Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1578-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
1S-1578-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01305-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1578-290/2015
Proceso Nr. 1-18-1-01305-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 94-292 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. M., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., taikant BK 64¹ str. – galutine 14 dienų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 4 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str., 64¹ str., 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. – galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nutartimi, vadovaujantis BPK 362 str., 364 str., 2014-05-05 nuosprendis pakeistas, pagal 178 str. 4 d. – atleistas nuo atsakomybės, pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., 63 str. 4 d., 9 d. - galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2014-01-19, o pabaiga – 2016-05-15.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015-06-17 nutarimu Nr. 94-292 nusprendė taikyti nuteistajam J. M., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną t.y. 2015-06-17).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-07-23 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. M. paleidimo iš pataisos įstaigos, nes padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-23 nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodė, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė labdaros ir paramos fondo „G.“ projektą, įgijo staliaus specialybę, o buvo baustas už tai, kad į patikrinimą išėjo be asmens ženklo, tai anot teismo jį neigiamai charakterizuoja. Jis buvo skatintas, nors rašoma priešingai. Jo artimieji gyvena neturtingai ir padėti jam negali. Todėl pataisos namų administracija jam skiria 3 Eur pašalpą kas mėnesį. Teismas šiuos pinigus suskaičiavo už pusę metų ir nurodė, jog jis piktybiškai nemoka ieškinio. Argumentai, kad jis nesimoko, nedirba, neturi jokio pagrindo. Šiais metais baigė 10 klasę, o šiuo metu vasaros atostogos. Esant „G.“ projekte dirbti negalima, nes vyksta užsiėmimai, be to mokosi profesijos. Projektas baigėsi liepos mėnesio pradžioje.

Skunde nurodo, kad teismas argumentavo ir ilga neatliktos bausmės dalimi, tačiau BVK 157 str., nei 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į neatliktos bausmės terminą, todėl išplėstas įstatymo taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų, priimtų Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. Atsižvelgiant į BVK 157 str. 2 d. 3 p., 157 str. 3 d. ir tai, jog beveik suėjusios bausmės dvi trečiosios dalys, yra formalusis pagrindas tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas tai bausmės atlikimas prižiūrint, pritaikius lygtinį paleidimą kinta bausmės atlikimo sąlygos. Nuteistas paleistas lygtinai yra prižiūrimas ir stebimas, nustatomi įpareigojimai, suvaržymai, kuriuos pažeidus lygtinio paleidimo taikymas panaikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. M. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. M. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė labdaros ir paramos fondo „G.“ projektą, įgijo staliaus specialybę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (36 balai pagal OASys), nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad J. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad teismas neteisingai nurodė, jog nuteistasis skatintas nebuvo, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis paskatinimų neturi. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

J. M. bausmę atlieka trimis nuosprendžiais už nusikalstamų veikų susijusių su turto iš kitų asmenų pagrobimu, bei nusikaltimą susijusį su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu. Anksčiau jis buvo teistas net penkis kartus, jau du kartus jam taikytas lygtinis paleidimas ir nors lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau matyti, jog neįvertino net du kartus jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad J. M. daromų nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi, kas leidžia daryti išvadą, jog veikos nėra atsitiktinės. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas, jis 2014-05-15 gavo drausminę nuobaudą – papeikimą. Nors nuteistasis bando pasiteisinti, nurodydamas, jog tai mažareikšmis pažeidimas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis savavališkai pakeitė miego vietą, nors savo skunde nurodo, kad nuobaudą gavo dėl to, kad neužsidėjo asmens ženklo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo; teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Tai ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – narkotikų vartojimo problemos praeityje; netinkamas elgesio modelio pasirinkimas; nemokėjimas tvarkyti finansų. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados J. M. laisvėje dažnai vartojo narkotikus, šiuo metu nedirba, nesimoko. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, kad teismas vertina jo gautus pašalpos pinigus ir argumentuoja, jog nuteistasis piktybiškai nevykdo finansinių įsipareigojimų. Tačiau aukštesnio teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi, nes rodo, kad nuteistasis nuo šių metų pradžios gavo 18,02 Eur, kuriuos visus išleido savo reikmėms, nesistengė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos. Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tačiau visuma įvertintų duomenų neduoda pagrindo išvadai, jog J. M. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu J. M. neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių 28 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 2 metai 4 mėnesiai), nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų kiekiui ir pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad J. M. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo J. M. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis