Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 07-18-9469704 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 07-18-9469704 buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai gavo pranešimą apie eismo įvykį Vilniaus r., Katiliškių vs., Lydos plente, kurio metu apgadinti automobiliai. Į nurodytą įvykio vietą nuvykę pareigūnai rado apgadintus automobilį „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, ir traktorių „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A. Eismo įvykio vietoje kelių policijos patruliui S. L. nepavyko nustatyti eismo įvykio kaltininko. 2018 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad abu vairuotojai skirtingai aiškino eismo įvykio aplinkybes, todėl buvo iškviesti į bylos nagrinėjimą 2018 m. balandžio 17 d. į Kelių policijos valdybą. 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta. 2018 m. gegužės 10 d. I. V. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Su pareiškėjos skundu Kelių policijos valdyba sutiko iš dalies ir 2018 m. gegužės 8 d., atsižvelgiant į skundo motyvus bei vadovaujantis ANK 295 straipsniu, panaikino skundžiamą 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 07-18-9469704. 2018 m. liepos 2 d. sprendimo eismo įvykio medžiagoje buvo paskirta techninė ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š. pateikė išvadą, kad nustatyti, ar traktoriaus vairuotojo veiksmai (sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiam automobiliui „Audi A4“), ar automobilio „Audi A4“ vairuotojos veiksmai (lenkė traktorių prieš sankryžą Daškūnų g., kirsdama Lydos plento važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET 1.1 liniją, tokiu būdu sudarydama kliūtį traktoriaus vairuotojui pasukti į kairę) techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, negalima. 2018 m. lapkričio 15 d. pakartotinai buvo apklaustas Kelių policijos valdybos pareigūnas S. L., kuris nurodė, kad abu vairuotojai skirtingai aiškino eismo įvykio aplinkybes, iš jų buvo paimti rašytiniai paaiškinimai, bendraujant su vairuotojais papildomos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes negavo; eismo įvykio vietoje I. V. nieko nesakė, kad po eismo įvykio traktorius buvo patrauktas; iš vairuotojų paaiškinimų ir nustatytų eismo įvykio aplinkybių negalėjo nustatyti kaltininko, eismo įvykio vietoje nei vienas iš vairuotojų nebuvo pripažintas eismo įvykio kaltininku. Vertinant įrodymus, konstatuota, kad vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra prieštaringi, eismo įvykio tyrimo metu eismo įvykio liudininkų nenustatyta, įvykio vieta nefilmuojama. Vertinant eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis, transporto priemonių apgadinimus, nuotraukas, Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto patiktą išvadą, policijos pareigūno S. L. paaiškinimus, institucija konstatavo, kad vairuotojų parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko, medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų spręsti, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo požymius (b. l. 9).

I. V. dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui traktoriaus „Caterpillar CAT 428F“ vairuotojui D. S.. Skunde I. V. nurodo, kad institucija neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylą (apklaustas tik vienas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas, neapklaustas specialistas, pateikęs ekspertizės aktą ir neužduoti jam su ekspertizės atlikimu susiję klausimai), neteisingai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, todėl institucija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Nesutinka, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jog traktoriaus vairuotojo D. S. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu smarkiai buvo apgadintas jos vairuojamas „Audi A4“ automobilis. