- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-45-124/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- UAB „Šiaurės prekybos kompanija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Carrier“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-45-124/2012 Teisėja G. Janušienė
NUTARTIS
2012 m. vasario 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Carrier“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Baltic Carrier“ kreipėsi į teismą ( 1–3 b. l.) prašydamas dokumentinio proceso tvarka iš atsakovo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ priteisti 3968,99 Lt skolą, 35,72 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 60,10 Lt žyminį mokestį ir 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas nurodė, kad sutinkamai su 2011-02-08 Krovinio pervežimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini), UAB “Baltic Carrier” įsipareigojo atlikti krovinio pervežimą, o atsakovas už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas - sumokėti 950 EUR (3280,16 Lt) ir PVM (688,83 Lt). Bendra Sutarties kaina 3968,99 Lt. Atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas per 20 dienų po krovinio iškrovimo. Ieškovas tinkamai įvykdė krovinių pervežimą ir šią aplinkybę patvirtina krovinių gavėjo žyma CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (CMR važtaraščio 24 skiltis). Atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl krovinio pervežimo paslaugų teikimo, tačiau vengia vykdyti piniginę prievolę, sumokėti už tinkamai suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. Ieškovas 2011-04-29 registruotu laišku išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad jeigu atsakovas iki 2011-05-04 neįvykdys piniginės prievolės ir nesumokės 3968,99 Lt, ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo. Atsakovas į pretenziją neatsakė ir 3968,99 Lt skolos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu (17–19 b. l.) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Baltic Carrier“ 3968,99 Lt skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 35,72 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 4004,71 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2480,10 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad ieškovas pagal 2011-02-08 krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė krovinių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovui suteikė paslaugų už 3968,99 Lt, už kurias atsakovas iki šiol nesumokėjo. Vadovaujantis sutarties 5 p. nuostatomis, atsakovas, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, privalo mokėti ieškovui 0,02 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Baltic Carrier”, sudaręs krovinio vežimo sutartis su siuntėju (atsakovu) UAB “Šiaurės prekybos kompanija”, bei prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietą (duomenys neskelbtini), tapo vežėju CMR konvencijos prasme. Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių yra dvišalė, dėl to sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Bylos šalių - krovinio siuntėjo ir vežėjo - sudarytos atlygintinos krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą - įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo siuntėjas, kuris tapo atsakingu sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.813 str. 1 ir 3 d., todėl ieškovas, nugabenęs krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdęs sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo. Bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis krovinio pervežimui yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį. Siuntėjo (sutarties šalies) prievolė sumokėti krovinio pervežimo kainą kyla taip pat iš CMR konvencijos 1 str. 1 d., 6 str., 1 d. i p., t. y. nepriklausomai nuo to, ar mokesčio dydis už krovimo vežimą numatytas krovinio važtaraštyje, ar atskiroje krovinio vežimo sutartyje, išlieka krovinio pervežimą užsakančio siuntėjo pareiga sumokėti vežimo sutartyje numatytą mokestį už krovinio vežimą.
Teismas nurodė, kad sutartis krovinio pervežimui dėl visų joje aptartų sąlygų buvo sudaryta laisva šalių valia, abipusiu susitarimu, sutarties ar jos atskirų sąlygų atsakovas neginčijo, dėl to atsakovo vienašalį atsisakymą vykdyti prievolę teismas laikė sutarties nevykdymu. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, jog sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (Civilinio kodekso 6.824 str. 3 d., 6.38 str. 1 d., 200 str. 1 d.). Atsakovas savo sutartinės prievolės nevykdė ir už suteiktas paslaugas ieškovui nesumokėjo.
Šiaulių miesto apylinkės teismui 2011-06-17 atsakovas UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ pateikė prieštaravimus (22–23 b. l.).
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (68–73 b. l.) priėmė galutinį sprendimą ir ieškinį patenkino visiškai, nurodydamas, kad 2011-05-20 preliminaraus sprendimo nekeičia. Papildomai iš atsakovo UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ priteisė ieškovui UAB „Baltic Carrier“ 1199,25 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 5090,07 Lt, t. y. 2420,00 Lt ieškinio surašymo išlaidos, 2210,67 Lt atsiliepimo į atsakovo prieštaravimą ir advokato kelionės išlaidos, 60,10 Lt žyminis mokestis, 66,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo atsakovui išlaidos ir 332,75 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas, atstovaudamas ieškovą civilinėje byloje, be ieškinio pareiškimo surašymo, papildomai surašė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose.
Atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialaus pasirengimo ar papildomo teisinio tyrimo, nereikalaujanti didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, prašoma priteisti suma nėra labai didelė, byla išnagrinėta dviejų teismo posėdžio metu, teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus iki 800,00 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašymas priteisti advokato kelionės išlaidas, neatitinka Rekomendacijų 3 punkto, todėl jų nepriteisė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, laikė, jog protingos ieškovo atstovavimo išlaidos šioje byloje yra 2420,00 Lt, kurias kaip ir 60,10 Lt žyminį mokestį, 332,75 Lt laikinų apsaugos priemonių taikymo išlaidų ir 66,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo atsakovui išlaidų bei 800,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus surašymo išlaidų (viso 3679,35 Lt) priteisė iš atsakovo.
Papildomai iš atsakovo ieškovui priteisė 1199,25 Lt bylinėjimosi išlaidų: 332,75 Lt laikinų apsaugos priemonių taikymo išlaidos, 66,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo atsakovui išlaidos, 800,00 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į prieštaravimus surašymą, bei 12,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (76–79 b. l.) atsakovas UAB „Šiaurės prekybos kompanija“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš teismo sprendimo motyvuojamos dalies akivaizdu, kad argumentai dėl termino prievolei įvykdyti pabaigos ir mokėjimo prievolės sustabdymo nebuvo analizuoti bendrame įrodymų visete. Teismas iš esmės pasisakė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, konkrečiai imant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstumo ir teisėtumo, dėl kitų atsakovo pareiškime nurodytų argumentų savo išvados nepateikė, motyvų dėl teismo išvados palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, nenurodė argumentų dėl prieštaravimų atmetimo. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas dėl ieškinio pagrįstumo yra be motyvų (CPK 329 str. 2d.4p.), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Mokėjimas už Krovinio pervežimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą pervežimo paslaugą buvo sulaikytas tikslu išsiaiškinti aplinkybes dėl krovinio sugadinimo fakto ir žalos dydžio nustatymo ir, esant pagrindui, spręsti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimą (CK6.130 str.). Prievolės vykdymo sustabdymo instituto nuostatomis, atsakovas naudojosi tinkamai ir pagrįstai, o prievolės vykdymo sustabdymas buvo proporcingas, t. y. atsakovas, siekdamas apginti savo 26 213,19 Lt turtinį interesą, nesumokėdamas 3 968,99 Lt kainos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, šia savigynos priemone pasinaudojo neperžengdamas savigynos ribų, nustatytų CK 6.58 str. 3 d. Atsakovas 2011-09-30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Baltic Carrier”, tretieji asmenys UAB „DHL Lietuva”, M. Č. IĮ ,„Milčija”, ieškinio suma 26 213,19 Lt (civilinė byla Nr. 2-10976-817/2011, teisėja J. G.-Lavrinovič).
3. Kreditoriui priėmus sprendimą atidėti skolininkui prievolės įvykdymo terminą iki 2011-06-17, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad 2011-05-20 d. atsakovas pažeidė įstatyme įtvirtintus prievolių įvykdymo principus sutartį vykdyti sąžiningai, tinkamai bei savalaikiai. Kreipimosi į teismą dieną terminas piniginei prievolei įvykdyti praleistas nebuvo, todėl ieškovas neturėjo teisės į reikalavimo dėl 3 968,99 Lt skolos ir 35,72 Lt delspinigių už termino įvykdyti prievolę pažeidimą bei palūkanų priteisimo patenkinimą. Tačiau teismas šio atsakovo prieštaravimo argumento įrodymų visete nevertino, dėl jo savo išvados sprendime nepateikė (pažeistas CPK 270 str. 4d. 3, 4 įrodymų vertinimo taisyklės, CPK 329 str. 2d. 4p.).
