Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-48/2007

1.2.4.5.; 2.4.6.

2007 m. gruodžio mėn. 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nuteistajam P. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-10-01 nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. P. T. bausmės atlikimo metu įpareigotas nuo 22:30 val. iki 6:30 val. būti savo namuose adresu A. J. (duomenys neskelbtini). Taip pat pilnai patenkintas Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys, t.y. iš nuteistojo P. T. priteista 1466.20 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo E. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T. nuteistas už tai, kad 2007-01-06 apie 20:30 val., savo iniciatyva, drauge su E. L., prie Šaltinių pagrindinės mokyklos, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), pakvietė susitikti nukentėjusįjį E. Š. ir išsiaiškinti su juo dėl incidento, įvykusio Naujųjų metų išvakarėse. Susitikus visiems trims ir pradėjus aiškintis, nukentėjusysis E. Š. gavo nuo E. L. smūgį koja į petį. Supratęs, kad gali negerai baigtis, E. Š. pradėjo bėgti. Atsisukęs šalia savęs pamatė P. T.. Suvokė, kad nepabėgs. Tuomet susilenkė ir tūpėsi ant žemės. Tuo metu nuo P. T. gavo smūgį su koja į galvos dešinę pusę, nuo ko jam buvo konstatuota lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, nosies sumušimas ir dešinės ausies būgnelio plyšimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais P. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138str.1d.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad E. Š. atžvilgiu Alytaus m. ir raj. policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jis vyksta iki šiol.

Nuteistasis teigia, kad byloje nėra duomenų bei neišreikalauti dokumentai, kurių pagrindu nukentėjusysis gavo iš DK „Lietuvos draudimas“ 300 LT (tokią sumą nurodė pats nukentėjusysis) draudimo išmoką ir kokia versija dėl sužalojimų buvo pateikta draudimo kompanijai.

P. T. savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus pas ikiteisminio tyrimo pareigūną siūlė susitaikyti, tačiau apeliantas sutiko tik su sąlyga, jog E. Š. atsiims kaltinimą dėl smūgio su koja į galvą, nes to nebuvo.

Apeliantas taip pat ginčija civilinio ieškinio sumą, kuri yra 1466.20 Lt, nes nukentėjusysis ligoninėje praleido tik tris dienas ir jokių ypatingų procedūrų jam atlikta nebuvo.

Nuteistasis mano, kad yra pripažintas kaltu nepagrįstai, o paskirta bausmė neteisinga, nes teismas neatsižvelgė į jo interesus, paskyrdamas laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22:30 val. iki 6:30 val. būti namuose. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas yra pasirašęs kontraktą su krepšinio komanda, o krepšinio treniruotės vyksta nuo 20:00 val. iki 23:00 val., taip pat labai dažnai turi išvykti iš savo gyvenamosios vietos su komanda žaisti įvairiose rungtynėse.

Nuteistasis P. T. ir jo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, o prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija nurodo, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikavo P. T. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 138str.1d., o vadovaudamasis BK 54str., teisingai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę - teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį.

Įrodinėjant P. T. kaltę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjęs E. Š. parodė, kad P. T. kviečiamas jis susitiko su juo ir E. L. Šaltinių pagrindinės mokyklos kieme, kad išsiaiškintų dėl incidento, vykusio Naujųjų metų išvakarėse, kada jis įmetė į salės vidurį dūminę petardą. Jiems susitikus, pokalbio metu E. L. spyrė E. Š. į petį. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau, kiek pabėgęs, atsisuko ir pamatė, kad P. T. jau prie pat jo, tad suprato, jog nepabėgs, atsitūpė ir tuo metu pajuto P. T. suduotą stiprų smūgį koja į galvos dešinę pusę, po šito smūgio aptemo akyse, „užgulė“ dešinę ausį. Tada sekė daug kitų smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau jie nebuvo tokie stiprūs kaip tas, kurį į galvos dešinę pusę sudavė P. T.. Kai E. Š. pradėjo bėgti po pirmo smūgio į petį, atsisukęs pamatė šalia savęs P. T., E. L. buvo už 10 metrų nuo jo, po to sekė stiprus smūgis į galvą, todėl nukentėjusysis neabejoja, kad šį smūgi sudavė būtent P. T.. Po panaudoto smurto vaikinai nuėjo, o E. Š. grįžo mano, kur prie savo namų laiptinės sutiko draugus L. B., L. V. ir J. P.. Jiems jis papasakojo apie tai, jog buvo sumuštas P. T. ir E. L.. Jam bėgo kraujas iš nosies, todėl jis paprašė draugų, kad jie nueitų į parduotuvę ir nupirktų vandens bei servetėlių. Draugams tai padarius, E. Š. apsivalė kraują ir nuėjo namo. Nenorėdamas nervuoti mamos ir gadinti draugiškų santykių tarp jo mamos ir P. T. mamos, pasakė jai, kad prie jo prisikabino du nepažįstami, nes tikėjosi, jog sužalojimai nebus rimti ir nesukels sunkesnių pasekmių, t.y. tuo viskas ir baigsis. Tačiau sekmadienį jis pasijuto dar blogiau, jam sukosi galva, nieko nevalgė, todėl pirmadienį nuvyko į ligoninę, kur ir buvo paguldytas, apie įvykį buvo pranešta policijai.

