kauno apskr. VMI su prašymu atleisti nuo 21 979,60 Lt delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai sumokėtą azartinių lošimų mokestį, mokėjimo (Komisijos byla, b. l. 37). Kauno apskr. VMI 2010-10-14 priėmė sprendimą Nr. N8-16, kuriuo nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo (Komisijos byla, b. l. 33).

Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2010-11-08 ir 2010-11-24 pateikė VMI prie LR FM skundus (Komisijos byla, b. l. 27–29, 21–23), kuriuose prašė panaikinti Kauno apskr. VMI 2010-10-14 sprendimą.

VMI prie LR FM 2010-12-06 priėmė sprendimą Nr. 69-316, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė ir paliko galioti 2010-10-14 Kauno apskr. VMI sprendimą Nr. 8-16 (Komisijos byla, b. l. 18–19).

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, 2011-01-03 pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–7), kurį išnagrinėjusi 2011-03-07 sprendimu Nr. S-47 (7-4/2011) (Komisijos byla, b. l. 42–45) iš dalies atleido pareiškėją nuo 7 809 Lt delspinigių ir patvirtino VMI prie LR FM 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 69-316 dalį, kuria pareiškėja neatleista nuo 14 170, 60 Lt delspinigių.

Ginčo esmė – ar pareiškėja pagrįstai neatleista nuo 14 170, 60 Lt azartinių lošimų mokesčio delspinigių.

Atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato MAĮ bei Taisyklės.

MAĮ 100 str. 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog mokesčių mokėtojai atleidžiami skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 str. 1 d. numato, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Pagal MAĮ 100 str. 2 d. nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Nustatyta, kad pagal 2008-12-19 Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo 5 str. 3 d. pasikeitė fiksuotas loterijų ir lošimų mokesčio dydis, skaičiuojamas už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo veiklos įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą jis padidėjo 33 proc., už B kategorijos lošimo automatą – 50 proc., už ruletes, kortų arba kauliukų stalą – 50 proc. Minėtas įstatymas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2008-12-20, o įsigaliojo nuo 2009-01-01.

MAĮ 3 str. 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtinta mokesčių administratoriaus pareiga administruojant mokesčius vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

Iš 2004-01-15 MAĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad MAĮ prioritetas teikiamas savanoriškam mokesčių mokėjimo skatinimui, visapusiškai pagalbai mokesčių mokėtojui įstatymo laikymosi srityje. Nurodoma, kad, sprendžiant apmokestinimo klausimus, pirmenybė turi būti teikiama teisingumo, protingumo bei turinio viršenybės prieš formą principams.

Teismas, įvertinęs ginčijamą Komisijos sprendimą, konstatuoja, kad ji, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai ir teisėtai atleido pareiškėją nuo dalies priskaičiuotų delspinigių, kadangi yra akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi MAĮ 3 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos dėl mokesčių įstatymų įsigaliojimo terminų, kadangi Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas 2008-12-19, o įsigaliojo jau nuo 2009-01-01.

Pareiškėja teigia, kad iki minėtų įstatymo pakeitimų turėjo 12 lošimo stalų ir 60 A kategorijos lošimo automatų, taigi jai mokėtinas mokestis padidėjo nuo 84 000 Lt iki 120 000 Lt, o tai, teismo vertinimu, Komisijos pagrįstai buvo įvertinta kaip reikšmingai padidėjusi mokestinė našta, prie kurios ji negalėjo per labai trumpą laiką prisitaikyti.

Pagal MAĮ nuostatas, mokesčių administratorius ar mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar atleisti mokesčių mokėtoją nuo visų priskaičiuotų delspinigių ar tik nuo jų dalies.

Komisija, įvertinusi nustatytų aplinkybių reikšmingumą bei tai, kad pareiškėja 2009 m. sausio–kovo ir birželio mėnesiais laiku sumokėjo pasikeitusiame įstatyme nustatytus mokesčius, pasinaudodama savo diskrecijos teise, nusprendė atleisti pareiškėją nuo dalies delspinigių, t. y. nuo 7 809 Lt.

Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 d. numato, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Kaip matyti iš anksčiau nurodytų MAĮ nuostatų, jose yra sureguliuotas atleidimo nuo delspinigių klausimas, taigi pareiškėjos teiginys, kad Komisija pažeidė Civilinio kodekso 2.36 str. nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nurodytas straipsnis šioje byloje netaikytinas.

Pareiškėja prašo atleisti nuo delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Dėl šio argumento teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. (žr. 2005 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 2005 m., taip pat 2011-04-07 nutartį byloje Nr. A575-753/2011 ir kt.). Šioje byloje aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure, cas fortuit ar vis absoluta, nenustatyta, todėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėja nuo delspinigių ir baudų mokėjimo negali būti atleista.

Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį, daro išvadą, kad Komisija pareiškėją nuo dalies delspinigių mokėjimo atleido įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai reikėjo užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgusi į tai, kad Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2008-12-19, įsigaliojo jau nuo 2009-01-01. Iš Komisijos sprendimo matyti, jog ji nenustatė tokių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios (Komisijos sprendimo 4 lapas, paskutinė pastraipa).

Teismas dėl pareiškėjos skunde išdėstyto argumento, kad priskaičiuoti delspinigiai, kaip baudinė sankcija, yra neproporcingi ir neadekvatūs jos veiksmams, pažymi, jog mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo delspinigiai ir jų dydis buvo apskaičiuoti, pareiškėja neginčijo, jis yra galiojantis, šio sprendimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl priskaičiuotų delspinigių dydžio nepasisako, nes šioje byloje yra sprendžiamas atleidimo nuo delspinigių mokėjimo klausimas.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Komisija tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėja nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindu ją atleisti nuo visos priskaičiuotų delspinigių sumos. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas, Komisijos 2011-03-07 sprendimas Nr. S-47(7-4/2011) paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Savas kazino“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.