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88.2. punktas nurodo, kad prieš sukdamas į dešinę ar kairę, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, 106 punktas nurodo, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Traktoriaus vairuotojas nei važiavo prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi (beje ir savo paaiškinime nenurodo, kad būtų ėmęsis tokių veiksmų), nei rodė atitinkamos krypties posūkio šviesos signalą. Ji supranta, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, šioje byloje nėra, tačiau net jei traktoriaus vairuotojas ir būtų rodęs posūkio signalą, pagal KET 87 punktą, signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, kad traktorius turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, nes toje vietoje kelias pažymėtas brūkšnine eismo juosta (KET 3 priedas 1.6. Artėjimo linija), tačiau ji taip pat turėjo teisę lenkti traktorių, toje vietoje kurioje lenkė, kadangi ji lenkė traktorių pasibaigus ištisinei siaurai kelio horizontaliojo ženklinimo linijai (KET 3 priedo 1.1. Siaura ištisinė linija), prasidėjus punktyrinei artėjimo linijai (KET 3 priedas 1.6 ). Kelio ženklų, draudžiančių atlikti lenkimo manevrą, nebuvo. Eismo įvykio schemoje taip pat nepažymėta, jog būtų buvę kokie nors kelio ženklai, draudžiantys atlikti lenkimo manevrą, greičio neviršijo. Ekspertizės akte nurodoma, kad tikėtina, jog traktorius su automobiliu susidūrė Lydos plento važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties sankirta su Daškūnų g. važiuojamąja dalimi. Jei vairuotojas, rodydamas atitinkamą posūkio šviesos signalą, neįgyja važiavimo pirmumo teisės, jei abu vairuotojai atliko leidžiamus veiksmus (lenkimo manevrą bei sukimo į kairę manevrą) tose vietose, kur pagal KET leidžiama, institucija privalėjo spręsti, kieno iš vairuotojų veiksmai šioje situacijoje buvo nepriimtini. KET 101 punktas nusako, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Ji, pravažiavusi geležinkelio pervažą, rodydama kairįjį posūkio signalą, pasibaigus siaurai ištisinei kelio horizontaliojo ženklinimo linijai, įsitikinusi lenkimo manevro saugumu, išvažiavo visu automobilio korpusu į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė traktorių, o traktorius, važiuodamas Lydos plentu, darė posūkį į kairę, suko į Daškūnų g. Iš bylos duomenų matoma, kad eismo įvykio metu apgadintos traktoriaus dalys – kaušas, „Audi A4“ automobilio dalys – užpakalinės dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas. Ekspertizės akte nurodoma, kad šio eismo įvykio eigos atskiri elementai, tikėtina buvo tokie: traktorius sankryžoje su Daškūnų g. darant posūkį, priekinio kaušo kairiuoju šonu pradžioje trenkė į automobilio „Audi A4“, lenkusio jį iš kairės, dešinį šoną galinių durelių srityje, po to – į galinio dešiniojo sparno šoną. Tokia eksperto išvada, skundą padavusio asmens teigimu, paneigia traktoriaus vairuotojo pateikiamą versiją, kad pastarajam įpusėjus lenkimo manevrą į kairę, iš šono išvažiavo „Audi A4“ automobilis ir pradėjo lenkti traktorių. Ekspertizės akte daroma išvada, kad automobilio „Audi A4“, vairuotoja prieš traktoriaus atsitrenkimą, važiavo tikėtina priešpriešinio eismo juosta, t. y. lenkė traktorių. Eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimų pobūdis, ekspertizės išvada patvirtina, jog D. S. vairuojamam traktoriui, sukant į kairę, jos vairuojamas automobilis „Audi A4“ jau buvo pradėjęs jo lenkimo manevrą, todėl traktoriaus vairuotojo teiginiai, kad sustojo su įjungtu posūkiu į kairę, įsitikino, kad nėra atvažiuojančių mašinų ir pradėjo judėti lėtai į priekį sukdamas, nėra pagrįsti. Jeigu būtų buvę taip, kaip parodo traktoriaus vairuotojas t. y., kad jam jau įpusėjus sukimo manevrą ji išvažiavo iš šono, lenkdama traktorių, tai tuomet turėjo būti apgadinta ne priekinė traktoriaus dalis (kaušas), o traktoriaus dalys, esančios traktoriaus viduryje. Jeigu tikėti traktoriaus vairuotojo keliama versija, kad įpusėjus sukimo manevrą jos vairuojamas automobilis „Audi A4“ išvažiavo iš šono, tuomet „Audi A4“ vairuojamam automobiliui turėjo atsirasti apgadinimai automobilio priekyje, o ne gale, be to, tai būtų buvęs blokuojamas smūgis, dėl ko automobilis nebūtų galėjęs nuskrieti ir atsidurti toje vietoje, kurioje atsirado. Jos automobiliui apgadintas dešinės pusės galas, kas reiškia, kad jos visas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir sukančiam traktoriui turėjo būti matomas „Audi A4“ automobilis, kas reiškia, kad ji jau bebuvo baigianti lenkimo manevrą, kuomet traktorius pasuko į kairę. Įvykus eismo įvykiui, traktoriaus vairuotojas jai pasakė, kad sukdamas atgal nesidairo, o žiūri tik į priekį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos jo jai sakytus teiginius, patvirtina ir paties traktoriaus vairuotojo 2018 m. balandžio 10 d. rašytas paaiškinimas, kuriame parodoma, kad darydamas posūkį į kairę, jis įsitikino, kad nėra atvažiuojančių mašinų. Kad prieš manevro atlikimą būtų įsitikinęs, ar nėra jį lenkiančių mašinų, neparodo. Ekspertizės akte nurodoma, kad nustatyti, ar traktoriaus vairuotojo veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Audi A4“, ar automobilio „Audi A4“, vairuotojos veiksmai – lenkė traktorių prieš sankryžą su Daškūnų g., kirsdama Lydos plente važiuojamosios dalies horizontaliojo ženklinimo KET 1.1 liniją, tokiu būdu sudarydama kliūtį traktoriaus vairuotojui pasukti į kairę, – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą, negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, iškart po eismo įvykio teiktame rašytiniame paaiškinime, 2018 m. balandžio 17 d. žodiniame bylos nagrinėjime, taip pat 2018 m. gegužės 10 d. skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, ji nuosekliai teigė, kad traktoriaus lenkimą pradėjo pervažiavus geležinkelio pervažą ir pasibaigus siaurai ištisinei kelio horizontaliojo ženklinimo linijai. Ji gyvena Rudaminos kaime, todėl šiuo keliu važiuoja kiekvieną dieną, mažiausiai du kartus, todėl žinojo, kada prasideda ir baigiasi ištisinė kelio horizontaliojo ženklinimo linija. Jokių kelio ženklų, draudžiančių lenkimą toje vietoje, kur atliko lenkimą, nėra. Tuo tarpu traktoriaus vairuotojas iškart po eismo įvykio teiktame rašytiniame paaiškinime, 2018 m. balandžio 17 d. žodiniame bylos nagrinėjime taip pat nuosekliai parodė, kad posūkį į kairę pradėjo pasibaigus ištisinei kelio horizontaliojo ženklinimo linijai ir „ant trečios punktyrinės juostos“. Aptarti duomenys rodo, kad ji pirma atlikinėjo lenkimo manevrą, o tik po to traktoriaus vairuotojas pradėjo sukimo į kairę manevrą. Jeigu teismas spręstų, jog išskyrus jos paaiškinimus, kad traktorių lenkė pasibaigus siaurai ištisinei ženklinimo linijai, jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vien išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, net jei tokį išvažiavimą draudžia KET taisyklės, nereiškia, kad tai yra būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K- 593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Jei traktoriaus vairuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, būtų elgęsis itin atidžiai ir rūpestingai, būtų laikęsis KET 101, 106 punktų reikalavimų, būtų galėjęs išvengti kontakto su jos vairuojamu „Audi A4“ ir traktorių lenkiančiu automobiliu, ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Analogiško pobūdžio bylose, esant panašiomis į nagrinėjamą įvykį aplinkybėms, įvykus eismo įvykiui, abiems vairuotojams nurodant skirtingas eismo įvykio kilimo aplinkybes, netgi neatliekant techninės ekspertizės, beveik visuomet kaltu dėl eismo įvykio kilimo pripažįstamas posūkį į kairę daręs vairuotojas. Eismo įvykio schemoje pažymėta bei nuotraukose užfiksuota traktoriaus