Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant kaltinamajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui V. I., kaltinamajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui R. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

ir V. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-05-06 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-11-24 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-06-14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-01-21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 80 MGL (10400 Lt) baudą, į paskirtą baumę įskaitant 18 sulaikymo parų ir laikant atlikusiu 36 MGL (4680 Lt) baudą, likusi baudos dalis nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. šioje byloje buvo kaltinamas V. I. pagal BK 155 str. 1 d., t.y. tuo, kad R. V. 2015 m. vasario 11 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Biržų r., Z. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, Z. V. akivaizdoje, žodžiais užgauliai pažemino V. I., jį pavadindamas „pydaru“, „iškrypusiu pydaru“, „juodu pydaru“.

V. I. šioje byloje buvo kaltinamas R. V. pagal BK 155 str. 1 d., t.y. tuo, kad V. I. 2015 m. vasario 11 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Biržų r., Z. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, R. V. vaikų akivaizdoje, žodžiais užgauliai pažemino R. V., jį pavadindamas „pydaru“, „gaidžiu“, „išsigimėliu“ ir kitokiais itin žemininčio pobūdžio žodžiais.

R. V. kaltu neprisipažino.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad 2015 m. vasario 11 d. į namus, kuriuose gyvena, atvyko Z. V. ir V. I. atiduoti skolos. Buvusi žmona kalbėjo mandagiai, atidavė skolą, tačiau V. I. išprovokavo konfliktą, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, kurie užfiksuoti posėdžio protokole (b.l. 24-25), grasino kalėjimu. Todėl jis nesusilaikė ir pavadino V. I. „juodu pydaru“. Namas, kuriame įvyko konfliktas, priklauso jo buvusiai žmonai, V. I. dažnai aiškina, kad R. V. su vaikais iš namų išmes. Šiuo metu jau jis yra išsikraustęs iš tų namų, gyvena kitu adresu. Konflikto metu name buvo Z. V., dukra M. Š., sūnus M. V. ir jo mergina, kurie girdėjo konfliktą. Sūnus tuo metu buvo antro aukšto laiptinėje, nesirodė, duktė buvo tame pačiame kambaryje. Mano, kad menkysta nėra keiksmažodis, tai žemas žmogus, blogai besielgiantis. Jautėsi įžeistas V. I. žodžių, Z. V. ir V. I. išvykus, dukra davė vaistų nuo širdies, kadangi jautė skausmą širdies plote, į gydytoją nesikreipė. Buvo labai prislėgtas, pažemintas V. I. pasakytų žodžių. Vaikai pasiūlė po įvykio palikti namus, ką jie ir padarė. O V. I. pradeda konfliktuoti kiekvieną kartą susitikus. Nurodė, kad V. I. pateiktas konflikto garso įrašas buvo daromas ne nuo konflikto pradžios, diktofonas jam buvo parodytas tik baigus įrašinėti. Ginčas truko ne mažiau kaip pusę valandos, kol jį V. I. įžeidinėjo, garso įrašas nebuvo daromas, pradėjus daryti garso įrašą jis buvo išprovokuotas pasakyti, kad V. I. „juodas pydaras“.

