Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) viršininkės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo N. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama krovinių vežimą už atlygį krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, turėtų nustatyta tvarka išduotą licenciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už krovinių vežimą už atlygį gavo 17 411,20 Eur pajamų ir 3 656,35 Eur PVM, iš viso 21 067,55 Eur. Tokie N. G. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

6. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylos teiseną N. G. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs jos veiksmuose ANK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė krovinių vežimo už atlygį krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, paslaugos, neturėdama nustatyta tvarka išduotos licencijos. Teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinines kelių transporto priemones naudojo įmonės veikloje, t. y. buvo vykdomi darbai pagal 2019 m. sausio 6 d. subrangos sutartį Nr. 2019/01-01, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J.“, o įvairių medžiagų bei įrangos vežimas į objektus yra sudėtinė minėtos subrangos sutarties dalis. Aukštesnės instancijos teismas tokiam susidariusios situacijos vertinimui nepritaria ir pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

8. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

9. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus (licencija nereikalinga universaliųjų pašto paslaugų teikėjams, vežantiems pašto siuntas; vežant sugadintas ir avarijas patyrusias transporto priemones; vežant vaistus (vaistinius preparatus), prietaisus, įrenginius ir kitus gaminius, reikalingus pirmajai medicinos pagalbai teikti atliekant gelbėjimo darbus). Draudžiama vykdyti licencijuojamą krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas.

10. Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos „Keltra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi licencijos vežti krovinius už atlygį vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Tačiau Institucijai atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. bendrovė savivarčiais sunkvežimiais vežė krovinius už atlygį ir gavo 21 067,56 Eur (su PVM) pajamų. Bendrovei priklausančioms savivartėms transporto priemonėms MAN 36410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN FE-360A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išduotų vežimo už atlygį licencijų kortelių (b. l. 2-3). Dėl operatyvaus patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bendrovės direktorė N. G. paaiškino, kad nežinojo, jog nuomojant sunkvežimius krovinių vežimui būtina turėti licenciją, taip pat pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra suinteresuota plėsti savo veiklos ir transporto priemones MAN 36410 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN FE-360A valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žada naudoti tik savo reikmėms (b. l. 24). Taigi, pirminiame rašytiniame paaiškinime N. G. iš esmės pripažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, tik teigė, jog apie licencijos turėjimą krovinių sunkvežimiais už atlygį vežimo veiklai nieko nežinojo.

11. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi Institucija, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo tyrimo metu nenurodė jokių vykdytų subrangos darbų, kurių atlikimui buvo būtinas vykimas į atitinkamus objektus ir reikiamų medžiagų bei įrangos į juos nusivežimas. Ši versija buvo iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuri apylinkės teismo nebuvo tinkamai patikrinta visų byloje esančių duomenų kontekste. Pagal pateiktą 2019 m. sausio 6 d. subrangos sutartį UAB „J.“ (rangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (subrangovas) sudarė subrangos sutartį, kurios objektas: atlikti atodangų, pagrindų įrengimo darbus, inertinių medžiagų išvežiojimą objekte ir kita – išnuomojant mechanizmus (ekskavatorius, krautuvus, kranus, savivarčius) pagal iš anksto su rangovu suderintą terminą, kainą ir vietą. Sutartis galioja nuo 2019 m. sausio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šalių susitarimu, nesant sutarties pakeitimams, sutartis automatiškai pratęsiama dvylikos mėnesių laikotarpiui (b. l. 36). UAB „J.“ direktoriaus pažymoje (b. l. 27) nurodyta, kokiuose objektuose laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau konkretūs bendrovės atlikti statybos (remonto) darbai neįvardinti, todėl ši pažyma nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nurodytų ūkinių įvykių bei ūkinių operacijų tikrumo.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitos faktūros (b. l. 4-7, 10-15, 19-22) UAB „J.“ buvo išrašytos dėl transporto paslaugos teikimo, t. y. dėl dviejų automašinų (MAN 36410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN FE-360A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos krovinių vežimui. Nors įmonės direktorė N. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog buhalterinėje apskaitoje įsivėlė klaida, ką savo rašytiniame paaiškinime nurodė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė D. L. (b. l. 42), tačiau aukštesnės instancijos teismas šį paaiškinimą vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją. Pažymėtina, jog dėl šios tariamos klaidos N. G. susirūpino tik bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui (buhalterės pasiaiškinimo paprašyta 2020 m. lapkričio 24 d.), nors aiškintis susidariusią situaciją ji galėjo iš karto po operatyvaus patikrinimo atlikimo, t. y. dar 2020 m. spalio 28 d. Be to, klaidos PVM sąskaitose faktūrose nebuvimą patvirtina ir darbų atlikimo aktai (b. l. 7-9, 11-12, 16-18), kuriuose detalizuotas atliktų reisų skaičius, nuvažiuotas kilometražas, pervežtų medžiagų kiekis tonomis, kaina už krovinio pervežimą, taip pat automašinos markė, valstybinis numeris ir dirbusio vairuotojo vardas bei pavardė. Jokie papildomai atlikti statybos ar kt. darbai nėra užfiksuoti. Minėti dokumentai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė krovinių vežimo už atlygį krovininėmis kelių transporto priemonėmis paslaugą. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos tiksliai atitinka darbų atlikimo aktuose apskaičiuotas sumas už atliktus reisus pervežant krovinius, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atlikti mokėjimai už suteiktas paslaugas buvo tik sudėtinė subrangos sutarties vykdymo dalis. Duomenų, kad be krovinių pervežimo paslaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų teikusi dar kokias nors paslaugas, pateiktoje medžiagoje nėra, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „J.“ sumokėjo už atliktus kitus darbus pagal subrangos sutartį. Taigi, visas gautas atlygis iš UAB „J.“ yra išimtinai susijęs su krovinių vežimo veikla, neturint tam reikiamos licencijos. Priešingai nei skundžiamame nutarime nurodo apylinkės teismas, tai, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „J.“ nebuvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, neįrodo, jog faktiškai nebuvo vykdoma krovinių vežimo veikla. Susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra vertinami pagal jų turinį, o ne pagal tai, kaip yra pavadinta šiuos santykius įforminanti sutartis (ranga, subranga, nuoma, krovinio vežimo sutartis ar kt.).