padėtis, neatitinka faktinės šios transporto priemonės padėties iš karto po eismo įvykio. Po eismo įvykio išlipusi iš automobilio, ji matė, jog traktoriaus vairuotojas patraukė traktorių. Ji suprato, kad jis patraukia traktorių, tam, kad nebūtų kliūčių eismui, o ne todėl, kad nuslėpti eismo įvykio kilimo mechanizmą. Taip, eismo įvykio schemoje pasirašė ir raštiškai nepareiškė jokių pastabų. Ji buvo ką tik po gan smarkaus eismo įvykio, todėl pagrįstai pamiršo nurodyti aplinkybę, kad traktorius po eismo įvykio pakeitė stovėjimo vietą. Kita vertus, tarp pareigūnų ir jo nebuvo jokių diskusijų dėl eismo įvykio kaltininko. Atvykę pareigūnai, išklausę jų paaiškinimus ir pažiūrėję kontaktavusių transporto priemonių apgadinimus, padarė kategorišką išvadą, kad eismo įvykio kaltininkas yra traktoriaus vairuotojas. Pareigūnai, tyrę manytina daugybę įvykių, galėjo jos paklausti aplinkybių, kurios yra svarbios tokiuose įvykiuose. Byloje nėra jokių duomenų, kad traktoriaus vairuotojo buvo pasiteirauta apie traktoriaus padėties pakeitimą. Kaip parodo D. S. savo 2018 m. balandžio 10 d. paaiškinime, lėtai sukant traktorių į kairę ir įpusėjus manevrą į kairę, iš šono išvažiavo ir traktorių lenkti pradėjo automobilis „Audi A4“. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, kuriose užfiksuota traktoriaus padėtis, bei lyginant su traktoriaus vairuotojo paaiškinimų seka, kad 10 tonų sveriantis traktorius, pagrindinio kelio priešpriešinėje juostoje su puse traktoriaus korpusu (nes kaip parodo traktoriaus vairuotojas, jis buvo įpusėjęs manevrą) kontaktuoja su jos, beveik 10 kartų lengvesniu automobiliu, be jokių stabdymo žymių (eismo įvykio schemoje nėra pažymėtos traktoriaus stabdymo žymės) „nusviedžiamas“ iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią. Tai atrodo neįtikima ir kelia pagrįstas abejones traktoriaus vairuotojo sąžiningumu. Institucija apklausė tik vieną, į eismo įvykio vietą atvykusį pareigūną. Be to, tikslinga būtų buvę apklausti ir ekspertizę atlikusį ekspertą užduodant su ekspertize susijusių klausimų. Taip pat, institucija, galėjo pasidomėti apie traktoriaus vairuotojo stažą, vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę (kaip matyti traktoriaus vairuotojas tėra 25 metų, ir labai tikėtina, kad ne tik neatsargumas, bet ir patirties stoka galėjo sąlygoti, kad traktoriaus vairuotojas, sukdamas į kairę, nepamatė jį lenkiančio jos automobilio) bei jo, kaip eismo dalyvio, charakteristika. Automobilių apgadinimai patvirtina faktą, kad traktorius savo dalies – kaušo kaire puse trenkėsi į automobilio „Audi A4“ dešinės pusės užpakalinį sparną, užpakalinį bamperį, žibintą, tai patvirtina faktą, kad traktorius prieš pradėdamas posūkį į kairę buvo lenkiamas automobilio „Audi A4“ ir privalėjo nekliudyti lenkiančiam automobiliui atlikti šį manevrą. Dėl traktorius vairuotojo pažeistų KET, įvyko eismo įvykis. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad traktoriaus vairuotojas, sukdamas kairėn neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui – sudarė kliūtį jį lenkiančiam „Audi A4“ automobilio vairuotojui t. y. jai, nors būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus, turėjo realią galimybę pastebėti jį lenkiantį automobilį ir sustabdyti pradėtą sukimo manevrą. Ji važiavo tvarkingai ir dėl traktoriaus pažeistų KET, patyrė ne tik išgąstį eismo įvykio metu, bet patiria ir didelius finansinius nuostolius. Nors ekspertizė negalėjo padaryti kategoriškos išvados, kuris eismo dalyvis kaltas dėl eismo įvykio, tačiau net ir nesant ekspertu, matant automobilių apgadinimus, galima suprasti, kad kaltas vairuotojas, kuris darė posūkį į kairę t. y. traktoriaus vairuotojas. Tą patvirtina ir teismų praktika paminėta jos skunde.