4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų teisių ir pareigų, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 1 d. 2p.). Krovinio pervežimui atlikti ieškovas UAB „Baltic Carrier" įgaliojo vežėją JAB „Tralita”. Šis juridinis asmuo nei ieškovo, nei teismo iniciatyva į bylą nebuvo patrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
5. Nepagrįstai teismas tenkino ieškovo reikalavimą už ieškinio dokumentinio proceso tvarka parengimą priteisti 2420 Lt ir 800 Lt už atsiliepimo parengimą advokato pagalbai apmokėti, t. y. neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus dėl bylos sudėtingumo ir maksimalaus apmokėjimo už konkrečią teisinę paslaugą. Ieškinys nėra sudėtingas, jo parengimas nereikalavo specialaus pasiruošimo ar papildomo teisinio tyrimo, ieškinio reikalavimas yra grindžiamas vienintele PVM sąskaita-faktūra, advokatui nereikėjo dalyvauti jokiame posėdyje, pastarasis netgi netvirtino dokumentų nuorašų; jokie kiti procesiniai dokumentai nebuvo rengti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ( 93–97 b. l.) ieškovas UAB „Baltic Carrier“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas neteisingai aiškina CK 6.46 str. 2 d.; 6.64 str. 1 d. 2 p., 6.64 str. 3 d. normomis skolininkui suteikiamų teisių apimtį. Atsakovo cituojamos normos reglamentuoja tik sudariusių sutartį šalių teises ir pareigas, kai šios sutarties pagrindu šalys turi priešpriešines prievoles viena kitos atžvilgiu. Atsakovas neginčija, kad visas savo prievoles pagal Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas atliko tinkamai. Byloje nėra nustatyta, o atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovo piniginės prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, panaudojimo teisėtumą, todėl šis apeliacinio skundo pagrindas yra atmestinas.
2. 2011 m. gegužės 17 d. Pranešime dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylą nurodytas skolos sumokėjimo terminas negali būti vertinamas kaip ieškovo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nustatytas 30 dienų laikotarpis siejamas ne su papildomu terminu piniginei prievolei įvykdyti, o su procesine kreditoriaus teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (tik pasibaigus šiam terminui kreditorius įgyja teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui).
3. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-05-20 priėmė preliminarų sprendimą, kuris atitinka CPK 428 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimus, įskaitant reikalavimą motyvuoti sprendimą. 2011-09-26 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė galutinį sprendimą kuriuo 2011-05-20 preliminarų sprendimą paliko nepakeistu. Galutiniu sprendimu, nusprendęs nekeisti preliminaraus sprendimo, teismas tuo pačiu pasisakė ir dėl preliminariame teismo sprendime išdėstytų motyvų, kurie taip pat nekeičiami. Tai, kad galutiniame sprendime teismas šių motyvų nepakartojo, nereiškia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimas yra be motyvų.
4. Teismas sprendime nepasisakė dėl faktiškai krovinio pervežimą vykdžiusio UAB „Tralita“ veiksmų teisėtumo, nesprendė dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl šis apeliacinio skundo pagrindas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl absoliučių negaliojimo pagrindų .
Apeliantas prašo panaikinti sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.2 ir 4 punktais nurodydamas, kad sprendimas yra be motyvų bei kad į bylą nebuvo įtraukti trečiuoju asmeniu įmonė, kuri vykdė pervežimą, t.y. UAB“Tralita“.
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, t.y neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Tralita“, kuri vykdė vežėjo –ieškovo įpareigojimus. Nurodo, kad šiuo sprendimu pasisakė ir dėl ieškovo teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą už ieškovo agento UAB „Tralita“ atsakovui suteiktą pervežimo paslaugą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).
Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).Apeliantas nenurodė, kaip buvo paveiktos jo nurodyto juridinio asmens teisės .Teismas galutiniame sprendime nepasisakė dėl UAB „Tralita“ veiksmų , jų teisėtumo, nesprendė dėl šios įmonės teisių ir pareigų, todėl šis atmestinas argumentas kaip nepagrįstas. Atsakovas neįvykdė prievolės, kurią prisiėmė pagal 2011-02-08 d. Krovinio pervežimo sutartį(b.l.4).Šios sutarties šalys buvo ieškovas ir atsakovas. Užsakovas -atsakovas krovinio pervežimo mokestį įsipareigojo sumokėti ieškovui. Apeliaciniame skunde apeliantas irgi nenurodė, kaip buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis, kokius teisinius padarinius sukėlė priimtas teismo sprendimas apeliaciniame skunde nurodytai įmonei. Ieškovas, sudaręs krovinio vežimo sutartį su siuntėju (atsakovu) bei prisėmęs vežėjo įsipareigojimus, tapo vežėju CMR prasme, nepaisant to, kad faktiškai ieškovo pavedimu pervežimą atliko kita įmonė. Tinkamai įvykdęs savo prievolę, vežėjas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti užmokestį už atliktą pervežimą. Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių yra dvišalė, dėl to sutarties šalys buvo atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Dvišalės sutarties teisinė reikšmė yra ta, jog civilines teises ir pareigas tokia sutartis sukuria ją sudariusioms šalims, tuo tarpu privatus dviejų asmenų susitarimas negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, išskyrus išimtinius įstatymo nustatytus atvejus, kaip tą numato CK 6.190 str. Net ir tuo atveju, kai viena šalis, sudarydama sutartį pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.190 str. 2 d.). Taigi, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako sutartį sudariusi šalis visais atvejais – tiek kai ji pati nevykdo sutarties, tiek kai šito nepadaro trečiasis asmuo. Bylos šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo - sudarytos atlygintinos krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą – įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo siuntėjas, kuris sutartyje numatytu krovinio pristatymo ir iškrovimo gavėjui laiku tapo atsakingu sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Iš sutarties kylantys šalių įsipareigojimai yra taikytini tiesiogiai sutartį pasirašiusioms šalims, bet ne tretiesiems asmenims. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir CK 6.813 str. 1 ir 3 d. Todėl ieškovas, nugabenęs krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdęs sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo.
