Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10733-1051/2018, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių prekybos namai“ kreipėsi į teismą, prašydama apginti pažeistas jos teises atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko 1998-10-29 įsakymą Nr. 1277; pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis: 1998-12-09 dienos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. P-29/98-0499, sudarytą tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos (šiuo metu atsakovo NŽT prie ŽŪM) ir atsakovo E. L., bei išvestinę 1999-02-26 dienos dovanojimo sutartį, reg. Nr. 1624, kuria atsakovas E. L. neatlygintinai žemės sklypą perleido atsakovei V. L., nuo jų sudarymo momento; pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalis į pradinę, buvusią iki sandorių sudarymo, padėtį, žemės sklypą grąžinant valstybės nuosavybėn, pinigines lėšas - 446,13 Eur, sumokėtas už valstybinį žemės sklypą, grąžinant E. L., pripažinti negaliojančiu 2018-02-22 atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-256.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Šiaulių prekybos namai“ ieškinį, išaiškino, jog ieškinys turi būti reiškiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

Teismas nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu visų pirma ginčija Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1277, dėl kurio ieškovė pagal rūšinį teismingumą turėtų kreiptis ne į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau į administracinį teismą. Kiti ieškovės reikalavimai, t.y. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 1998 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. P-29/98-0499 bei išvestinę 1999 m. vasario 26 d. dienos dovanojimo sutartį, yra išvestiniai, kylantys iš pagrindinio ginčo - Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 1277, o pagrindinis ginčas yra dėl valstybinio administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumo, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių prekybos namai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas netinkamai pritaikė rūšinį bylos teismingumą reglamentuojančias taisykles, numatytas CPK 36 straipsnyje. Ieškovės nuomone, visi ieškinio reikalavimai yra pareikšti dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą - teisės išsipirkti žemės sklypą, nustatytos E. L. 1998-10-29 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1277, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusių ginčijamų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių pagrindu bei dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypu Nr. 1, suformuotu ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-22 įsakymu A-256. Teismas privalėjo taikyti išimtinio teismingumo taisykles, numatytas CPK 31 straipsnyje ir 33 straipsnio 3 dalyje.

Ieškovė nesutinka su teismo pozicija dėl administracinio teisinio santykio, kylančio iš Šiaulių apskrities viršininko 1998-10-29 įsakymo, pripažinimo vyraujančiu ir pagrindiniu, o civilinių teisinių santykių, kylančių iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo išvestiniais. Ginčijamu 1998-10-29 įsakymu šalims nėra sukuriamos ir perleidžiamos nuosavybės teisės, o tik sudaromos sąlygos nuosavybės teisėms perleisti ir atsirasti; atsiradusių civilinių teisių ir pareigų turinys, sudarant ginčijamus sandorius, yra nepalyginamai platesnis, apimantis teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nei sukuriamas ginčijamu įsakymu, apimančiu tik teisę išsipirkti žemės sklypą.Teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į absoliutų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko ir pagrindo) civilinį teisinį pobūdį. Ieškinio reikalavimais prašoma apginti pažeistas ieškovės UAB „Šiaulių prekybos namai“ civilines teises, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant negaliojančiais įsakymus bei sandorius. Ieškinio pagrindu dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais nurodoma CK 1.3 straipsnio 4 dalis, kurios teisinio reguliavimo sfera yra civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš neteisėtų valstybės ir savivaldybių institucijų administracinių aktų. Ieškinio pagrindu taip pat nurodytas pažeistų civilinių teisių gynimą reglamentuojantis CK 4.98 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės UAB „Šiaulių prekybos namai“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė UAB „Šiaulių prekybos namai” ieškinyje reiškia reikalavimus, prašydama apginti pažeistas jos teises, pripažinti negaliojančiu Šiaulių apskrities viršininko 1998-10-29 įsakymą, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 1998-12-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, dovanojimo sutartį, pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti dvišalę restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį – žemės sklypą grąžinant valstybei, pinigines lėšas - 446,13 Eur, grąžinti E. L., pripažinti negaliojančiu 2018-02-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-256.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).

Kaip minėta aukščiau, ieškovė, ginčydama viešo administravimo subjektų - Šiaulių apskrities viršininko administracijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos - priimtus sprendimus, siekia apginti savo pažeistas teises vadovaudamasi civilinių teisių gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.40, 4.98 straipsniai), o sudarytus sandorius prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, remiasi CK 1.80 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimą.

Aptariamu atveju, 1998-10-29 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1277 ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P-29/98-0499 pagrindu atsakovas E. L., kaip civilinės teisės subjektas, įgijo nuosavybės teisę į 0,0045 ha žemės sklypą, vėliau jį dovanojimo sutartimi perleido savo mamai V. L., o ieškovė, ginčydama minėtus sandorius, siekia valstybės ir atsakovų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius paneigti.

Pažymėtina, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pripažintini vyraujančiais civiliniai teisiniai santykiai. Nors ginčas susijęs su administraciniais santykiais (reikalavimai pripažinti negaliojančiais Šiaulių apskrities viršininko 1998-10-29 įsakymą Nr. 1277 bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-256), tačiau pagrindinis šio ginčo dalykas yra nuosavybės klausimai, kuriuos siekiama paneigti. Bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste visų pirma turės vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, ir tik po to spręsti dėl sandorių panaikinimo. Vadovaujantis aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog vyraujantis ginčas nagrinėjamoje byloje yra administracinio pobūdžio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.