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas atsiliepime į I. V. skundą nurodė, jog laiko skundą nepagrįstu, prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo I. V. nurodė, jog, kiek domėjosi, daug tokių atvejų yra, ir susidarė įspūdis, kad KET taisyklės galioja visiems, tik ne jos atžvilgiu. Tyrėjas kažkodėl tiki traktoriaus vairuotoju, o ne ja. Yra nuotraukos, kurios patvirtina, kad jei ji galėjo į tą traktorių atsitrenkti, tai turėjo važiuoti šonu, ar galu. Ji jau pravažiavo traktorių ir tada gavo smūgį į galą. Tyrėjas akcentuoja, kad negalima nustatyti įvykio aplinkybių. Jos skundo argumentas, kad išvis nebuvo atsižvelgta į įrodymus. Tyrėjas tvirtina, kad jų parodymai prieštarauja tarpusavyje, todėl tyrimą nutraukė. Ekspertizė atlikta, bet joje nieko nenurodyta, tik įvykio vieta. Tyrėjas neuždavė esminių klausimų ekspertui. Bet yra kelių eismo taisyklės, kurios vargu ar traktoriui galioja kitaip, nei lengvajam automobiliui. Ji buvo bebaigianti lenkti traktorių, kai jis atsitrenkė į jos galines dureles. Pagrindinis jos argumentas, kad blogai ištirta byla, tyrėjas nemato akivaizdžių dalykų, kad ji buvo nekalta. Automobilis buvo ne jos, ji patyrė nuostolių, nes turėjo susimokėti už sudaužytą automobilį. Ji važiavo ryte į darbą iš Rudaminos link Liepkalnio, ir už traukinių pervažos prieš ją važiavo traktorius, kuris važiavo lėtai, o leistinas greitis yra 50 km/h, ji įsitikino, kad nėra trukdžių iš priekio, pasižiūrėjo, kad nėra gale dar kažkokių transporto priemonių lenkiančių, įjungė posūkį ir pradėjo lenkimo manevrą. Paskui, baigdama lenkimą, pajuto smūgį į galą, automobilis tapo nevaldomas ir atsidūrė griovyje. Traktorius nerodė jokio posūkio, nematė, kad jis būtų daręs kažkokį manevrą arba įspėjęs, kad jis suks į kairę. Ir ji buvo bebaigianti lenkimą, kai pajuto tą smūgį. Nuotraukose ten akivaizdžiai matyti, kad sugadinta yra automobilio galinė dalis, tai ir liudija, kad ji lenkimą buvo bebaigianti, kai traktorius trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Traktorius jokių veiksmų nerodė, kad ketina sukti į kairę, tiesiog važiavo. Lenkimą ji pradėjo ten, kur prasideda punktyrinė linija kirtus pervažą, ji įjungė posūkį ir pradėjo lenkimą. Ten labai trumpa vieta, kur galima lenkti. Tikrai atsimena, kad ten buvo punktyrinė linija, ten labai trumpas ruožas ties ta vieta, kur suko traktorius.

Apklaustas teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. parodė, kad važiavo į objektą, kur yra įvažiavimas prie Salininkų sankryžoje. Kaip sako I. V., kad nebuvo įjungtas posūkis, tai posūkis įjungtas buvo. Ir taip, kad traktorius važiavo ir staigiai pradėjo sukti, to būti negali, nes žinoma, koks traktoriaus aukštis yra ir jei 90 laipsnių kampu iškart pasuksi, jis grius ant šono. Be to, pas jį į dešinę pusę yra strėlė, jis niekaip negali staigiai pasukti. Ir prieš sankryžą jis turėjo perjungti bėgį iš ketvirto į trečią, nes iš ketvirto jis nejuda iš vietos. Jis ant trečios punktyrinės juostos jau pradėjo daryti manevrą, ji niekaip negalėjo spėti tokiu kampu jį aplenkti, jeigu tik iškart iš trečios punktyrinės juostos, tai būtų jam į galinį ratą atsitrenkę, o ne į priekį. Prieš sukdamas į kairę, jis pristabdė prie sankryžos, nes ten kelias dar eina į kalną. Jis turėjo įsitikinti, kad nieko nėra iš priekio, nematė, kad vyksta lenkimas. Jis pažiūrėjo, nieko ten nebuvo, nes jam iš galo dar buvo mašina. Po eismo įvykio traktorius patrauktas nebuvo. Jis kaip atsitrenkė, kaip sustabdė, taip jis ir liko. Ten buvo ir stabdymo kelias, todėl matėsi, kaip jis sustabdė iš inercijos, taip ir stovėjo traktorius. Važiuodamas jis visada žiūri į priekį, o žiūrėdamas į priekį, jis žiūri į veidrodį ir mato galinį vaizdą ir tuo metu ten nieko nebuvo. Kai jis jau pasuko į kairę, pamatė, kaip I. V. į jį važiavo, ji pradėjo kelkraščiu lenkti ir jis kai sustojo, gavosi tas šoninis smūgis, jis sustojo, o Audi vairuotoja praėjo jam skersai per priekinį peilį.

Apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. parodė, kad būtent susidūrimo mechanizmas čia yra paprastas: tiesiog sukdamas į kairę traktorius atsitrenkė kaušo kairiu kraštu į automobilio galines dureles, o po to į galinį sparną. Traktorius nebuvo fiksuotas nei išilgine, nei skersine važiuojamosios dalies kryptimi, nebuvo užfiksuota pėdsakų pradžia ir pabaiga, todėl nustatyti, pilnai atkurti transporto priemonių suartėjimo trajektorijos, kur įvyko susidūrimas, pagal tuos duomenis nebuvo galima. Vien tik pagal susidūrimo mechanizmą tikėtina, kad lengvasis automobilis buvo lenkime, tada traktoriaus kaušas atsitrenkė į kairį jo šoną. Pagal pėdsakus ekspertizės akto 1 paveikslėlyje matosi traktoriaus ir automobilio pėdsakai, kurie yra jau už sankirtos šalutinio kelio. Kada negalima tiksliai nustatyti susidūrimo vietos, tada negalima atsekti tikėtinų transporto priemonių judėjimo trajektorijų. Vienas iš variantų gali būti tas, kad lenkimo manevras galėjo buvo pradėtas traktoriaus posūkio į kairę pradžios metu, t. y. abu transporto priemonių vairuotojai pradeda vykdyti manevrą vienu metu. Šiuo atveju pasakyti, kas būtent kam sutrukdė, ar aplenkti, ar pasukti, kai vienu momentu pradėti manevrai, negalima. Daugiau tikėtina, kad esant ištisinei linijai, kur vėl gi neaišku, kur ji pasibaigia galimos susidūrimo vietos atžvilgiu, čia pavaizduota tik iki sankirtos, kad ištisinė linija yra 15,6 metro iki sankirtos. Jo požiūriu, tai vis dėl to nekertant vairuotojai ištisinės ženklinimo linijos prie sankirtos, lenkimo manevras negalėjo būti pradėtas. Papildomai paaiškino, kad pagal mašinos sužalojimus, tai nesudėtingas susidūrimo mechanizmas – traktoriui judant lanku, jis kaušu atsitrenkė į dureles, o paskui sekė smūgis sparnu išplėšiant skardą, vėliau po smūgio automobilis neteko stabilaus judesio, pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir, kaip matyti pagal pėdsakus, kairiu šonu nuslydo už sankryžos į griovį. Kelių ištisinė linija braižoma tam, kad drausti lenkti prieš sankryžą. Pagrindinė sąlyga įvykiui kilti yra tai, kokia situacija susiklosto prieš susidūrimą – ar sankryžoje vairuotoja pradėjo lenkti kirsdama ištisinę liniją, kas yra draudžiama, ar lenkimo manevras buvo pradėtas pravažiavus ištisinę liniją. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti paprastai laikomi vairuotojo, lenkiančio per ištisinę liniją veiksmai. Kitas dalykas, kad vairuotojas, sukantis sankryžoje į kairę, taip pat turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Toje vietoje, kuri yra paženklinta ištisine linija, lenkti tiesiog negalima. Didelė tikimybė, kad skundą padavęs asmuo lenkė per ištisinę liniją, tačiau jis neįsivaizduoja susidūrimo vietos tos linijos pabaigos atžvilgiu, jo nuomone, persirikiuoti automobiliui per 15 metrų ir pralenkti traktorių yra neįmanoma. Nagrinėjamu atveju jis negali pateikti kategoriškos išvados dėl eismo įvykio, gali padaryti tik tikėtinas išvadas.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad buvo išnagrinėta medžiaga, pateikta patrulių rinktinės, buvo kalbėta su abiem vairuotojais ir jie pateikė paaiškinimus, kurie buvo prieštaringi, buvo susipažinta su policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, atitinkamai buvo priimtas pirmas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Po kurio laiko buvo gautas skundas, iš dalies sutikus su skundo motyvais, nuspręsta paskirti ekspertizę. Gavus eksperto išvadą prieštaravimai išliko, ekspertas negalėjo atsakyti kuris vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Dėl to vėl buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Patvirtino, kad parodymai buvo prieštaringi viso tyrimo metu. Paaiškino, kad nebuvo pagrindo apklausinėti pareigūną antrą kartą, bet skundą padavusi I. V. prašė, todėl jie paprašė pateikti išsamų tarnybinį pareiškimą ir patrulis buvo apklaustas antrą kartą. Nebuvo konstatacijos, kad kaltas traktoriaus vairuotojas. Kai pareigūnams kyla abejonių, jie surenka informaciją ir perduoda medžiagą valdybai nutarimo priėmimui.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis S. L. parodė, kad eismo įvykis buvo seniai, bendrai gali pasakyti, kad tai buvo eismo įvykis, kurį jis įformino, ir, jeigu reikia smulkmenų, tai jos yra byloje. Atsimena, kad dalyvavo traktorius ir lengvasis automobilis Audi. Vairavo I. V. ir vaikinas. Kai pabendravo su abiem, tai iš I. V. pasakojimo – kaltas traktoriaus vairuotojas, kai pabendravo su juo, suprato, kad situacija neaiški, viską įformino ir perdavė bylą nagrinėjimui į valdybą. Kadangi situacija nebuvo aiški, todėl ir nebuvo priimtas sprendimas vietoje, o buvo paskirta nagrinėjimo data.

