Kauno apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-493/2010

2010 m. lapkričio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistiesiems P. M., E. S., išteisintajam E. S., jų gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Stanislovui Bagdonui, Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo P. M. gynėjo advokato Stanislovo Bagdono apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu 2009-07-20 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir skirta bausmė – 3 (trys) metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; taip pat pripažintas kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir skirta bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės ir subendrinta bausmė P. M. skirta 3 (trys) metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2007-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė bausmė P. M. skirta 4 (keturi) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-17 iki 2010-06-11.

Konfiskuota P. M. iš nusikalstamos veikos gauti 100 Lt (vienas šimtas litų), taip pat konfiskuotas 2009-11-17 iš P. M. asmens kratos metu išimtas jo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“.

P. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d., padarymo 2009-08-17 neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d., padarymo neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

E. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir skirta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant ją tęsti ir baigti gydymo nuo narkomanijos kursą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus gydymo nuo narkomanijos laikotarpius, kai buvimas namuose negalimas, taip pat tęsti mokslą.

Konfiskuota iš E. S. 50 Lt., kurie iš gauti nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinę medžiagą - 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, 2009-07-20 apie 14 val. 05 min. Ateities plento ir Melisų tako sankryžoje, Kaune šią narkotinę medžiagą už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-08-17 apie 17 val. 45 min., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 0,117 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,037 g narkotinės medžiagos - heroino, ir tuo pačiu laiku prie namo Nr. 75, esančio Lazūnų g., Kaune, šią narkotinę medžiagą už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Kaip matyti iš aprašomosios dalies, P. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis 2009 m. liepos 29 d. apie 08 val. prie Eigulių vidurinės mokyklos, esančios Žeimenos g. 66, Kaune, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai atgabeno 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos - heroino, E. S., nurodydamas pagal aplinkybes šią medžiagą perduoti jo nurodytam asmeniui.

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos - heroino, 2009-07-29 10 val. 10 min. neteisėtai atgabeno prie namo Nr. 8, esančio Žukausko g., Kaune ir už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

E. S., a.k. 3810814292, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. buvo išteisintas, neįrodžius, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 20 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. liepos 20 d. apie 14 val. 05 min. neteisėtai įgytus 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, atgabeno prie Ateities pl. ir Melisų tako sankryžos, Kaune, kur už 50 litų pardavė P. M..

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d. P. M. nauju nuosprendžiu paskirtąsias bausmes ir bausmę paskirtą 2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu (už 2009-07-20 nusikalstamą veiką) subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti pagal 2007-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir paskirti P. M. galutinę 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Konfiskuoti P. M. iš nusikalstamos veikos gautus 50 Lt.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymo ir priimti naują nuosprendį pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąjį dalį, nurodant aplinkybes, kad P. M. narkotinę medžiagą 2009-07-20 įgijo iš E. S., ir, kad E. S. 2009-07-29 narkotinę medžiagą įgijo iš P. M. bei jam atidavė už šią narkotinę medžiagą gautus pinigus 50 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Tuo pačiu teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje vertindamas įrodymus ir konstatuodamas, kad P. M. išteisintinas, neįrodžius, kad jis 2009-07-29 dalyvavo padarant šį nusikaltimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė P. M. pripažinti kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Tad priimto nuosprendžio aprašomoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, kuo pažeistas LR BPK 307 str. 2 d. reikalavimas, bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu 2003-06-20 Nr. 40 suformuotos teismų praktikos, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis neteisėta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus ir nukrypstanti nuo suformuotos teismų praktikos, todėl naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. Be to, atsižvelgiant į P. M. asmenybę (teistas už sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos), į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos, nėra nustatyta P. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam už šią nusikalstamą veiką skirtina bausmė artima jos vidurkiui. Tuo pačiu teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, teisingai konstatavo, kad P. M. 2009-08-17 padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė P. M. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymo 2009-08-17, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Tokiu būdu, priimto nuosprendžio aprašomoji dalis akivaizdžiai prieštarauja rezoliucinei daliai, kuo taip pat pažeistas LR BPK 307 str. 2 d. reikalavimas, bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu 2003-06-20 Nr. 40 suformuotos praktikos, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis neteisėta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus ir nukrypstanti nuo suformuotos teismų praktikos, todėl taip pat naikintina ir priimtinas šioje dalyje naujas nuosprendis.

