- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2-1140-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01248-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Squalio Lietuva"
- Atsakovas
- Informacinių technologijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Fortevento“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Squalio Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3039-432/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Squalio Lietuva“ ieškinį atsakovei Informacinių technologijų tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Squalio Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) prašo panaikinti atsakovės Informacinių technologijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo atmestas tiekėjos (ieškovės) pasiūlymas.
2. Ieškinyje pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti vykdomą programinės įrangos nuomos viešąjį pirkimą, įpareigoti atsakovę nesudaryti viešo pirkimo sutarties, o tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad ji buvo sudaryta – sustabdyti viešo pirkimo sutarties vykdymą iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinės vertės atviro konkurso būdu programinės įrangos nuomos viešąjį pirkimą. Ieškinyje paaiškinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu išnagrinėjo ankstesnį šalių ginčą ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2022 m. rugsėjo 9 d. atsakovė pirkimo dalyvius informavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirkimo procedūros tęsiamos. 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovė priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nes ji iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (imtinai) nepateikė reikalingų dokumentų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė negalėjo priimti sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą tuo pagrindu, kad ieškovė neįvykdė nurodytos pareigos, nes apie tokią pareigą ieškovė informuota nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra šališka, neigiamai nusiteikusi prieš ieškovę, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių gali priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, todėl ieškovė net ir ieškinio patenkinimo atveju negalėtų apginti pažeistų interesų, nes atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, pirkimo sutartis galėtų būti pradėta vykdyti, o jos nutraukimas nebūtų įmanomas dėl gamintojo taikomų licencijavimo taisyklių. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti patirta žala, pažeistas viešasis interesas, būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes atsakovė licencijas įsigytų iš kito tiekėjo brangiau, o ieškovė nesąžiningai būtų eliminuota iš pirkimo ir prarastų sutarties sudarymo ir vykdymo galimybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė viešąjį pirkimą, įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad ji buvo sudaryta – sustabdė viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei, ieškovės įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.
6. Teismas nustatė, kad pirkimo objektas yra programinės įrangos nuoma. Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeis viešojo intereso, nes viešasis interesas yra visų visuomenės narių interesas, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai, lėšos panaudojamos sąžiningai ir racionaliai, teisėtai bei laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Teismas nusprendė, kad ginčo viešojo pirkimo terminai neturi išskirtinės svarbos. Ieškovė pateikė argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas atsakovės sprendimas gali riboti konkurenciją. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi pirkimo procedūros yra prasidėjusios. Ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali būti apsunkintas ir tolesnis ieškovės dalyvavimas su kitais viešojo pirkimo dalyviais nebebūtų lygiavertis. Teismas nusprendė, kad vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektai turi būti įsigyjami neatidėliotinai, nenustatyta. Nenustačius neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė Informacinių technologijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį bei ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas, spręsdamas dėl tikėtinumo, ar ieškinys gali būti patenkintas, turėjo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismas nevertino esminių aplinkybių.
7.2. Ieškovės 2022 m. kovo 18 d. prašymu ieškovė patvirtino, jog ji turi atsakovės prašomus dokumentus, tačiau juos atsisakė nepagrįstai pateikti, priskirdama juos neaktualiems.
7.3. Ieškovė neturėjo teisės nei atsisakyti pateikti šiuos dokumentus, nei savarankiškai priskirti juos neaktualiems bei turėjo pareigą pagal atsakovės prašymą pateikti dokumentus apie esamus (dar nepakeistus) galutinius įmonės savininkus.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patvirtino, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti dokumentus, susijusius su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui per atsakovės nurodytą terminą. Ieškovės pastarosios pareigos netinkamas įvykdymas negali būti paneigtas inicijuojant kitą teisminį procesą, nes tai yra dokumentai, susiję su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu.
7.5. Pirkimo objektas yra programinės įrangos nuoma, kuri skirta visai krašto apsaugos sistemai. Neįvertinta, kokias neigiamas rizikas ir grėsmes susijusias su nacionaliniu saugumu gali sukelti neįprastai užsitęsę teisminiai ginčai kartu su pirkimo procedūrų stabdymu, neįsigyjant laiku programinės įrangos krašto apsaugos sistemai galimi esminiai veiklos trukdžiai, kurie gali sukelti neprognozuojamai dideles neigiamas pasekmes, o būtent, galimi esminiai programinės įrangos saugumo pažeidimai bei įrangos funkcionalumo apribojimai. Vertinant šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir susidariusius nacionalinio saugumo iššūkius būtina užtikrinti krašto apsaugos sistemos sklandžią ir nenutrūkstamą veiklą bei su tuo susijusios programinės įrangos naujumą, nenutrūkstamą saugumą ir funkcionalumą.