V. I. kaltu neprisipažino.

Teismo posėdžio metu V. I. paaiškino, kad priešpriešiniame skunde R. V. išdėstytos aplinkybės yra melagingos, išgalvotos, jis niekada nevadino R. V. necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad Z. V. nutraukus santuoką su R. V., ji jam atidavė visą bendrai santuokoje įgytą turtą, tačiau jam to buvo maža, nuolat terorizavo Z. V., jos darbe paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Z. V. pasisavino jo pinigus, kuriuos jam išmokėjo UAB „Aviva“. Todėl V. I. nusprendė sumokėti R. V. reikalaujamus pinigus, kad apsaugoti Z. V. nuo įtampos, dirbtinai sukurtos darbe. Tuo tikslu nuvyko į namus, kur gyveno R. V.. Tvirtina, kad M. V. ir jo draugės namuose nebuvo, buvo tik duktė M.. R. V. namie nebuvo, jam grįžus, jis pats provokavo konfliktą, reikalavo pinigų. V. I. nenorėjo mokėti pinigų, nes manė, kad tam nebuvo jokio teisinio ir moralinio pagrindo, pasakė, kad nei moterys, nei menkystos, nei asmenys, netarnavę armijoje ir jokie iškrypėliai jam nenurodinės, ką ir kaip daryti. Tokius žodžius naudojo kalbėdamas su Z. V.. O R. V. paprašė nesikišti į pokalbį, R. V. tuo metu jį išvadino pydaru, „iškrypusiu pydaru“, „juodu pydaru“. Po užgauliojimų jis atidavė pinigus R. V., kurie jam nepriklausė ir išvažiavo. Mano, kad išvadinus jį homoseksualiu asmeniu, yra labai įžeidžiama jam kaip 20 metų ištarnavusiam armijoje, neturinčiam polinkio į homoseksualizmą. Prašo pripažinti R. V. kaltu ir patenkinti civilinį ieškinį, kadangi išgirdęs R. V. sakomus jo atžvilgiu žodžius, jautėsi psichologiškai blogai, pažemintas, patyrė nepatogumus. Nurodė, kad konflikto metu darė garso įrašą diktofonu ir mobiliu telefonu, diktofoną parodė R. V.. Teismui pateiktas įrašas darytas diktofonu, įrašo trukmės negali įvardinti. Diktofoną galimai įjungė R. V. atėjus, diktofoną išjungė išeidamas, parodė diktofoną R. V., pasakė, kad susitiks teisme ir išjungė. Pripažįsta, kad čia tik dalis įrašo.

Liudytoja Z. I. (V.) parodė, kad gegužės mėnesį išsiskyrė su R. V., tačiau jų nesutarimai dėl namo ir gautos draudimo išmokos tęsėsi, ji jautėsi terorizuojama, į nesutarimus buvo įtraukti vaikai. Nusprendus R. V. sumokėti iš UAB „Aviva“ gautą išmoką, ji su V. I. nuvežė pinigus. Namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo dukra su anūku. Dukra M. Š. sakė, kad sūnus M. su drauge išvažiavęs. Nebuvo kieme ir M. automobilio. M. draugės vardas G., jei jie būtų buvę namuose, G. būtų su ja bendravusi, jų geri santykiai. Dukra R. V. paskambino į mokyklą, R. V. atėjo iš darbo. Jam atėjus V. jokių žodžių jo atžvilgiu nesakė. Dukra su anūku nuėjo į kitą kambarį, nes žinojo, kad bus įtampa. V. I. kreipdamasis į ją pasakė, kad duotų tam menkystai pinigus, prašė R. V. nesikišti, sakė, kad bendrauja su sužadėtine. V. R. V. pasakė, kad parašytų raštą, kad gavo pinigus. R. V. pasakė, kad nesirašys ir išbėgo. Jie tada norėjo išvažiuoti, bet R. V. grįžo, V. I. pasakė, kad duotų pinigus, nes liepė tavoji. V. pasakė, kad nei viena moteris, nei vienas menkysta, netarnavęs armijoje tikrai jam neįsakinės. Kivirčo pasekoje R. V. V. pradėjo vadinti pydaru, V. pasitikslinus, R. V. patvirtino, kad taip - juodas pydaras. R. V. parašė raštą, jie padavė jam pinigus. Pokalbis vyko virtuvėje, duktė M. buvo kitame kambaryje. Ji negirdėjusi, kad V. I. R. V. vadintų pydaru, gaidžiu, išsigimėliu. Z. I. nuėjo į kitą kambarį atsisveikinti su dukra, anūku, tada išvažiavo. Ji nežino, kas iššaukė tokį R. V. elgesį dėl UAB „Aviva“ išmokos, jie dėl jos buvo susitarę, kad Z. V. pavedimus padarys dukros vardu, R. V. pasirašė pakvitavimą, kad gavo pinigus ir neturi pretenzijų. Ji taip pinigais nepasinaudojo, iš tų pinigų apmokėjo dukros bilietus, krikštynų išlaidas.