Prokurorės teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-17 nuosprendžiu nepagrįstai išteisino E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., konstatuodamas, kad neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Ši teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. išteisinimo yra nepagrįsta, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendyje nepagristai teigiama, jog nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.. Tiek liudytojas Nr. 1, tiek E. S., tiek ir pats P. M. nurodė, kad vykimo tikslas susitikti su E. S. buvo narkotinės medžiagos-heroino įgijimas liudytojui Nr. 1. P. M. teismo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad narkotinių medžiagų jis pats minėtą dieną turėjo savo reikmėms, kurias, nepavykus jų įsigyti iš E. S., perdavė liudytojui Nr. 1, sau pasilikęs jo duotus 50 Lt. Šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis E. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paties P. M. parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, kiekvienos apklausos metu jie buvo skirtingi: pirminėje apklausoje tyrimo metu P. M. nurodė minėtą medžiagą liudytojui Nr. 1 pirkęs iš E. S. (kas akivaizdžiai atitinka bylos aplinkybes), antroje apklausoje jau nurodė ją tomis pačiomis aplinkybėmis pirkęs iš nepažįstamo asmens, kol galiausiai teisme, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, savo parodymus priderino prie surinktų duomenų, kad padėti išvengti atsakomybės E. S.. Nors E. S. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodoma kitų įrodymų visuma. Liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kad 2009-07-20 jis vežė P. M. į Ateities pl. ir Melisų g. sankryžą, turint tikslą įgyti narkotinės medžiagos-heroino. Prieš išlipant P. M., jis padavė 50 Lt. šios medžiagos įgijimui, t.y. būtent tiek, kiek kainuoja viena dozė šios narkotinės medžiagos. Tai, kad liudytojas Nr. 1 pats tiesiogiai nematė pinigų ir narkotinės medžiagos perdavimo fakto, negali būti vertinama, kaip aplinkybė paneigianti tą faktą, kad E. S. pardavė narkotinę medžiagą P. M., teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje dėl E. S. išteisinimo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Be to, nepagrįstai išteisindamas E. S., teismas kartu nepagrįstai iš kaltinimo P. M. panaikino tą aplinkybę, kad P. M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S. ir nurodė, kad šią medžiagą P. M. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, 2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl P. M. ir E. S. išteisinimo naikintina ir priimtinas šioje dalyje naujas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat keistina nuosprendžio aprašomoji dalis dėl 2009-07-20 P. M. narkotinių medžiagų įgijimo iš nenustatytų asmenų į tai, kad šią medžiagą įgijo ir E. S., bei tai, kad E. S. narkotinę medžiagą, kurią pardavė liudytojui Nr. 1, įgijo iš P. M.. Taip pat keistina nuosprendžio dalis dėl turto, įgyto iš nusikalstamos veikos, konfiskavimo iš P. M., papildomai konfiskuojant iš jo 50 lt.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad P. M. neteisėtai pardavė medžiagas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos pareigūnų, grėsmė visuomenės saugumui nebuvo iškilusi, todėl nusikalstama veika negali būti pripažinta baigta ir turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Gynėjo nuomone, jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad P. M. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ar iš to vertėsi, baudžiamojoje byloje nėra. Apalianto teigimu, P. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai teismas turėjo vertinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, todėl yra visos sąlygos paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas LR BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad buvo ginamajam daroma įtaka, kad jį sukurstyti padaryti nusikaltimą ir šių aplinkybių visuma pakenkė pareiškėjo teismo proceso teisingumui.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes P. M. galėjo būti taikomos BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatos, nes jo veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikaltimą, o taip pat pasikėsino parduoti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, jų neįgijo ir nelaikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl yra visos sąlygos skirti švelnesnę bausmę. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad P. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko sergančią motiną, žala nusikaltimu nepadaryta, todėl yra sąlygos skirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią prokurorės skundą tenkinti, gynėjo S.Bagdono skundą atmesti, gynėjus, nuteistąjį P. M., išteisintąjį E. S., prašiusius prokurorės skundą atmesti, gynėją S.Bagdoną ir nuteistąjį P. M., prašiusius gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąją E. S., palikusią klausimus spręsti teismo nuožiūra, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo P. M. gynėjo advokato S.Bagdono apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai išteisino P. M. (dėl vienos nusikalstamos veikos) ir E. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., o tuo pačiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jiems paskyrė neteisingas bausmes, todėl apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR 320 str.).

