Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji, M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sesers L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal faktą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mano sesuo L. V., dėl ko (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas mirties liudijimas, įrašo numeris 4972. Po sesers L. V. mirties liko jos asmeniniai daiktai ir nekilnojamas turtas: 17,0200 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytą žemės sklypą L. V. gavo pagal 2009-07-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2121. Sesuo paveldėjo šį sklypą po motinos V. V. mirties. Tuo metu ji savo turto dalies atsisakė sesers naudai. Sesuo L. V. iki mirties savo šeimos neturėjo, nebuvo ištekėjusi, neturėjo vaikų, arba kitų giminaičių, todėl nuo 2011 metų sesei susirgus, gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini). Jų santykiai buvo labai artimi, jai susirgus ji ją nuolat prižiūrinėjo, jos kartu vedė bendrą ūkį. Po sesers mirties ji nuolat naudojosi ir disponavo jos turtu. Dalį jos asmeninių daiktų ir drabužių išdalino pažįstamiems, kitą dalį daiktų, drabužių ir papuošalų paliko sau. Likęs po sesers mirties žemės sklypas – miško paskirties. Pagal galiojančius įstatymus („Privačių miškų valdymo ir naudojimo nuostatai“ 1997 m. liepos 24 d. Nr. 799, Nauja redakcija nuo 2004-05-29 Nr. 632, 2004-05-26, Žin. 2004, Nr. 86-3117) miško teritorijoje privačių miškų savininkas privalo atlikti veiksmus numatytus nuostatų 31 str. Nuosavame žemės sklype be atskiro leidimo galima kirsti sausus ir išverstus medžius, savo reikmėms (malkoms namą kūrenti). Šiuos darbus paprastai ji atlikinėjo kartu su greta esančio žemės sklypo savininku R. S.. Dėl nurodytų priežasčių, pagal CK 5.51 str. turi būti nustatyta, kad ji priėmė palikimą pagal faktą. Šio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes kitokia tvarka šis dokumentas negali būti gautas. Pažymėtina, kad kitų asmenų galinčių pretenduoti į palikimą nėra.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja, palaikydama pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad palikimą po sesers mirties priėmė, prižiūrėjo mišką. Sesuo palikimą priėmė po mamos mirties. Sesuo neturėjo nei vyro, nei vaikų. Ji seserį prižiūrėjo iki mirties. Mišką jai padeda prižiūrėti. Kitų pretendentų į mišką nėra.

Liudytojas R. S. nurodė, kad anksčiau dirbo miškų sistemoje. Miškas priklausė pareiškėjos motinai. Jo tikrinimo metu buvo vykdomi kirtimai. Mirus pareiškėjos motinai, miškas perėjo pareiškėjos seseriai. Po sesers mirties pareiškėja bijojo kažką daryti su mišku. Jis paprašė bent jau išvalyti kelią, kad būtų galima pravažiuoti per mišką. Vėliau važiavo ir pamatė, kad medžių nėra. Šiuo metu miškų sistemoje nebedirba dėl neįgalumo.

Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

6. Nagrinėjamu atveju yra aktualus palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Šiuo būdu palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokia diena yra L. V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

7. Pareiškėja nurodo, kad po sesers (faktą patvirtina byloje esantys duomenys) L. V. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t. y. naudojo jos asmeninius daiktus, rūpinosi mišku (b. l. 6).

8. Bylos duomenimis M. D. pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis, juo rūpinosi kaip savo, prižiūrėjo mišką. Tai, jog pareiškėja rūpinosi mišku patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. S.. Pareiškėjos sesuo mišką paveldėjo po jų motinos mirties (b. l. 7-11). Kitų artimų giminaičių mirusioji L. V. neturėjo (b. l. 18), po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 19).

9. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad M. D. per tris mėnesius po savo sesers L. V. mirties pradėjo naudotis jai priklaususiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

10. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad M. D. priėmė L. V. palikimą po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sesers L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.