Dėl sprendimo nemotyvavimo (CPK 329 str. 2 dalies 4 punktas)
Teismo sprendimo atitikties CK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimams klausimu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo procesinio sprendimo motyvų neišsamumas neturi būti prilyginamas įstatyme įtvirtintam absoliučiam negaliojimo pagrindui – kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso teismo procesinio sprendimo kontekste.
Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands).
Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį.Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje teismas grindžia prieš tai nurodytą teiginį, kad preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu, , išdėstyta pakartojant ginčo šalies –atsakovo prieštaravimus, teismui nepateikiant išsamios argumentacijos dėl jų detalaus vertinimo . Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo turinio visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas sprendimą priėmė byloje surinktų įrodymų pagrindu pripažinęs atsakovo prieštaravimus nepagrįstais, t.y. iš teismo sprendimo visumos yra aiškūs jo priėmimo motyvai. Vertindamas atsakovo prievolės vykdymo sustabdymą, teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas turi kokių nors neįvykdytų ar vykdytinų prievolių atsakovui, todėl sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė savo piniginės prievolės , kylančios iš krovinių pervežimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini). Dėl to teismas sprendė, kad ne ieškovas, o atsakovas veikia prieš greitą teisingą bylos išnagrinėjimą, stengiasi užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas analizavo ieškovo veiksmus, atsakovui neapmokėjus už krovinio pervežimą pagal ginčo pervežimo sutartį, taip pat analizavo atsakovo neveikimą šiuo atveju. Teismas nurodė, kad atsakovui neatsakius į pretenziją, išnaudojus visas galimybes taikiai išspręsti , ieškovas pateikė teismui ieškinį. Taip pat teismas vertino ir kitą atsakovo prieštaravimuose nurodytą motyvą, t.y. pasisakė dėl 2011-05-17 ieškovo pranešimo sumokėti skolą, kurį ieškovas laiko papildomu terminu sutarčiai įvykdyti. Teismas pagrįstai šį motyvą vertino ne papildomu terminu sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str.), tačiau siejo jį su procesine kreditoriaus teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įgyvendinimu (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Nors galutiniame teismo sprendime nėra išdėstyti motyvai dėl ieškinio patenkinimo , nėra nurodytos materialinės teisės normos tačiau atsižvelgtina, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, motyvai dėl ieškinio patenkinimo, tame tarpe ir materialinės teisės normos buvo nurodytos preliminariame sprendime. Priimdama preliminarų sprendimą , teismas nurodė, kad priteisdamas pagal 2011-02-08 d. vežimo sutartį vežimo mokestį, remiasi CMR Konvencijos 1 str. 1 d., 6 str. 1 d. i punktais, t.y. nepriklausomai nuo to, ar mokesčio dydis už krovinio vežimą numatytas važtaraštyje ar atskiroje vežimo sutartyje , išlieka krovinio pervežimą užsakančio siuntėjo pareiga sumokėti vežimo sutartyje numatytą mokestį už krovinio vežimą. Taip pat remiantis vežimo sutartimi bei LR CK6.813 str.1 ir 3 dalimis, 6.824 str. 3 dalimi. Motyvavo, kad įvykdęs sutartinę prievolę ieškovas teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo-vežimo sutartyje numatyto mokesčio priteisimo. Be to remiantis sutarties 5 p. nuostatomis buvo priteisti 0.02 proc. dydžio delspinigiai bei procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d, 6.210 str. ).Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų ir nenurodytos materialinės teisės normos, kuriomis teismas rėmėsi, priimdamas sprendimą.