Apylinkės teismo nuosprendyje buvo kanstatuota, jog P. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-07-29 apie 08 val. prie Eigulių vidurinės mokyklos, esančios Žeimenos g. 66, Kaune, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai atgabeno 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos - heroino, E. S., nurodydamas pagal aplinkybes šią medžiagą perduoti jo nurodytam asmeniui, t.y. nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1d. padarymu. P. M. kaltu neprisipažino, teigė, kadangi jokios narkotinės medžiagos E. S. nevežė, neperdavė ir nežino ar liudytojas Nr. 1 narkotines medžiagas įgijo iš E. S.. 2009-07-29 jam paskambino liudytojas Nr. 1, kuriam reikėjo narkotinės medžiagos - heroino. Jis liudytojui Nr. 1 pasakė, kad yra išvykęs iš Kauno, dėl heroino įsigijimo gali kreiptis pas E. S., pasakė jos telefono numerį, tačiau jos tą dieną nebuvo sutikęs ir jai jokių narkotinių medžiagų neperdavė, parduoti neliepė. P. M. išteisinimo, kaip 2009-07-29 nepadariusio nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. motyvus, nurodė, kad išskyrus kaltinamosios E. S. parodymus, byloje daugiau nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad heroiną, kurį E. S. pardavė liudytojui Nr. 1, ji būtų gavusi iš P. M. ir kad jis būtų nurodęs šią narkotinę medžiagą parduoti jo nurodytam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas iš telefoninių pokalbių išklotinėse esančių duomenų priėjo išvados, kad P. M. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, tačiau, kad juos 2009-07-29 perdavė E. S. duomenų nėra. Pats P. M. neigė perdavęs narkotinę medžiagą E. S. ar nurodęs ją perduoti jo nurodytam asmeniui, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas E. S. parodymus dėl šio nusikaltimo padarymo vertino kritiškai, nes ji tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir šis faktas, teismo manymu, galėjo turėti įtakos jos gebėjimui atkurti įvykių aplinkybes, jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieštaringumas, neleido teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad P. M. kaltė gali būti įrodoma vien tik E. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, o kaltinamojo P. M. parodymus vertino, kaip nuoseklius ir jais rėmėsi, jį išteisinant. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, P. M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime nebuvo nuoseklūs, akivaizdžiai prieštaravo vieni kitiems, todėl, kolegijos nuomone, jais tikėti bei jais remtis, priimant šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, E. S. pilnai prisipažino dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, nurodydama, kad narkotinę medžiagą, kurią ji pardavė liudytojui Nr. 1, ji gavo iš P. M.. Šią aplinkybę ji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo metu teisme ir jokių esminių nesutapimų ar prieštaravimų jos parodymuose dėl šios aplinkybės nėra. Tai, kad pirmojoje savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė, kad tą heroiną, kurį ji pardavė liudytojui Nr. 1, ji turėjo su savimi, tačiau tuo pačiu nurodė, kad heroiną ji gaudavo iš P. M., o 2010-01-14 papildomos apklausos metu E. S. detaliai nurodė kada ir prie kokių aplinkybių P. M. jai paliko minėtą narkotinę medžiagą ir šie jos parodymai nesiskyrė nuo pirmosios apklausos metu duotų parodymų, tik buvo išsamesni, nurodant konkrečias narkotinės medžiagos perdavimo jai aplinkybes, jokia apimtimi nesuponuoja išvados dėl jos parodymų nenuoseklumo. Visų šių apklausų metu ji nurodė, kad šią narkotinę medžiagą jai P. M. paliko, kadangi minėtą dieną, t.y. 2009-07-29 išvyko dirbti už Kauno. Šį P. M. išvykimo faktą patvirtino pats P. M., ir liudytojas Nr. 1. Kaip matyti, apklausos metu išsamiai išsiaiškinus narkotinės medžiagos, kuri vėliau buvo parduota liudytojui Nr.1, įgijimo