Liudytojas M. V. parodė, kad praeityje V. I. yra jį įžeidinėjęs, vadinęs viščiuku, inicijuodavo konfliktus. Buvo ir konfliktų tarp tėčio ir mamos, vieną kartą net buvo iškviesti pareigūnai. Vasario 11 d., apie 19.00 val., Z. V. ir V. I. atvyko pas juos į namus, kažką kalbėjosi su seserimi pirmame namo aukšte, po to buvo išėję į lauką ir vėl sugrįžo. Apie 19.30 val. iš darbo sugrįžo tėtis, kiek jam žinoma tėčiui paskambino sesuo ir jį pakvietė, kadangi mama paprašė jį pakviesti dėl skolos. Tėčiui sugrįžus, po kiek laiko jis išgirdo triukšmą, todėl nuėjo pasiklausyti prie namo antrame aukšte esančių turėklų. Jis išgirdo, kad V. I. tyčiojosi iš tėčio, vadino beraščiu, grasino pasodinti į kalėjimą. Konflikto dalyviai replikavosi vienas kito atžvilgiu. V. I. tėtį pavadino pydaru, menkysta, beraščiu, sakė, kad primuš. Tėtis replikavo atgal, kad ir V. I. toks pats, t. y. pydaras. V. I. perklausė, gerai visko neprisimena. V. I. prieš išeidamas pagrasino, kad R. V. tuos pinigus atsiklaupęs ant kelių atiduos, o jis atėmė žmoną, atims ir namą, vaikus, darbą, šautuvą. Šis pokalbis įvyko tarpduryje, po to jie išvažiavo. Konfliktas kilo dėl to, kad nenorėjo atiduoti pinigų, gautų iš draudimo kompanijos. Konflikto metu gyveno (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėčiu, tėtis jį šiuo metu išlaiko, turi ir savo santaupų, nes kurį laiką dirbo Norvegijoje. Kai V. I. ir Z. V. atvyko, sesuo M. jiems pasakė, kad jis yra išvykęs pas gimines, bet taip ji pati sugalvojo. Jis buvo išvykęs, tačiau apie 18.00 grįžo. Automobilį paliko prie pastato-salės, kadangi kūreno pečių.

Liudytoja G. J. parodė, kad gyvena su M. V., jis draugas, nėra vedę. Vasario 11 d. iš pradžių su M. V. buvo pas mamą I. J. (duomenys neskelbtini) kaime, grįžo apie 18.00 val., sėdėjo prie kompiuterio name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. buvo kartu su ja. Girdėjo kaip buvo atvažiavę Z. I. ir V. I., garsiai kalbėjo, po to išvažiavo. Vykstant konfliktui M. iš kambario išėjo, kambario durys buvo uždarytos. Pačio pokalbio negirdėjo, iš R. V. sužinojo, kad jie vienas kitą negražiai išvadino, kaip išvadino tikrai nežino. Su M. motina nesusitiko, nes jie nenori su ja bendrauti. Tuo metu jų automobilis buvo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neatsimena prie kurios pastato pusės.

