Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimas

2023-03-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-677-1145/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-06
Bylos Nr.
e2YT-677-1145/2023
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00021-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Asta Kurauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
L. J., S. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-677-1145/2023Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00021-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 6 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir S. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos L. J. ir S. G. savo tėvo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo tikslu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. po A. V. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė 2012 m. rugpjūčio 21 d. testamentu jam paliktą palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jos yra (duomenys neskelbtini) mirusio S. V., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), dukros ir įstatyminės įpėdinės. Po S. V. mirties Ignalinos rajono 2-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjoms žinoma, kad (duomenys neskelbtini) mirusi A. V. V., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 21 d. testamentu S. V. yra palikusi savo turtą: žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po A. V. V. mirties S. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pradėjo faktiškai valdyti testamentu jam paliktą turtą, juo rūpindamasis kaip savo turtu, tai yra jam testamentu paliktus žemės sklypus prižiūrėjo kaip šių žemės sklypų savininkas (šienavo, tvarkė sklypuose kritusius medžius, rūpinosi teritorija ir žeme). Prašomo juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms sukeltų teisines pasekmes – jos paveldėtų visą jų tėvo S. V. iki jo mirties turėtą turtą.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas pareiškėjų prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjoms ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos L. J. ir S. G. yra S. V. dukros, šį faktą patvirtina prie pareiškimo pateikti jų gimimo liudijimai. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad S. V., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro testamento paskelbimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusi A. V. V. 2012 m. rugpjūčio 21 d. testamentu S. V. yra palikusi žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota A. V. V. asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Testamentų registre yra įregistruotas A. V. V. testamentas, palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra įregistruotų. Pagal Testamentų registro duomenis S. V. palikimą yra priėmę pareiškėjos L. J. ir S. G., pateikusios pareiškimą dėl palikimo priėmimo Ignalinos rajono 2-ojo notaro biurui.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodė bei pateikė įrodymus, kuriuos patvirtina ir Testamentų registro duomenys, kad A. V. V. buvo sudariusi testamentą dėl anksčiau minėtų žemės sklypų palikimo S. V.. Ginčo dėl teisės į A. V. V. palikimą nėra.

S. V. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau įstatymas numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog S. V. aktyvūs veiksmai, valdant po A. V. V. mirties testamentu jam paliktą turtą, tai yra naudojimasis turtu, jo priežiūra, tvarkymas, rodo, kad S. V. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėjos negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jų miręs tėvas po A. V. V. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjos galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jų mirusio tėvo S. V. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė 2012 m. rugpjūčio 21 d. testamentu jam paliktą palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų įgyvendinti savo teises į jų mirusio tėvo S. V. palikimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Asta Kurauskaitė