aplinkybes, paaiškėjo ir aplinkybės kur E. S. padėjo už narkotinę medžiagą gautus pinigus-50 Lt., t.y. juos perdavė P. M.. Trečiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu E. S. dar kartą papasakojo visas aplinkybes, kokiu būdu jai P. M. perdavė narkotinę medžiagą, tačiau kartu nurodė, kad heroinas buvo duotas jos pačios suvartojimui ir tik tokiu atveju jeigu jai neprireiks, ji parduotų šią medžiagą P. M. nurodytam asmeniui. Tuos pačius parodymus E. S. davė ir įrodymų tyrimo teisme metu. Nežymūs parodymų nesutapimai, o tiksliau papildymai, negali būti vertinami kaip parodymų prieštaravimas, kadangi nei vienos apklausos metu nebuvo paneigtos esminės faktinės aplinkybės, t.y., kad P. M. perdavė E. S. narkotinę medžiagą-heroiną, kurią ji vėliau pardavė liudytojui Nr. 1. Be to, E. S. parodymus visiškai patvirtina ir liudytojo Nr. 1 parodymai, kad dėl narkotinės medžiagos įgijimo paskambinus telefonu P. M., pastarasis nurodė, kad yra ne Kaune, ir kad dėl šios medžiagos įgijimo skambintų E. S. bei padiktavo jos telefono numerį, kas pagrįstai patvirtina, kad P. M. tikrai žinojo, kad E. S. turi narkotinę medžiagą-heroiną. Tą aplinkybę, kad P. M. nurodė skambinti E. S. ir žinojo, kad ji turi narkotinės medžiagos ir kokios būtent, patvirtina ir telefoninio pokalbio tarp jo ir liudytojo Nr. 1 garso įrašas ir jo išklotinė. Šio pokalbio metu P. M. padiktavo liudytojui Nr. 1 E. S. telefono numerį ir pasakė ,,...sakyk nuo Pauliaus čia, tai jinai supras...“, o liudytojui Nr. 1 paklausus ,,o ten pas ją tas pats...?“, P. M. atsakė, kad ,,geriau pas ją dabar“, kas patvirtina, kad jis tiksliai žinojo kokią narkotinę medžiagą su savimi turi E. S., kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis šią medžiagą pats E. S. ir perdavė, o tai sutampa su pačios E. S. parodymais. E. S. parodymus patvirtina ir narkotinės medžiagos pirkimo metu tarp jos ir liudytojo Nr. 1 užfiksuotas pokalbis, kurio metu E. S. pasakė, kad narkotinę medžiagą ,,jis man davė žinai, sako tau... iki tavęs žmonėms arčiau atvažiuoti“, kas pagal įvykių seką ir prieš tai buvusį pokalbį tarp E. S. ir liudytojo Nr. 1 akivaizdžiai rodo, kad šiame pokalbyje minimas ,,jis“ tai yra P. M. ir narkotinę medžiagą, kuri ji pardavė liudytojui Nr. 1, ji gavo būtent iš P. M.. Šių pokalbių tiek telefoninio, tiek nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo metu padarytų garso įrašų ir jų pokalbių išklotinių teismas, priimdamas P. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį dėl šios veikos, iš viso nevertino ir į juos neatsižvelgė. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei įrodymų tyrimo teisme metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad E. S. duodama parodymus dėl kokių nors motyvų turi pagrindą apkalbėti P. M.. Priešingai, kaip nurodė ir pati E. S. ir P. M. santykiai tarp jų buvo geri, jokių piktumų, nesutarimų tarp jų nebuvo. Apkalbėti P. M. E. S. nėra pagrindo, juo labiau, kad jos atsakomybės tokie parodymai, kokius ji davė tiek tyrimo metu, tiek apklausiama teisme apie tai, kad narkotinę medžiagą ji gavo iš P. M., niekaip nepalengvina. Nors P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. S. duoda tokius parodymus, kurie naudingi tyrėjams ir prokurorams, tokiu būdu jį apkalbėdama, tačiau iš E. S. ir liudytojo Nr. 1 pokalbio, įvykusio narkotinių medžiagų pirkimo metu (2009-07-29) matyti, kad dar tada, kai ir pačiai E. S. nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ji liudytojui Nr. 1 pasakė, kad narkotinę medžiagą gavo iš P. M.. Visų šių įrodymų visuma pilnai įrodoma, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. (2009-07-29), todėl ši nuosprendžio dalis dėl jo išteisinimo naikintina, o dėl E. S. kaltinime panaikintos aplinkybės, kad ji narkotinę medžiagą gavo (įgijo) iš P. M., nuosprendyje aprašomoji dalis keistina.