Liudytoja M. Š. parodė, kad tiksliai neprisimena, kurią dieną jai paskambino mama Z. V. ir pakvietė atvažiuoti. Ji nuvyko pas mamą į darbą, mama paprašė, kad ji grąžintų tėčiui pinigus, kuriuos ji jai išleido. Grįžusi namo ji pasikalbėjo su tėčiu, tačiau negalėjo atiduoti pinigų, kadangi neturėjo ir SMS žinute paprašė mamos, kad ji grąžintų tuos pinigus, mama pažadėjo tai sutvarkyti. Todėl kitą dieną apie 19.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), tėtis buvo darbe, ji paskambino jam, kad mama atvežė pinigus. Ji buvo namo apačioje, viena su vaiku ir su mama bei V. I. prabuvo iki pat 19.30 val. Tėtis grįžo apie 19.30 val., mama jos su vaiku paprašė išeiti į kitą kambarį dėl galimo konflikto. Tačiau būdama kitame kambaryje ji girdėjo konfliktą. Tėčiui reikalaujant pinigų, mama nenoriai sutiko juos atiduoti, tai paprašė padaryti V. I.. Pastarasis susinervino ir inicijavo konfliktą posėdžio protokole (b.l. 42) užfiksuotais žodžiais. V. I. ir R. V. apsižodžiavo, V. I. R. V. pavadino pydaru, R. V. jam atsakė, kad tas „juodas pydaras“. Po to mama ir V. I. išvažiavo. Konfliktas vyko apie 20 min. Tėvai susitikę konfliktuoja, mano, kad dėl V. I. įtakos mama yra pasikeitusi ir vyksta tie konfliktai. Su mama ji nebendrauja, tėčiui yra skolinga daug pinigų, neįvardino sumos, tačiau finansiškai nuo jo nėra priklausoma, kadangi yra ištekėjusi, finansiškai yra priklausoma nuo vyro, kuris yra dirbantis ir ją išlaiko. Ji neleidžia mamai matytis su anūku, kadangi nėra tikra jos įvairiapusišku stabilumu. Liudytoja pasitikslino, kad konflikto metu namie buvo ji su vaiku ir brolis su drauge, bet mamai savo iniciatyva pasakė, kad brolio nėra, kadangi ji žino, kad brolis nenori su mama bendrauti.

Įžeidimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidžiant žmogų žodžiu turi būti neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja bendražmogiškos moralės reikalavimams, užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus kaltinamųjų, visų liudytojų parodymais nustatyta, kad konfliktas tarp R. V. ir V. I., kurio metu jie nurodo buvę įžeisti ir vienas kitą pavadinę įžeidžiančiais žodžiais, įvyko 2015 m. vasario 11 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Z. I. (V.) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame tuo metu gyveno kaltinamasis R. V..