Dėl piniginės prievolės įvykdymo sustabdymo teisėtumo
Pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas savo teisę sustabdyti piniginės prievolės vykdymą grindžia CK 6.46 str.2 d., 6.64 srtr.1 d. 2p., 6.64 str.3 d. normomis. Civilinės teisės normos be kitų civilinių teisių gynimo būdų suteikia galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti – savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Kasacinis teismas 2009-10-8 d. nutartyje Nr. 3K-3-413/2009 nurodė, kad kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo , kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra : ) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.
Kolegija sprendžia, kad atsakovas neteisingai suvokia piniginių prievolių vykdymo sustabdymo galimumą . Atsakovas nurodo, jog apmokėjimą sustabdė todėl, kad siekė išsiaiškinti aplinkybes dėl krovinio, gabento pagal kitą Krovinių gabenimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimo aplinkybių. Tačiau šios savigynos priemonės taikymas šiuo atveju byloje nėra galimas, nes tam nėra įstatyme nustatytų įgyvendinimo sąlygų, duodančių pagrindą taikyti prievolės atsiskaityti sustabdymą. Atsakovo prievolė atsiskaityti atsirado iš 2011-02-08 d. Krovinių pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį ieškovas yra įvykdęs visas savo prievoles, nes pagal šią sutartį ieškovas priėmė, nuvežė ir perdavė krovinį gavėjui. Atsakovas nenurodo jokių ieškovo neįvykdytų prievolių pagal šią sutartį. Todėl ieškovui įvykdžius savo pareigą, atsakovui atsirado pareiga apmokėti už krovinį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė galutiniame sprendime, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad yra neįvykdyta ieškovo prievolė . Kadangi ieškovas neturi jokios kitos neįvykdytos priešpriešinės prievolės pagal šią sutartį, atsakovas neturi teisės sustabdyti apmokėjimo vykdymo. Be to atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad jis pareiškė ieškovui reikalavimus dėl prievolės apmokėti už krovinio gabenimą sustabdymą, vykdant kitą sutartį, t.y. 2011-03-08 d. sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (84-87 b.l.).
Dėl aptartų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, t.y. 2420 Lt už procesinio dokumento–ieškinio paruošimą bei 800 Lt už atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus paruošimą, kaip neatitinkančias Rekomendacijų dėl apmokėjimo už advokato teisinę pagalbą civilinėse bylose dydžius. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).
Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).
CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, priteistos bylinėjimosi išlaidos iki priimant galutinį sprendimą yra mažintinos, nes teismas neatsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą numatytus kriterijus, yra neprotingai didelės. Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 2420 Lt atstovavimo išlaidas už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme bei 2210,67 Lt už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus paruošimą, kelionės išlaidos (b.l13-14,61,66). Teismas priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo turėtas, priimant preliminarų sprendimą, t.y .2420 Lt atstovavimo ir 60.10 Lt žyminio mokesčio išlaidas. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, šioje byloje atsižvelgtina, kad buvo paruoštas nesudėtingas , mažos apimties ieškinys, kurio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti ieškinį nereikėjo ilgo pasiruošimo ( 2.1,2.5,2.7p.).Ieškinio reikalavimas grindžiamas dėl sutarties nevykdymo pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą, todėl nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas , advokatui nereikėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, atsižvelgtina ir į mažą ieškinio sumą. Remiantis išdėstytu priteistos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 600 Lt.Likusioje atstovavimo išlaidų dalyje kolegija sutinka su jų priteistu dydžiu, nes atstovas paruošė atsiliepimą į prieštaravimus, dalyvavo dviejuose posėdžiuose, jo kontora randasi kitame mieste , šios išlaidos paliktinos nepakeistomis.
Iš esmės apeliacinis skundas yra atmestinas, nes bylinėjimosi išlaidos priklauso prie procesinių išlaidų (CPK 321 str.3 d.). Todėl atmetus apeliacinį skundą , yra spręstinas klausimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Abi šalys nurodo, kad apeliacinėje instancijoje turėjo bylinėjimosi išlaidų,t.y. apeliantas turėjo 1750 Lt., ieškovas 1210 Lt (80,99 b.l). Atsižvelgiant į tai, kad tie patys advokatai dalyvavo ir pirmos instancijos teisme, į ginčijamų sumų dydį , bylos sudėtingumo laipsnį, pobūdį, į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės yra netenkintinas, abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų, kolegija sprendžia, kad būtų protinga iš dalies atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 600 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies ir priteistas iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės prekybos kompanija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Carier“ bylinėjimosi išlaidas nuo 2480,10 Lt sumažinti iki 660,10 Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės prekybos kompanija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Carrier“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.