- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- E1-934-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00023-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Nuteistasis
- A. I.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
- 2.6.1Užsienio valstybės teismo nuosprendžių ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų vykdymas (BPK 365 str.)
- 2.6.2.1Sprendimų dėl laisvės atėmimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 365-5 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos prašymą dėl Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. I. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I. Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas 2192 dienų laisvės atėmimo bausme už sunkią profesionalią vagystę su įsilaužimu, tai yra už nusikalstamų veikų, numatytų Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 130 straipsnio 2 dalies pirmame ir antrame atvejuose, padarymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d.
Liudijime nurodyta, kad iki 2023 m. gruodžio 19 d. A. I. atliko 406 laisvės atėmimo bausmės dienas. A. I. paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2028 m. lapkričio 8 d.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno apylinkės teismui persiųstu Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos prašymu prašoma, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmes ir su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas įvykdyti Europos Sąjungoje“, nuostatomis spręsti dėl Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio nuteistajam A. I. pripažinimo ir paskirtos likusios laisvės atėmimo dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. I. paaiškino, kad jis yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė, bandys siekti teisybės. Jis nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Jis skundė teismo nuosprendį, bet jo skundas buvo atmestas. Dabar taupo pinigus ir skųs jį Strasbūro teismui. Kitas asmuo, kuris buvo teisiamas kartu su juo, buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią jau atliko. Jei jo neišteisins, prašo leisti bausmę atlikti Austrijoje. Nurodė, kad jis 10 kartų Lietuvoje teistas už automagnetolų vagystes, jau dveji metai, kai jis negyvena Lietuvoje.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašymą palaikė, siūlė jį tenkinti.
Nuteistojo gynėja palaikė savo ginamojo nuomonę. Nuteistasis A. I. nurodė, kad jis skųs teismo sprendimą, todėl Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos prašymo prašo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 3655 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.
Nagrinėjamu atveju, Europos Sąjungos šalis – Austrijos Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo nuteistajam A. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir Liudijimą jo atžvilgiu pagal Pamatinį sprendimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.
Liudijime nurodoma, kad A. I. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi Lietuvoje gyvenamąją vietą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Austrijos Respublikoje. Nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdytinas.
Iš nuteistojo A. I. nuomonės matyti, jog jis nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti Lietuvos respublikai, kadangi, jo nuomone, Austrijoje geresnės kalinimo sąlygos. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis ketina skųsti nuosprendį Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre, o jei jo neišteisins, jis norėtų bausmę atlikti Austrijoje.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui, nurodė, jog nesutinka būti perduotas laisvės atėmimo bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjamu atveju, yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi gyvenamąją vietą Lietuvoje - jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva. Duomenų apie tai, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nepripažinti ir nevykdyti Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas A. I., nenustatyta.
Taip pat nuosprendžiu A. I. taikytas draudimas gyventi šalyje, galiojantis 10 metų, vadovaujantis Žemutinės Austrijos regiono direkcijos Federalinės užsieniečių ir pabėgėlių reikalų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, įsiteisėjusiu nuo 2023 m. lapkričio 17 d., o tai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su nuteistojo deportacija ir išsiuntimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
Vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nesudaro pagrindo nuosprendžio nepripažinimui.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendis A. I. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.
Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 17 Hv 131/22i A. I. nuteistas 2 192 dienų laisvės atėmimo bausme už sunkią profesionalią vagystę su įsilaužimu, tai yra už nusikalstamų veikų, numatytų Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje, 128 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 129 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 130 straipsnio 2 dalies pirmame ir antrame atvejuose, padarymą. Taip pat taikytas draudimas gyventi šalyje, galiojantis 10 metų, vadovaujantis Žemutinės Austrijos regiono direkcijos Federalinės užsieniečių ir pabėgėlių reikalų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, įsiteisėjusiu nuo 2023 m. lapkričio 17 d.
Liudijime nurodyta faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės:
A. I. kaltas, kad 2022 m. spalio 17 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini), veikdamas sąmoningai ir savo noru kaip atskirai teisiamų E. S. ir J. A. bendrininkas, atėmė arba prievarta išgavo svetimą kilnojamąjį turtą, o būtent 65 000 eurų vertės (duomenys neskelbtini)“ markės automobilį ir jame laikomus daiktus, t. y. medžioklinį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 6 000 eurų, su šoviniais, naktinio stebėjimo prietaisą „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 1 000 eurų bei 200 eurų grynųjų pinigų, „(duomenys neskelbtini)“ markės žiūronus, kurių vertė 2 000 eurų bei 500 eurų vertės „(duomenys neskelbtini)“ markės žiūronus, 100 eurų vertės piniginę, dvi striukes, kurių priklausančius kitam asmeniui, o būtent F. K., įsilaužimo būdu, o būtent, bendradarbiaudamas su savo abiem bendrininkais, naudodamasis radijo ryšio prailgintuvu, pagavo F. K. namuose laikomo automobilio raktelio radijo signalus ir taip neteisėtai gautu prieigos kodu atidarė užrakintą transporto priemonę bei ją užvedė, taigi įsilaužė į transporto priemonę, jis veikė siekdamas pasisavinti svetimą turtą ir tokiu būdu neteisėtai praturtėti pats arba praturtinti trečiąjį asmenį, o nusikalstamą veiką vykdė turėdamas tikslą pasikartojančiais sunkiais (BK 128 straipsnio 1 dalies 5 punktas) įsilaužimais gauti ne tik nedideles tęstines pajamas per ilgesnį laikotarpį ir veikė naudodamasis specialiais įgūdžiais ir priemonėmis, leidžiančiomis manyti, kad nusikalstama veika bus daroma pakartotinai, t. y. pirmiau minėtu radijo ryšio prailgintuvu, ir jau buvo vieną kartą nuteistas už tokį nusikaltimą.
Iš nuosprendžio ir nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. I. nuteistas už tai, kad kartu su kitais asmenimis pavogė svetimą turtą: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, 65 000 Eur vertės ir jame laikomus daiktus, bendros 10 600 Eur vertės, iš viso pagrobė 75 600 Eur vertės turtą.
Nurodytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad A. I. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos požymius.
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje ir baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
A. I. pagrobtas turtas yra bendros 75 600 Eur vertės, tai yra 1 512 MGL dydžio, todėl laikomas didelės vertės turtu.
Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. I. pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą atvejus paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje numatyta bausme.
Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. I. paskirta 2 192 dienų (6 metų) laisvės atėmimo bausmė.
Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.
Nuteistajam A. I. paskirta 2 192 dienų (6 metų) laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios bausmės, kurią galima skirti už didelės vertės turto vagystę, suderinus nuteistajam Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis.
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis iš Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos liudijimo, įvertinęs nusikalstamos veikos faktus bei aplinkybes, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu A. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistąjį perėmus iš Austrijos Respublikos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Austrijos Respublikos dienos.
Į A. I. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis – 406 dienos laisvės atėmimo dienos (paskaičiavimas 2023 m. gruodžio 19 d.) bei atlikta bausmės dalis nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki nuteistojo A. I. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos prašymą tenkinti.
Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas A. I., gimęs (duomenys neskelbtini)d., pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
A. I., nuteistam Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, paskirtą 2 192 (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų) dienų, tai yra 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalimi, ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešerių) metų atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. I. perėmimo iš Austrijos Respublikos dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį iki 2023 m. gruodžio 19 d. atliktą 406 (keturių šimtų šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalį ir atliktą bausmės dalį nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki nuteistojo A. I. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.
Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 8 d.
Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam A. I..
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą išsiųsti Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijai, Austrijos Respublikos (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.