Liudytoja L. Š. parodė, kad sūnus grįžo namo sumuštas ir paaiškino, kad tai padarė nepažįstami, skundėsi galvos skausmu, sakė, jog ūžia ausyse. Sekmadienį, pablogėjus sūnaus sveikatai, ji susisiekė su giminaite medike, kuri rekomendavo būtinai kreiptis pirmadienį į medikus. Tik guldant sūnų į ligoninę, ji sužinojo, kas iš tikrųjų jį sumušė. Tada paskambino P. T. mamai, girdėjo, kaip į motinos klausimą „ar tikrai?“, sūnus atsakė „bet jis pats prisiprašė“. Kai buvo nustatyti E. Š. padaryti sužalojimai, buvo pranešta policijai, pradėtas tyrimas. Policijos pareigūnės prašymu buvo įvardinti kaltininkai. P. T. skambino E. Š., siūlė susitaikyti, kvietė atvykti pas tyrėją, tačiau atvykus jokio susitaikymo nebuvo, sakė, jog neprisipažįsta. L. Š. teigimu sūnus tą dieną buvo blaivus.

Liudytojai L. B., L. V. ir J. P. parodė, kad buvo susitarę susitikti su E. Š., jį susitiko prie jo namo laiptinės. E. Š. buvo sumuštas, iš nosies bėgo kraujas, veidas ir ranka buvo kruvini, striukė išpurvinta. Jis paaiškino, kad jį sumušė P. T. ir E. L.. E. Š. nenorėjo eiti namo kruvinas, todėl paprašė parnešti vandens ir servetėlių iš „Maxima“ parduotuvės. Šių liudytojų teigimu, E. Š. buvo negirtas.

Liudytoja G. V. parodė, kad žinojo, jog P. T. ir E. L. sumušė E. Š.. Ji jau buvo tai girdėjusi, nes mokykloje sklido kalbos apie sumušimą. Ji E. L. paklausė, ar tikrai jis sumušė E. Š., ir jis iš karto pasakė „taip“. Gegužės mėnesį, pas ją atvyko E. L. ir paklausė ar liudys, o jai pasakius, kad taip, paklausė, ką ji žada sakyti, tada G. V. pasakė, jog sakys viską kaip buvo, nes E. Š. jos klasiokas nuo pirmos klasės.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad mokykloje sklido įvairios kalbos, vieni sakė, jog buvo susistumdymas, kiti sakė, kad nieko nebuvo. E. Š. jis lankė ligoninėje, matė pasekmes.

Iš 2007-02-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad P. T. nutraukta administracinė byla ir medžiaga perduota prokurorui.

Iš 2007-03-21 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimo, dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš 2007-04-05 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2007-01-06, apie 21:00 val. Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), prie 7 – osios vidurinės mokyklos E. Š., suduodami 10-15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušė du pažįstami vaikinai.

Iš 2007-04-04 specialisto išvados Nr. G 322/07 (06) matyti, kad E. Š. nustatyta lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, nosies sumušimas, trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2007-06-28 specialisto išvados Nr. 58 – 322/07/07 (06) matyti, kad iki 2007-01-06 sužalojimo diagnozuotos lėtinės ligos (migreniniai galvos skausmai), kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą, įtakos neturėjo. Sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota specialisto 2007-04-04 išvadoje Nr. G 322/07 (06), nekeistina.

IŠ 2007-05-05 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo, foto lentelės ir plano – schemos matyti įvykio vieta.

Iš akistatų tarp E. Š. ir E. L. bei P. T. protokolų, matyti, kad nukentėjusysis lieka prie savo anksčiau duotų parodymų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir kritiškai vertino E. L. parodymus, nes jis pats dalyvavo incidente ir savo aktyviais veiksmais išreiškė sutikimą ir pagalbą nuteistajam naudojant smurtą prieš nukentėjusįjį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, kad P. T. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 138str.1d.. Išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir surinkti LR BPK 20str. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jais abejoti, nes jie nuoseklūs, išsamūs, iš esmės sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kita byloje esančia įrodomąja medžiaga.

