Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo (ir išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimams pritaria. Pažymėjo, kad ginčo tarp šalių nėra.

4. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Dėl šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo, jo (išlaikymo) dydžio

Motyvuojamoji dalis

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau ir CPK) 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

9. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – 250 Eur per mėnesį vienam vaikui, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovas, atitinka dabartinę atsakovo turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

10. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, mokamo kas mėnesį 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovo tenkinami.

Dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo įsiskolinimo, pagrindų jį (išlaikymo įsiskolinimą) mažinti, išdėstyti (ne)buvimo

11. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.

12. Ieškovė ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą dėl 950 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki ieškinio (pareiškimo) teismui pateikimo dienos priteisimo iš atsakovo. Ieškovė nurodo, kad minėtą įsiskolinimą sudaro: 500 Eur įsiskolinimas už 2020 m. vasario mėnesį, 200 Eur įsiskolinimas už kovo mėnesį, 250 Eur įsiskolinimas už pusę balandžio mėnesio (iki pareiškimo pateikimo teismui dienos 2020 m. balandžio 17 d.).

13. Pažymėtina, kad pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui įrodymus apie atsakovo 2020 m. kovo ir gegužės mėnesiais atliktus mokėjimus atitinkamai 300 Eur ir 500 Eur sumai (2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. AB SEB banko patvirtinimai apie lėšų įskaitymą), t. y. viso – 800 Eur sumai. Ieškovė neginčija (pripažįsta), kad minėtų atsakovo atliktų mokėjimų paskirtis buvo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas.

14. Atsakovas, nesutikdamas su aptariamu ieškinio reikalavimu, bylos nagrinėjimo metu taip pat rėmėsi argumentu, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams jis teikė nuolat.

15. Iš minėtų atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui atliktų mokėjimų, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, išskaičiavo tik vieną, t. y. mokėjimą 300 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovo atlikto 500 Eur dydžio mokėjimo ieškovė iš reikalaujamos priteisti iš atsakovo sumos nepagrįstai neišskaičiavo, nurodydama, kad šį mokėjimą ji įskaičiuoja kaip išlaikymą, atsakovo mokėtą už 2020 m. gegužės mėnesį. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams (nuo ieškinio (pareiškimo) padavimo teismui dienos), taip pat ir už 2020 m. gegužės mėnesį, periodinėmis išmokomis jau priteistas išlaikymas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo atlikto 500 Eur mokėjimo neišskaičius iš priteistino iš atsakovo įsiskolinimo dydžio, ir jį vertinant kaip išlaikymo mokėjimą už gegužės mėnesį, atsakovui atsiranda pareiga už 2020 m. gegužės mėnesį mokėti dvigubai. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma atitinkamai iki 450 Eur (500 Eur suma) mažintina.

16. Teismas pažymi, kad atsakovo teikti įrodymai pagrindo išlaikymo įsiskolinimui mažinti nesudaro. Iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra galimybės identifikuoti, kad atitinkamos lėšos buvo panaudotos konkrečiai nepilnamečių vaikų interesais, tenkinant būtinuosius jų poreikius.

17. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas, teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

18. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

19. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir įvertinti tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.

20. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo), be kitų, reikšmingi yra ir skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, kadangi tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą.

21. Byloje atsakovo, pateikusio prašymą dėl dalies sprendimo (dėl išlaikymo įsiskolinimo) įvykdymo išdėstymo (iki 2020 m. lapkričio mėnesio (įskaitytinai)), pateikti įrodymai patvirtina tai, kad jo finansinė padėtis šiuo metu sudėtinga – pinigų likutis atsakovo banko sąskaitoje 2020 m. liepos 13 d. sudarė 1 057,25 Eur, atsakovo pajamos iš gaunamo darbo užmokesčio 2020 m. vasario – gegužės mėnesį vidutiniškai siekė apie 1 000 Eur per mėnesį, jis taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui – AB „Citadele“ bankui negražintas paskolos likutis 2020 m. liepos 16 d. duomenimis sudarė 2 770,13 Eur t. y., kad egzistuoja nepalankios aplinkybės, dėl kurių atsakovui sudėtinga įvykdyti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo iš karto visa apimtimi. Atsakovas pateikė duomenų, patvirtinančius sudėtingą jo turtinę padėtį, byloje taip pat nėra duomenų apie jo nesąžiningumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais iš esmės visa apimtimi (didžiąja dalimi) sutiko. Teismo vertinimu, atsakovo procesiniai veiksmai patvirtina jo ketinimą realiai sumokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovė teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su tokiu atsakovo prašymu, prieštaravimų dėl jo (atitinkamo atsakovo prašymo) nereiškė (2020 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:35 iki 13:45 minutės).

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindas išdėstyti teismo procesiniu sprendimu priteistų sumų, konkrečiai – priteisto išlaikymo įsiskolinimo, mokėjimą, šiuo atveju egzistuoja, juolab, kad pati ieškovė nurodė galinti pritarti sprendimo įvykdymo išdėstymui. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad priteistino iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma buvo sumažinta daugiau nei dvigubai – iki 450 Eur, teismas sprendžia, jog įsiskolinimas išdėstytinas trumpesniam terminui, nei to prašo atsakovas (pagal atsakovo grafiką jis siekė mokėjimų išdėstymo iki 2020 m. lapkričio mėnesio). Teismo vertinimu, minėtos įsiskolinimo sumos išdėstymas dviem mėnesiams pagal pateiktą prašymą bei įrodymus, kuriais jis grindžiamas, laikytinas protingu, užtikrinančiu bylos šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo bei sąžiningumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė prašo jos naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas – 2020 m. gegužės 21 d. pinigų priėmimo kvitą, t. y. pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtų bylinėjimosi išlaidų realumą.

25. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (75 proc. – pirmąjį reikalavimą (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo) tenkinus 100 proc., antrąjį (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 50 proc.), šios, ieškovės byloje turėtos bei įrodymais pagrįstos, išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų apimčiai (75 proc.) – 262,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. L. nepilnamečiams vaikams P. L. ir R. L. išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio (pareiškimo) pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. L. ir R. L. įsiskolinimą – 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Išdėstyti iš atsakovo D. L. išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. L. ir R. L. priteistos įsiskolinimo sumos – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) vykdymą, įpareigojant atsakovą mokėti kas mėnesį po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus), nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti ieškovės J. L. naudai iš atsakovo D. L. 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.