Teisėjų kolegija, tai, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje, vertindamas įrodymus ir konstatuodamas, kad P. M. išteisintinas, neįrodžius, kad jis 2009-07-29 dalyvavo padarant šį nusikaltimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė P. M. pripažinti kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vertina kaip rašymo apsirikimą, juolab, kad konstatuodamas kaltę dėl 2009-08-17 padarytos veikos, rezoliucinėje dalyje nurodė, jog šioje dalyje P. M. išteisinamas, tai vertintina akivaizdžiu rašymo apsirikimu. Tokiu būdu priimto nuosprendžio aprašomoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, kas suponavo LR BPK 307 str. 2 d. reikalavimo pažeidimą, bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu 2003-06-20 Nr. 40 suformuotos teismų praktikos, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Šiose dalyse nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Atsižvelgiant į P. M. asmenybę, tai, kad jis teistas už sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos, nėra nustatyta P. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam už šią nusikalstamą veiką skirtina bausmė artima jos vidurkiui.

Tai, kad P. M. dėl vienos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir gailisi, nėra pakankamas pagrindas visumoje pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuomet dėl kitų nusikalstamų veikų savo kaltę neigė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas E. S. atžvilgiu taip pat nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuosprendžio motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nepagristai teigiama, jog nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. E. S. kaltė įrodoma įrodymų visuma. Liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2009-07-20 jis vežė P. M. į Ateities pl. ir Melisų g. sankryžą, turint tikslą įgyti narkotinės medžiagos-heroino. Prieš išlipant P. M., jis padavė 50 Lt. šios medžiagos įgijimui, t.y. būtent tiek, kiek kainuoja viena dozė šios narkotinės medžiagos. Tai, kad liudytojas Nr. 1 pats tiesiogiai nematė pinigų ir narkotinės medžiagos perdavimo fakto, negali būti vertinama, kaip aplinkybė paneigianti tą faktą, kad E. S. pardavė narkotinę medžiagą P. M.. Analogiškai yra su E. S. parodymais: tyrimo metu ji nurodė, kad P. M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S., tačiau teismo posėdžio metu uždavus klausimą ar ji matė patį perdavimo faktą, ji tai paneigė, tačiau paaiškino, kad iš visos situacijos suprato, kad P. M. narkotinę medžiagą įgijo iš E. S., ir iš karto grįžo atgal į automobilį, kur sėdėjo ji su liudytoju Nr. 1, rankose turėdamas popieriaus lankstinuką, kuriame kaip vėliau nustatyta ir buvo narkotinė medžiaga-heroinas. Be to visi, tiek liudytojas Nr. 1, tiek E. S., tiek ir pats P. M. nurodė, kad vykimo tikslas susitikti su E. S. buvo narkotinės medžiagos-heroino įgijimas liudytojui Nr. 1. P. M. teismo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad narkotinių medžiagų jis pats minėtą dieną turėjo savo reikmėms, kurias, nepavykus jų įsigyti iš E. S., perdavė liudytojui Nr. 1, sau pasilikęs jo duotus 50 Lt. Šie jo parodymai vertintini kritiškai kaip siekis E. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paties P. M. parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, kiekvienos apklausos metu jie buvo skirtingi: pirminėje apklausoje tyrimo metu P. M. nurodė minėtą medžiagą liudytojui Nr. 1 pirkęs iš E. S. (kas akivaizdžiai atitinka bylos aplinkybes), antroje apklausoje jau nurodė ją tomis pačiomis aplinkybėmis pirkęs iš nepažįstamo asmens, kol galiausiai teisme, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, savo parodymus priderino prie surinktų duomenų, kad padėti išvengti atsakomybės E. S.. Kadangi P. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštaringi, todėl jais tikėti, remtis ir vertinti kaip neginčijamą įrodymą negalima, o juos atsižvelgtina tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad P. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu yra visiškai nelogiški, kadangi lieka nesuprantamas jo tikslas pačiam turint narkotinių medžiagų, važiuoti į kitą pusę miesto jų įsigyti (padėti įsigyti liudytojui Nr. 1) iš kito asmens. Tai, kad P. M. ne pirmą kartą bendravo su E. S. narkotinių medžiagų įgijimo klausimu yra akivaizdu iš esamų duomenų, kadangi būtent į jį kreipėsi E. M. dėl šių medžiagų įgijimo, be to, pati E. S. nurodė, kad narkotines medžiagas P. M. įgydavo iš E. S.. Iš liudytojo Nr. 1 parodymų matyti, kad asmuo pravarde ,,Sioma“ jam žinomas kaip asmuo platinantis narkotines medžiagas. Nors tiek P. M., tiek E. S. nurodė, kad jie susipyko automobilyje, tačiau skirtingai nurodė susipykimo priežastį, o kaltinamoji E. S. nurodė, kad P. M. grįžo į automobilį kaip įprasta, nebuvo susinervinęs ar kitaip susijaudinęs ar supykęs. Iš nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo metu daryto vaizdo ir garso įrašo (pokalbio išklotinės) akivaizdu, kad P. M. grįžo į automobilį tokios pačios nuotaikos kaip ir išėjo, nebuvo susinervinęs ar piktas, nieko nekalbėjo apie tai, kad jam nepavyko gauti narkotinės medžiagos, ar kad jis bus priverstas atiduoti savo turimą narkotinę medžiagą, o priešingai, grįžęs po labai trumpo laiko tarpo - 2 minučių, iš karto padavė rankose turėtą popieriaus lankstinuką liudytojui Nr. 1., aplinkybių, kad P. M. lankstinuką būtų išsitraukęs iš kišenės grįždamas į automobilį ar jau įlipęs į automobilį, kas galėtų sukelti abejones dėl tariamai savo dozės perleidimo, nenustatyta, todėl šioje dalyje dėl E. S. išteisinimo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Be to, nepagrįstai išteisindamas E. S., teismas kartu nepagrįstai iš kaltinimo P. M. panaikino tą aplinkybę, kad P. M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S. ir nurodė, kad šią medžiagą P. M. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina.