Kaip matyti iš kaltinamųjų, liudytojų Z. I., M. V., M. Š. parodymų, tarp kaltinamųjų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija po to, kai liudytoja Z. I. ir kaltinamasis R. V. nutraukė santuoką, o Z. I. sudarė santuoką su kaltinamuoju V. I., liko neišspręstų šeimyninių ir turtinių klausimų, kuriuos sprendžiant kaskart kyla konfliktinės situacijos tarp kaltinamųjų ir liudytojos Z. I.. Kaltinamųjų, liudytojų Z. I., M. V., M. Š. parodymais nustatyta, kad aptariamas konfliktas kilo dėl ginčytinos liudytojos V. I. skolos mokėjimo kaltinamajam R. V. ir šioje dalyje tiek kaltinamųjų, tiek minėtų liudytojų parodymai sutampa. Dėl kylančių konfliktinių situacijų konfliktuojančios pusės kaltina viena kitą. Kaltinamasis R. V. pripažįsta pasakęs V. I. pastarojo kaltinime nurodytus žodžius, tačiau teigia, kad juos pasakė tik po to, kai V. I. jam išsakė eilę įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis R. V. V. I. atžvilgiu išsakė V. I. kaltinime nurodytus žodžius patvirtina ir teismui V. I. pateiktas dalies konflikto garso įrašas. Liudytojai M. V. ir M. Š. teigia, kad kaltinamasis V. I. išsakė įžeidžiančius žodžius kaltinamojo R. V. atžvilgiu, o liudytoja Z. I. teigia buvus priešingai, kad tik R. V. įžeidinėjo V. I.. Tiek kaltinamieji, tiek kiekvieno iš jų pakviesti liudytojai situaciją nupasakoja skirtingai. Iš šių liudytojų Z. I., M. V., M. Š. parodymų matyti, kad jie taip pat yra įsitraukę į kaltinamųjų konfliktą, todėl jų parodymų negalima laikyti visiškai objektyviais ir nešališkais. Liudytoja G. J. yra kaltinamojo R. V. sūnaus draugė. Ji konflikto metu buvo namuose, girdėjusi garsiai kalbant, tačiau ką konkrečiai konflikto pusės sakė negirdėjo, po konflikto kaltinamasis R. V. jai sakęs, kad jis ir kaltinamais V. I. vienas kitą negražiai išvadino, kaip konkrečiai nežino. Byloje yra tik vienas objektyvus įrodymas – tai kaltinamojo V. I. teismui pateiktas, jo paties padarytas, dalies konflikto garso įrašas. Kadangi garso įraše girdėti tik labai maža dalis konflikto, to nepakanka objektyviai tiesai byloje nustatyti. Tačiau šiame įraše aiškiai girdima, kad kaltinamasis R. V. išsako kaltinamajam V. I. pastarojo kaltinime nurodytus žodžius, tačiau taip pat aiškiai girdima, kad konflikto metu šiuos žodžius kaltinamasis R. V. išsakė tik po to, kai kaltinamasis V. I. kaltinamąjį R. V. pavadino menkysta ir iškrypėliu. Kadangi teismui pateikta tik dalis konflikto garso įrašo, taip pat atsižvelgiant į liudytojos G. J. parodymus, negalima atmesti, kad kaltinamasis R. V. apie konflikto eigą, jog kaltinamasis V. I. pirmas jį pavadino įžeidžiančiais, kaltinime nurodytais, žodžiais, sako tiesą. Kaip jau minėta aukščiau, įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamojo R. V., tiek kaltinamojo V. I. poelgis vertintinas kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio turtinio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant pažeminti vienas kito garbę ir orumą, t.y. jų veikoje nėra subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios, todėl tokios veikos negali būti laikomos nusikalstamomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Įvertinus visas aukščiau minėtas ir byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad konfliktas tarp kaltinamųjų kilo dėl neišspręstų ginčytinų turtinių klausimų, tarp kaltinamojo R. V. ir liudytojos Z. I. (buvusi V.), galima daryti išvadą, kad ši privataus kaltinimo byla buvo pradėta ir priešpriešinis skundas pateiktas suvedinėjant asmenines sąskaitas, sprendžiant turtinius klausimus tarp kaltinamųjų ir jiems artimų asmenų, t.y. ji neturi nieko bendro su asmens garbės ir orumo gynimu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų kaltinimuose nurodyti veiksmai, žodinio konflikto metu kaltinamųjų vienas kitam išsakyti kaltinimuose nurodyti žodžiai neturėtų būti vertinami kaip įžeidimas, t.y. kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 155 str.

Todėl darytina išvada, kad R. V. ir V. I. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., ir jie išteisintini (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. I. civilinis ieškinys R. V. dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

R. V. civilinis ieškinys V. I. dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Biržų rajono apylinkės teismui kaltinamasis (nukentėjusysis) R. V. pateikė duomenis, įrodančius, kad jis patyrė 750 Eur išlaidų už priešpriešinio skundo ruošimą ir atstovavimą (b.l. 36). Kaltinamasis (nukentėjusysis) V. I. nepateikė duomenų, kad yra patyręs bilinėjimosi išlaidų. Tačiau kadangi kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje išteisintini, todėl R. V. turėtos išlaidos paliekamos jam ir nepriteisiamos (LR BPK 105 str. 6 d.).

Daiktiniai įrodymai – 1 kompaktinio disko laikmena paliktina saugoti byloje.

Proceso išlaidas byloje taip pat sudaro dokumentų įteikimo išlaidos, todėl jos išieškotinos iš V. I. ir R. V. lygiomis dalimis valstybei (BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 2 d., 307 str. 4 d., 6 d., 7 d., teismas

nusprendžia:

R. V. išteisinti iš V. I. kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. I. išteisinti iš R. V. kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. I. civilinį ieškinį R. V. dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

R. V. civilinį ieškinį V. I. dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – 1 kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Kaltinamojo R. V. turėtas išlaidas palikti jam pačiam.

Išieškoti iš V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,92 Eur proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.