- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- eCIK-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16548-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Dalia Vasarienė, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- L. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 3 d. paduotu ieškovo L. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas L. K. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei R. R. dėl nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui L. K. iš atsakovės R. R. 35 000 Eur sumokėtą avansą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (35 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 3 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai įvertino, kad preliminariąja sutartimi šalys buvo susitarusios dėl to, kad kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl konkrečios paskirties, t. y. skirto individualiai statybai žemės sklypo pardavimo, tuo tarpu nuosavybės teisės atkurtos buvo į komercinės paskirties žemės sklypą. Tačiau šalys preliminariojoje sutartyje numatė, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį atsakovė privalės perleisti ieškovui. Pasirašydamos sutartį šalys pavartojo Nacionalinės žemės tarnybos įsakymuose vartojamą sąvoką „individualiai statybai“, nes atsakovė buvo paveldėtoja po mirusios B. R., kuri turėjo teisę gauti iš valstybės individualiai statybai žemės sklypą. Tokios paskirties žemės sklypų nėra nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, nei Vyriausybės nutarimais patvirtintose kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Aiškindami nurodytą sutarties sąlygą teismai turėjo remtis ne tik lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu, bet atlikti sisteminę–lingvistinę sutarties sąlygų analizę, būtent taip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-611/2024, nurodęs, kad jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti, kad atsakovė nuosavybės teisių atkūrimo procese negalėjo įgyti sklypo individualiai statybai, nes tokios paskirties žemės sklypo nėra. Todėl vien lingvistinis sutarties sąlygų aiškinimo metodas, kurį taikė teismai, nebuvo tinkamas ir neatskleidė sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės ir tikslo, sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo.
2. Atsakovė, nesutikdama parduoti žemės sklypą pagal sutarties sąlygas, privalo atlyginti ieškovo nuostolius. Ieškovas pagal sutarties 2.1 punkto nuostatas turėjo teisę reikalauti nuostolių (įskaitant negautas pajamas), viršijusių sutartyje nustatytą 5000 Eur baudą, atlyginimo, t. y. kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu, atlyginimo iš atsakovės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti J. K. 840 (aštuonis šimtus keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 2 d. Artea banke mokėjimo nurodymu Nr. 0902153748858, kodas ZO66364.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.