- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- I-171-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aleksandras Kuznecovaskreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5000 Eurneturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4), patikslintame skunde (b.l. 7) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. vasario 15 d. buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 3 su dar septyniais nuteistaisiais, neužtikrinant jam tinkamo gyvenamojo ploto.Kamerose buvo įrengtas vienas tualetas ir viena praustuvė. Dėl kamerų perpildymo dienotvarkėje nustatytu laiku nespėdavo nusiprausti, atlikti gamtinius reikalus, todėl turėdavo rinktis, ar valgyti pusryčius, ar eiti pasivaikščioti į lauką. Kad neliktų alkanas, pasirinkdavo valgyti pusryčius, todėl neišeidavo į lauką. Savo maisto negalėdavo turėti, nes pareigūnai neleisdavo jam apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis jautė nervinę įtampą, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, susirgo nemiga, vartojo vaistus nuo depresijos, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namaisu pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 10-14), papildomuose paaiškinimuose (b.l. 85) nurodė, jogpareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 3ir Nr. 1, kuriose įrengtos 8 miegamosios vietos, esant visoms užimtoms vietoms, pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų reglamentuotas gyvenamasis plotas. Vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014-03-06 įsakymu Nr. 1-58 nuteistųjų, atliekančių kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje dienotvarke, nuteistieji keliasi 6.00-6.15 val., pusryčiauja 6.15-7.00, pasivaikščioti į kiemelį išvedami BI 7.00-9.00 val., pasivaikščioti į kiemelį išvedami KTP 9.00-11.00 val. Nuteistieji spėja papusryčiauti ir pasivaikščioti, nes pusryčių ir pasivaikščiojimų laikas nėra tuo pačiu laiku. Pareiškėjas su skundais dėl perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. vasario 15 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 3, kalinant jį perpildytose gyvenamosiose patalpose bei neleidžiant nusipirkti maisto produktų pataisos įstaigos parduotuvėje.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui..
Byloje esantys duomenys (b.l.10-11, 16-19, 85 ) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiunuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. gyveno baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3, kurios gyvenamasis plotas yra 29,36 kv.m., joje įrengtos aštuonios gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,67 kv.m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 28,77 kv.m., joje įrengtos aštuonios gyvenamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,59 kv.m. gyvenamojo ploto.
Gavęs atsiliepimą į skundą pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo kalinimo laikotarpius kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 1 ir Nr. 3, šių kamerų gyvenamuosius plotus, todėl teismas jais vadovaujasi, vertindamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Akivaizdu, kad pareiškėjui kalint kamerose Nr. 3 ir Nr. 1 jam buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. p. reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl šiuo pagrindu atsakovo atstovo atsakomybės nenustatyta.
Pagal arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti vienas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti klozetas arba unitazas ir praustuvė. Analogiškos nuostatos dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus įtvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 21 punkte.Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sanitarinių įrenginių kameroje skaičius nėra siejamas su joje esančių asmenų skaičiumi, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo skaičiaus sanitarinių įrenginių laikytini nepagrįstais.
Pagal Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė), patvirtintą Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. I-58, aukščiau paminėtos grupės nuteistųjų kėlimasis, rytinė mankšta, miegamosios vietos tvarkymas, tualetas vyksta 6.00-6.15 val., pusryčiai – 6.15-7.00 val., baudos izoliatoriuje kalinčių nuteistųjų pasivaikščiojimas – 7.00-9.00 val. (b.l. 20-21).
Akivaizdu, kad Dienotvarkėje nustatytas vienos valandos laiko tarpas, skiriamas nuteistųjų rytiniam tualetui bei pusryčiams yra pakankamasnuteistiesiems atsikelti, pasikloti lovą, nusiprausti, atlikti gamtinius reikalus ir papusryčiauti. Teismo nuomone, tik nuo kamerose kalėjusių nuteistųjų tarpusavio santykių priklausė Dienotvarkėje nustatyto laiko, skirto rytinei higienai bei pusryčiams,paskirstymas, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl minėtų aplinkybiųnenustatyti.
Pažymėtina, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalint ginčo kamerose, pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas dėl,jo nuomone, per didelio nuteistųjų skaičiaus kamerose jam keliamų nepatogumų.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su prekių įsigijimo ribojimu Alytaus pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnį baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės apsipirkti nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.