7.6. Nebuvo aplinkybių, trukdžiusių ieškovei pateikti atsakovei dokumentus apie galutinius įmonės savininkus nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2022 m. rugsėjo 12 d. (imtinai).
7.7. Pasibaigus ankstesniam šalių ginčui ir įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui ieškovė toliau piktybiškai neteikdama atsakovei reikalingų dokumentų rizikoms su nacionaliniu saugumu įvertinti, pakartotinai 2022 m. rugsėjo 14 d. pretenzija inicijavo naują ikiteisminį ir, vėliau, 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu, teisminį ginčą tame pačiame pirkime, tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių dokumentų nepateikimo klausimo. Todėl atsakovė nuo 2022 m. kovo 29 d. iki šiol negali pabaigti pirkimo procedūrų ir įsigyti reikalingos programinės įrangos nuomos. Ieškovės veiksmai, įvertinus tai, jog ji naudojasi profesionalių teisininkų pagalba, turėdama trūkstamus duomenis ir dokumentus, jų neteikdama atsakovei bei pakartotinai inicijuodama naują ginčą, neatitinka sąžiningumo principo ir tokie veiksmai (neveikimas) turi procesinio piktnaudžiavimo požymių.
7.8. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendime, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, nėra akivaizdžių trūkumų. Teismas turėjo vertinti, kad ieškinys yra labiau nepagrįstas nei pagrįstas.
7.9. Taikius laikinąsias apsaugos priemones neabejotinai bus sukelta didelė žala viešajam interesui. Pirkimo objekto įsigijimas yra reikšmingas ir reikalingas užbaigti kuo greičiau, nes nedelsiant atsakovei neįsigijus reikalingos programinės įrangos nuomos, egzistuotų reali grėsmė krašto apsaugos sistemos programinės įrangos saugumui ir funkcionalumui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Squalio Lietuva“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Skunde nenurodytas nė vienas argumentas, kodėl viena ar kita teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų buvimo būtų nepagrįsta.
10.2. Atsakovė, skunde nurodydama pirkimo procedūrų skubumą, tariamus neatidėliojamo pagrindus, jų nepagrindė objektyviais duomenimis, nenurodė konkrečių aplinkybių apie neigiamas pasekmes ar grėsmės jų kilimui buvimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones sukelta didelė žala viešajam interesui, nenurodė, kaip ta žala gali objektyviai atsirasti dėl sustabdytų pirkimo procedūrų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tariamą grėsmę dėl didelės žalos esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms, taip pat, negalimumą naudotis esama programine įranga, realios grėsmės saugumui ar funkcionalumui buvimą ir (ar) skubumą, patvirtinančių įrodymų.
10.3. Nepagrįsti ir klaidinantys atsakovės teiginiai, kad atsakovė negali naudotis licencijomis ir (ar) yra ypatinga skuba tęsti pirkimo procedūras. Šiame pirkime perkamas esamų licencijų nuomos pratęsimas, nes programinės įrangos licencijų nuoma baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Perkamos tęstinės licencijos nuomos paslaugos, kurios jau teikiamos nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Kadangi pirkimas vykdomas dėl gamintojo paslaugų su retrospektyvia data aktyvavimo, tai atsakovės galimybių naudotis esama programine įranga neapsunkina. Pirkimo objekto – programinės įrangos licencijų nuomos įsigijimo poreikis atsakovei egzistavo dar pirkimo paskelbimo metu ir jis nepasikeitė iš esmės iki šiol, kadangi apmokėta gamintojo „Microsoft“ programinės įrangos licencijų nuoma baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki pirkimo paskelbimo. Pirkimas paskelbtas 2022 m. sausio 15 d. Atsakovė pagal gamintojo licencijavimo sąlygas naudojasi licencijomis jau keli metai nepriklausomai nuo užtrukusių pirkimų procedūrų. Laikinas procedūrų sustabdymas nedaro poveikio krašto apaugos sistemos programinės įrangos saugumui ir funkcionalumui, kadangi programinės įrangos gamintojo licencijos yra saugios, o jų funkcionalumas savaime nepriklauso nuo apmokėjimo už jas.
