Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja J.Dabulskytė-Raizgienė Teisminio proceso Nr. 01-01-1-58398-2015-4

2016 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirtas A. M. laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu paskirta bausme A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš A. M. civilinio ieškovo UAB „Centrinė gėrimų išparduotuvė“ naudai priteista 26,99 eur (dvidešimt šešis eurai devyniasdešimt devyni euro centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. spalio 11 d., apie 13.45 val., būdamas parduotuvėje UAB „Centrinė gėrimų išparduotuvė“, adresu Laisvės pr. 62, Vilniuje, minėtos parduotuvės darbuotojo akivaizdoje paėmė nuo lentynos vieną butelį viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, 26,99 eurų vertės, ir išbėgo pro kasą nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Centrinė gėrimų išparduotuvė“, priklausantį 26,99 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi A. M. teisme pilnai pripažino savo kaltę, prokurorė bei gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2016-08-19 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. M. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d., paskirti jam švelnesnę bausmę ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teigia, kad pagrobto turto vertė neviršijo 1MGL dydžio, todėl, apelianto manymu, jam turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis pasirengęs gydytis reabilitacijos centre nuo priklausomybės alkoholiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Nuteistojo A. M. veika kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 178 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai da­ro vei­ką pa­vo­jin­ges­nę, to­dėl, esant bent vie­nam iš jų, net ir pa­gro­bus ma­žes­nės nei 1 MGL bei ne­di­de­lės ver­tės tur­tą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį (iš­sky­rus at­ve­jį, kai pa­gro­bia­mas di­de­lės ver­tės tur­tas).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias neginčijamai patvirtina viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymai, nustatyta, kad A. M. 2015 m. spalio 11 d., apie 13.45 val., būdamas parduotuvėje UAB „Centrinė gėrimų išparduotuvė“, adresu Laisvės pr. 62, Vilniuje, minėtos parduotuvės darbuotojo akivaizdoje paėmė nuo lentynos vieną butelį viskio „Jack Daniels“, 1 l talpos, 26,99 eurų vertės, ir išbėgo pro kasą nesumokėjęs už prekę, tai yra tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „Centrinė gėrimų išparduotuvė“, priklausantį 26,99 eurų vertės turtą. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog, esant atvirai vagystei, pagrobto turto vertė kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi (iš­sky­rus at­ve­jį, kai pa­gro­bia­mas di­de­lės ver­tės tur­tas), todėl nuteistojo argumentai, kad jo veika užtraukia tik administracinę atsakomybę, o jei teismas mano, kad jis padarė nusikalstamą veiką, jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d., atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. M. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs tai, kad A. M. būdamas baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, 2 kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, naują nusikalstamą veiką nuosavybei padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė A. M. realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., sumažino 1/3. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė yra tinkamai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi. Paskirta A. M. galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai ne per griežta atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

2016-09-03 Vilniaus apygardos teisme, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 21,19 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Nagrinėjamo prašymo kontekste pažymėtina, jog BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. M. netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. apeliacinį skundą atmesti.