2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl P. M. ir E. S. išteisinimo naikintina ir priimtinas šioje dalyje naujas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat keistina nuosprendžio aprašomoji dalis dėl 2009-07-20 P. M. narkotinių medžiagų įgijimo iš nenustatytų asmenų į tai, kad šią medžiagą įgijo ir E. S., bei tai, kad E. S. narkotinę medžiagą, kurią pardavė liudytojui Nr. 1, įgijo iš P. M.. Taip pat keistina nuosprendžio dalis dėl turto, įgyto iš nusikalstamos veikos, konfiskavimo iš P. M., papildomai konfiskuojant iš jo 50 lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, iš išdėstytų įrodymų seka, jog P. M. neteisėtai pardavė narkotines medžiagas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, neturėdamas pats parduoti liudytojui Nr. 1 pageidaujamų narkotinių medžiagų, vyko 2009-07-20 susitikti su „Sioma“, t.y. E. S., liudytojui Nr. 1 padavus 50 Lt., P. M. nuėjo į E. S. automobilį, iš kur ilgai netrukęs sugrįžo ir liudytojui Nr. 1 padavė baltos spalvos popieriaus lankstinuką su jame esančiais geltonos spalvos milteliais, kurie pagal susitarimą turėjo būti narkotinė medžiaga- heroinas. Iš paminėto seka, jog kaltinamasis P. M. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą –heroiną ir perdavė ją liudytojui Nr. 1. Nustatyta, jog P. M. veikai – narkotinių medžiagų neteisėtam įgijimui, kas sudaro vieną alternatyvinį veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d, požymį, liudytojas Nr. 1, kaip nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyvis, jokios įtakos neturėjo, kaip neturėjo įtakos P. M. įgyjant ir laikant narkotines medžiagas kitose - 2009-07-29 ir 2009-08-17 jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, kuriose narkotinės medžiagos įgijimas įvardijamas, kaip iš nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis. Liudytojas Nr. 1 narkotinių medžiagų įgijimo nekontroliavo, todėl esant nekontroliuojamam P. M. psichotropinių medžiagų įgijimui, jo padarytos trys nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip baigti nusikaltimai, numatyti LR BK 260 str. 1 d.. Kaltinamasis P. M. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra suvokė savo veiksmų pavojingumą visuomenei ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija, aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turėtų traktuoti, kaip P. M. atsakomybę lengvinančias, nenustatė, todėl taikyti BK 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti bausmę švelnesnę nei numato įstatymas, nėra jokio teisinio pagrindo. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad P. M. padarė tris sunkius nusikaltimus, praeityje teistas, nusikaltimus padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvė atėmimo vietos, t.y. jam rodomo pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto pakartotinai, todėl prokurorės apeliaciniame skunde siūloma bausmė, numatyta LR BK 260 str. 1 d. artima sankcijos vidurkiui, padės įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat konfiskuotini P. M. iš nusikalstamos veikos gauti 50 litų.