13. Nagrinėjamu atveju krovinių vežimo veikla buvo vykdoma sistemingai, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl vertinti, jog neteisėtas veikimas buvo vienkartinis ir nesudaro tarpusavyje susietų veiksmų visumos, nėra pagrįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš neteisėtos veiklos beveik metus laiko gavo pastovias pajamas ir šios veiklos įteisinti, t. y. įgyti licenciją, net neplanavo. N. G., kaip įmonės direktorė, yra atsakinga už vykdomos veiklos organizavimą ir jos teisėtumą, todėl ji baustina pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog N. G. negali atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą, kai ji dar nebuvo šios įmonės direktore. VĮ „Registrų centras“ duomenimis (b. l. 88-91) N. G. bendrovės direktore paskirta (išrinkta) 2020 m. sausio 31 d., o Juridinių asmenų registre vadovo pakeitimas įregistruotas nuo 2020 m. vasario 14 d. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali atsakyti tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Atitinkamai ir iš neteisėtos veiklos gautos pajamos turi būti skaičiuojamos tik minėtu laikotarpiu, taigi, neteisėtai gautos pajamos sudaro 11 442,47 Eur (2473,24 + 2039,15 + 1719,34 + 2168,32 + 1558,48 + 1483,94 = 11 442,47).

14. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad N. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, neužtikrino, kad ši bendrovė, vykdydama krovinių vežimą už atlygį krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausia leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, turėtų nustatyta tvarka išduotą licenciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. už krovinių vežimą už atlygį gavo iš viso 11 442,47 Eur (su PVM). Tokiais savo veiksmais N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį ir ANK 127 straipsnio 1 dalį, todėl ji yra baustina.

15. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

16. ANK 127 straipsnio 1 dalis numato pažeidėjui baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimties iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju minimalios baudos paskyrimas yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti. N. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad ji sistemingai pažeidinėtų įstatymų imperatyvus – nėra (b. l. 86-87). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra sukūręs šeimą, dirbantis ir mokantis mokesčius valstybei asmuo, todėl didelės finansinės baudos paskyrimas neatitiktų proporcingumo, protingumo bei teisingumo principų.

17. ANK 127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą, t. y. šiuo atveju turėtų būti konfiskuojamos transporto priemonės MAN 36410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN FE-360A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei gautos pajamos – 11 442,47 Eur. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotos gali būti tik pajamos, kurios yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus pajamas, kurios buvo gautos padarius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus. Tarp tokių nusižengimų yra įvardytas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 127 straipsnyje. Taigi, baudžiant fizinį asmenį už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (ANK 127 straipsnio 1 dalis), jeigu iš tokios veiklos buvo gautos pajamos, šios pajamos konfiskuojamos nepriklausomai nuo to, ar jos yra pažeidėjo ar kito asmens (pavyzdžiui, juridinio asmens nuosavybė). Vis dėlto, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą. Tuo tarpu konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

19. Jau minėta, kad N. G. veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jos vadovaujamos bendrovės veikos neatsirado didelė žala valstybei, jokių duomenų apie ypatingą veikos pavojingumą nenustatyta. Neteisėtai verčiantis krovinių vežimo veikla, neturint tam reikiamos licencijos (leidimo), nebuvo bandoma nuslėpti mokesčius, priešingai, valstybės biudžetui sąžiningai mokėtas PVM mokestis. Be to, įvertinama ir tai, kad neteisėta veikla buvo pradėta vykdyti dar iki N. G. užimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, tikrinamu laikotarpiu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vadovės pareigas užėmė tik kiek daugiau nei pusmetį laiko, dėl ko galimai nespėjo tinkamai peržiūrėti visų įmonės vykdomų įsipareigojimų. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, transporto priemonių bei gautų pajamų konfiskavimas neišlaikytų teisingos pusiausvyros tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-42-2014). Be to, šalyje galiojant karantinui dėl COVID-19 pandemijos, įmonės privalo dirbti laikantis Vyriausybės nustatytų griežtų apribojimų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamų transporto priemonių bei gautų pajamų konfiskavimas tik dar labiau apsunkintų kasdienės veiklos vykdymą ir, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje dirba 35 samdomi darbuotojai (operatyvaus patikrinimo dienai), galimai sukeltų neigiamus padarinius ne tik pačiai bendrovei, tačiau ir joje dirbantiems asmenims (neturint pakankamai apyvartinių lėšų, galimas darbuotojų etatų mažinimas). Įvertinus aptartus duomenis (nedidelį nusižengimo pavojingumą, realios žalos nesukėlimą, teigiamą pažeidėjos asmenybės charakteristiką), aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog N. G. skirtina 390 Eur bauda be neteisėtoje veikloje naudotų transporto priemonių ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės J. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo N. G. pripažinti padarius ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą be transporto priemonių MAN 36410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAN FE-360A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų (11 442,47 Eur) konfiskavimo.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.