10.4. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių kiltų reali grėsmė, kad bus pažeistas viešas interesas, nes atsakovė įsigys licencijas brangiau iš kito tiekėjo, nei galėtų, jeigu būtų pašalinti padaryti pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose
3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
4. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
5. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas nustatė visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, todėl ieškovės prašymą patenkino. Atskirajame skunde atsakovė nesutinka dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos egzistavimo, taip pat teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka viešojo intereso, sukelia didesnę žalą nei jų netaikymas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
6. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių. Atsakovės vertinimu, teismas, įvertinęs ieškinio turinį, turėjo nuspręsti, kad ieškinys yra labiau nepagrįstas nei pagrįstas.
7. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).
8. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, kuriais atsakovė ginčija preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygą, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad atsakovės pirkime priimti sprendimai yra teisėti, o ieškovė nepagrįstai nepateikė atsakovės prašomų dokumentų ir kt. Atsakovės atskirojo skundo argumentai yra susiję su ieškinio reikalavimų vertinimu iš esmės. Toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimus vertinti kaip preliminariai nepagrįstus.
9. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl viešojo intereso apsaugos
11. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad pirkimo objektas yra programinės įrangos nuoma, kuri skirta visai krašto apsaugos sistemai, o neįsigyjant laiku programinės įrangos krašto apsaugos sistemai galimi esminiai veiklos trukdžiai, kurie gali sukelti neprognozuojamai dideles neigiamas pasekmes, galimi esminiai programinės įrangos saugumo pažeidimai bei įrangos funkcionalumo apribojimai. Atsakovės vertinimu, būtina užtikrinti krašto apsaugos sistemos sklandžią ir nenutrūkstamą veiklą bei su tuo susijusios programinės įrangos naujumą, nenutrūkstamą saugumą ir funkcionalumą. Atsakovės teigimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones neabejotinai bus sukelta didelė žala viešajam interesui, nes pirkimo objekto įsigijimas yra reikšmingas ir reikalingas užbaigti kuo greičiau, o nedelsiant atsakovei neįsigijus reikalingos programinės įrangos nuomos, egzistuotų reali grėsmė krašto apsaugos sistemos programinės įrangos saugumui ir funkcionalumui.
12. Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis). Pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo pirkimo objektas – programinės įrangos nuoma (pirkimo sąlygų 2.1 papunktis). Apie pirkimą atsakovė paskelbė 2022 m. sausio 15 d. Pirkimo sąlygų 2.4 papunktyje nustatyta, kad programinės įrangos licencijų nuoma baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. 24.00 val. Nors atsakovė teigia, kad laiku neįsigyjant programinės įrangos krašto apsaugos sistemai galimi esminiai veiklos trukdžiai, kurie gali sukelti dideles neigiamas pasekmes, galimi esminiai programinės įrangos saugumo pažeidimai bei įrangos funkcionalumo apribojimai, tačiau, kaip matyti iš minėto pirkimo sąlygų 2.4 papunkčio, programinės įrangos licencijų nuoma baigėsi dar 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nepaaiškina, kokiu pagrindu šiuo metu naudojasi programine įranga, kurios nuoma yra pasibaigusi beveik du metus, tačiau teigia, kad būtina skubiai įsigyti pirkimo objektą ir užtikrinti krašto apsaugos sistemos sklandžią ir nenutrūkstamą veiklą bei su tuo susijusios programinės įrangos naujumą, nenutrūkstamą saugumą ir funkcionalumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę atsakovės nurodomos įrangos ir sistemų veikimui. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ginčijamo viešojo pirkimo terminai neturi išskirtinės svarbos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti ar sustabdžius viešojo pirkimo procedūras iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas. Kadangi net ir pasibaigus programinės įrangos licencijų nuomos terminui nėra duomenų, kad atsakovės veikla sutriko, konstatuotina, kad nėra neatidėliotino būtinumo įsigyti pirkimo objekto, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis konkursas, veikla, jos funkcionavimas.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.
16. Teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų byloms nagrinėti CPK numato pakankamai trumpus terminus. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos nustatyta, kad šalys byloje jau yra pateikusios paruošiamuosius dokumentus (dubliką ir tripliką), o bylą pirmosios instancijos teismas paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 21 d. Todėl galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nebus pernelyg ilgas ir nesukels neproporcingai didelės žalos atsakovei, taip pat, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atitiks proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.