Skundas netenkintinas.

ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.). ANK 569 straipsnis numato, kas laikytina įrodymais administracinių nusižengimų teisenoje – įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių vairuotojų kaltę.

Skundą padavusios I. V. teigimu, institucija neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylą, kadangi apklaustas tik vienas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas, neapklaustas ekspertas, pateikęs ekspertizės aktą, ir neužduoti jam su ekspertizės atlikimu susiję klausimai. Teismas su tokia skundą padavusio asmens pozicija nesutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinami tyrimo metu gauti tiek traktorių „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, vairavusio asmens D. S., tiek „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, vairavusios I. V. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, buvo vertinami į įvykio vietą atvykusio pareigūno S. L. tarnybinio pranešimo duomenys, minėtas pareigūnas taip pat buvo apklaustas papildomai, buvo paskirta ir atlikta ekspertizė, įvertinti gautos ekspertizės duomenys.

Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. balandžio 10 d. D. S. paaiškinimo, 2018 m. balandžio 10 d. maždaug 7.50 val. jis vairavo traktorių „CAT 428F“, valst. Nr. B074A, geltonos spalvos, traktoriaus savininkas UAB „ERRASTA“. Jis važiavo Lydos pl. link Liepkalnio ir jam reikėjo pasukti į kairę iškart pravažiavus geležinkelio pervažą. Jis sustojo su įjungtu kairiuoju posūkio signalu, įsitikino, kad nėra atvažiuojančių mašinų ir pradėjo judėti iš lėto į priekį, sukdamas į kairę. Iš galo dar važiavo mašinos. Įpusėjus sukimo manevrą iš šono atvažiavo lenkdama mašina. Toje vietoje iš karto už geležinkelio pervažos yra ištisinė linija, po jos prasideda punktyrinė. Jis pradėjo sukti ant trečios punktyrinės juostos (b. l. 9).

Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 10 d. I. V. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d. maždaug 7.50 val. ji vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, pilkos spalvos, priklausantį A. K.. Važiavo nuo Rudaminos link Liepkalnio. Oro sąlygos: saulėta, kelio danga sausa. Eismo juostų dvi, ji važiavo dešine juosta. Važiavimo greitis apie 40-50 km/val. Buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Kelio ženklinimas – punktyrinė kelio ženklinimo linija. Prieš ją važiavo traktorius ir ji jį lenkė, jis pradėjo sukti į kairę ir trenkė su kaušu į jos vairuojamą automobilį, ko pasakoje automobilis įlėkė į griovį ir yra stipriai apgadintas. Žmonių nukentėjusiųjų nėra. Traktoriaus vairuotojas teigia, kad sukdamas atgal nesidairo, tik į priekį. Lenkimą pradėjo pasibaigus ištisinei linijai. Kelias yra po vieną juostą į abi puses. Įvykis įvyko netoli nuo geležinkelio pervažos (b. l. 11).

Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d. 8.00 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus r. sav. Katiliškių vs. Lydos plento ir Daškūnų gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, vairuotoja I. V. ir traktoriaus „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, vairuotojas D. S.. Abu vairuotojai skirtingai aiškino eismo įvykio aplinkybes. Iš vairuotojų buvo paimti raštiški paaiškinimai. Vairuotojų žodiniai paaiškinimai buvo tokie pat, kaip ir išdėstyti raštiškuose paaiškinimuose, bendraujant su vairuotojais papildomos informacijos apie eismo įvykio aplinkybes negavo. I. V. nieko nesakė, kad po eismo įvykio traktorius buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Kadangi iš vairuotojų paaiškinimų ir iš nustatytų eismo įvykio aplinkybių nustatyti kaltininko buvo neįmanoma, eismo įvykis buvo įformintas nustatyta tvarka. Nei vienas iš vairuotojų eismo įvykio vietoje nebuvo pripažintas eismo įvykio kaltininku (b. l. 10).

Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1453(18) matyti, kad: 1) šio eismo įvykio eigos atskiri elementai buvo tokie: traktorius „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, vairuotojui Lydos plentu važiuojant link Vilniaus ir sankryžoje su Daškūnų g. darant kairį posūkį, priekinio kaušo kairiuoju šonu pradžioje trenkė į automobilio „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, lenkusio jį iš kairės, dešinį šoną galinių durelių srityje, po to – į galinio dešiniojo sparno šoną; dėl smūgio automobilis „Audi A4“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir, palikdamas ratų šoninio slydimo pėdsakus kairiuoju šonu į priekį persislinko į padėtį už sankryžos su Daškūnų g., matomą eismo įvykio nuotraukose; 2) nustatyti, ar traktoriaus „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, vairuotojo veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio lenkiančiam automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, ar automobilio „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, vairuotojos veiksmai – lenkė traktorių „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, prieš sankryžą su Daškūnų g., kirsdama Lydos pl. važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET 1.1 liniją, tokiu būdu sudarydama kliūtį traktoriaus vairuotojui pasukti į kairę, – techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą, negalima; 3) tikėtina, kad traktorius „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, su automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, susidūrė Lydos pl. važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties sankirta su Daškūnų g. važiuojamąja dalimi; 4) automobilio „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, vairuotoja prieš traktoriaus „Caterpillar CAT0428“, valst. Nr. B074A, atsitrenkimą važiavo tikėtina priešpriešinio eismo juosta, t. y. lenkė traktorių (b. l. 11-14).

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. HUO 760, apgadinimai (b. l. 36-44) ir eismo įvykio vieta (b. l. 45-50).

Taigi minėtų įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojų paaiškinimai buvo skirtingi, įvertinus policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis, įvykio neaiškumų negalėjo pašalinti ir atliktos ekspertizės duomenys, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neturėjo pagrindo konstatuoti konkretaus vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, kaltės. Nors, skundą padavusio asmens I. V. teigimu, nagrinėjamu atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas traktorių vairavęs D. S., vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į skunde išdėstytą argumentaciją dėl eksperto apklausos, teismas papildomai apklausė ekspertą, davusį išvadą tyrimo metu, suteikiant ir skundą padavusiam asmeniui I. V. galimybę užduoti jam klausimus, taip pat teisme išklausyta ir I. V. bei suinteresuoto asmens D. S. įvykio versija, apklausti policijos pareigūnai. Kelių eismo taisyklių 136 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 137 p.). Teisminio nagrinėjimo metu skundą padavusi I. V. toliau laikėsi pozicijos, kad ji lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, t. y. esant brūkšninei kelių ženklinimo linijai, ir nespėjo šio manevro užbaigti, traktoriaus vairuotojas kairio posūkio signalo nerodė, o suinteresuotas asmuo D. S. toliau laikėsi versijos, kad jis parodė kairio posūkio signalą, įsitikino, kad gali sukti į kairę ir pradėjo manevrą nesant lenkiančių jį automobilių. Taigi tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš I. V. ir suinteresuoto asmens D. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jų pozicijos dėl eismo įvykio nuo pat pradžių buvo skirtingos. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad I. V. ir D. S. parodymai buvo prieštaringi tiek iškart po eismo įvykio, tiek ir tolesnio tyrimo metu. Siekiant išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką, kaip minėta, buvo atlikta ekspertizė, iš kurios išvados matyti, jog nei I. V., nei D. S. versija akivaizdžiai negali būti patvirtinta. Apklaustas teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. taip pat tik patvirtino, kad daryti kategoriškos išvados dėl eismo įvykio kalto asmens nustatymo negali, teikiama išvada gali būti tik tikėtina; kadangi traktorius nebuvo fiksuotas nei išilgine, nei skersine važiuojamosios dalies kryptimi, nebuvo užfiksuota pėdsakų pradžia ir pabaiga, todėl nebuvo galima nustatyti transporto priemonių suartėjimo trajektorijos, kur įvyko susidūrimas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra galimybės pašalinti prieštaravimų.

Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankami neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant pakankamai įrodymų asmenų kaltei konstatuoti, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o I. V. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 07-18-9469704 palikti nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.