Apelianto teiginius, kad jis visą laiką tvirtinio nemušęs, o tik, kilus konfliktui, apsižodžiavo ir susistumdė, paneigia aukščiau esantys įrodymai, todėl jo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visi prieštaravimai tarp nukentėjusiojo parodymų buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. E. Š. nurodė, kad nenorėjo mamai pasakoti kas jį iš tikrųjų sumušė, nes nenorėjo gadinti santykių tarp jo mamos ir P. T. mamos, nes jos draugavo. Be to, E. Š. paaiškino, kad dėl šio įvykio nebūtų kėlęs pretenzijų, jeigu padaryti sumušimai nebūtų sukėlę rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau, po įvykio praėjus vienai dienai, sveikata pablogėjo, todėl teko sekančią dieną kreiptis į medikus ir tik tada į policiją. Šie E. Š. parodymai nekito viso bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

P. T. teiginys, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą apkalbėti juos, nes bijojo, kad kiti Naujametinio incidento dalyviai gali kreiptis į policiją ar būti sumuštas, yra visiškai nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, jog Naujametinio incidento dalyviai būtų grasinę ar žadėję susidoroti su nukentėjusiuoju, todėl teigti, kad nukentėjusysis turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį negalima.

Teismas pagrįstai nesirėmė E. L. duotais parodymais, nes jis pats dalyvavo incidente bei savo aktyviais veiksmais pritarė nuteistajam, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai nurodė, kad šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai. Tas faktas, kad E. L. jau yra nubaustas administracine tvarka, nesuteikia pagrindo manyti, jog nėra jo suinteresuotumo liudyti draugo naudai, siekiant, kad P. T. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė liudytojų L. B., L. V., J. P. parodymais, kurie nors pačio incidento ir nematė, tačiau paliudijo apie kitas bylai svarbias aplinkybes. Jie paliudijo, jog E. Š. iškart po įvykio jiems pasakojo, kad jį sumušė P. T. ir E. L., ant nukentėjusiojo matėsi smurto žymės (kruvina nosis, ranka, purvina striukė). J. P. nurodė, kad E. Š. minėjo, jog eina susitikti ir pasikalbėti su P. T. bei E. L., visi žinojo dėl ko reikia pasikalbėti. Liudytoja G. V. nurodė, kad nors ir įvykio nematė, tačiau mokykloje pasklidus kalboms, ji paklausė E. L., ar jis sumušė E. Š., į ką jis atsakė „taip“. Be to, E. L. buvo atvykęs pas liudytoją ir domėjosi ar ji liudys dėl šio įvykio ir ką sakys. Visų šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaravo ir nekito viso bylos nagrinėjimo metu. Taip pat šioje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog E. Š. incidento metu buvo išgėręs ir agresyviai elgėsi, ko pasėkoje buvo išprovokuotas P. T. ir E. L. smurtas jo atžvilgiu.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. Š. smūgį į galvos dešinę pusę, ko pasėkoje buvo sutrenktos smegenys, plyšo dešinės ausies būgnelis, sudavė būtent P. T., kadangi nukentėjusysis kategoriškai nurodė, jog jis pamatė P. T. prie pat jo ir sustojo, iškart lenkėsi ir buvo jam suduotas smūgis į galvą. P. T. buvo šalia jo, o E. L. buvo už maždaug 10 metrų. Todėl apelianto teiginys, kad nukentėjusysis tik spėja, jog jam į galvą spyrė jis, yra visiškai nepagrįstas.

Tai, kad E. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, šiuo atveju nepateisina P. T. veiksmų, ko pasėkoje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138str.

Teismas nereikalavo iš DK „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenis, liudijančius apie E. Š. gautas pinigines išmokas, kadangi nukentėjusysis nepareiškė nuteistajam civilinio ieškinio turtinei ar neturtinei žalai atlyginti.

Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nukentėjusysis kelis kartus siūlė susitaikyti, tačiau jis sutiko tik su sąlyga, jog E. Š. atsiims savo kaltinimus dėl smūgio į galvą, nes to nebuvo. Tačiau byloje pakanka įrodymų, jog būtų patvirtinta P. T. kaltė dėl suduoto smūgio į galvą, o susitaikyti siūlė ne nukentėjusysis, bet N. T., tačiau, atvykus į policiją, to padaryta nebuvo, nes ji bandė ginti savo sūnų ir neigti jo kaltę.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1466.20 LT sumai yra visiškai pagrįstas. Tenkinant civilinį ieškinį, buvo vadovaujamasi „Išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele“ ir „Ambulatorinio gydymo apskaitos kortele“, kurių pagrįstumu ir teisėtumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs P. T. kaltu, paskyrė jam teisingą ir pagrįstą bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis teisiamas pirmą kartą, šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu nesunkus, jam paskirta švelniausia BK 138str.1d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o jos dydis yra mažesnis už šios rūšies bausmės vidurkį. Kadangi nuteistasis nurodo, kad paskirtas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose, trukdo jam lankyti treniruotes, pažymima, jog tuo rūpinasi paskirtos bausmės vykdymą prižiūrinti institucija, todėl teismas šių klausimų nesprendžia.

Įvertinus aukščiau išdėstytus faktus ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių teisinių pagrindų ar motyvų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti 2007-10-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir P. T. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138str.1d, padarymo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. T. apeliacinį skundą atmesti.