Teisėjų kolegija E. S. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė numatyta LR BK 260 str. 1 d. artima sankcijos minimumui.

Įvertinus tai kas išdėstyta, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų aplinkybių neatitikimo faktinėms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 3 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 326 str.4 d., 329 str. 1 p., 2 p.

nusprendė:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžio dalis, kuriomis:

P. M. išteisintas neįrodžius, kad jis 2009-07-29 padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d.;

P. M. išteisintas neįrodžius, kad jis 2009-08-17 padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d.;

Remiantis LR BK 63 str. paskirtas bausmes subendrinti prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės ir subendrintą bausmę P. M. skirti 3 (tris) metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Remiantis LR BK 64 str. prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2007 07 30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinę bausmę P. M. skirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

Konfiskuoti P. M. iš nusikalstamos veikos gautus 100 Lt (vieną šimtą litų), taip pat konfiskuoti 2009-11-17 iš P. M. asmens kratos metu išimtą jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“;

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymo, ir

P. M. pripažinti kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

P. M. pripažinti kaltu 2009-08-17 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d. P. M. nuosprendžiu paskirtąsias bausmes ir bausmę paskirtą 2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu (už 2009-07-20 nusikalstamą veiką) subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti pagal 2007-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir paskirti P. M. galutinę 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

P. M. taip pat į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2010-06-11 iki 2010-06-17.

Konfiskuoti P. M. iš nusikalstamos veikos gautus 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų), taip pat konfiskuoti 2009-11-17 iš P. M. asmens kratos metu išimtą jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“;

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąjį dalį, nurodant aplinkybes, kad P. M. narkotinę medžiagą 2009-07-20 įgijo iš E. S. ir, kad E. S. 2009-07-29 narkotinę medžiagą įgijo iš P. M. bei jam atidavė už šią narkotinę medžiagą gautus pinigus 50 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. M. gynėjo advokato Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.