- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-271-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08620-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės DK, „PZU Lietuva“
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-271-459/2016
Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-08620-2015-5)
NUTARTIS
2016 m. kovo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jūros būstas“ dėl besąlyginės išskaitos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ 1512,67 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės civilinės atsakomybės draudikė, todėl atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir patikslintame ieškinyje prašė priteisti 868,86 Eur besąlyginės išskaitos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog draudėjai L. T. – P. išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą, kuris galiojo nuo 2014-10-23 iki 2015-10-23. 2015-03-30 nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administruojamo UAB „Jūros būstas“, stogo nukrito stogo detalė, kuri apgadino draudėjai L. T. – P. nuosavybės teise priklausantį automobilį. Draudėjos automobiliui buvo padaryta 1512,67 Eur dydžio žala, kurią ieškovė kompensavo. Teigė, kad kompensavusi draudėjos L. T. – P. patirtą žalą ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės, o būtent – reikalauti priteisti 868,86 Eur besąlyginę išskaitą, aptartą tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje Nr. 1842851.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-22 sprendimu patikslinto ieškinio reikalavimus tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 868,86 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 758,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog atsakovė pripažino, kad nuo jos administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dėl vėjo gūsio 2015-03-30 nukrito stogo detalė. Atsakovė, vadovaudamasi 2015-03-12 gyvenamojo namo apžiūros aktu Nr. 15/03/12, nurodė, kad stogo būklė buvo patenkinama. Iš 2015-03-12 gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 15/03/12 teismas nustatė, kad atsakovė pateikė rekomendaciją gyventojams pakeisti minėto daugiabučio namo stogo dangą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pripažino, jog namo stogo danga kėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisę neatidėliojant informuoti gyventojus apie stogo dangos būseną, inicijuoti gyventojų susirinkimą, tačiau to nepadarė. Atsakovė teigia, jog 2015-03-30 Klaipėdoje vyravo stiprus vėjas, kuris įtakojo atsiradusią žalą. Iš teismui pateiktos hidrometeorologinės pažymos (5.58-10)-B8-1348 nustatyta, kad 2015-03-30 Klaipėdoje 18 val. vėjo greitis siekė iki 24 m/s. Toks vėjo greitis 2015-03-30 nebuvo nebūdingas Klaipėdos miestui. Atsakovei keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turėjo stebėti vėjo greičio prognozes ir įvertinti, ar administruojamo namo stogo danga gali atlaikyti tokį vėją, bei nustačiusi tikėtiną grėsmę imtis stogo dangos sutvirtinimo darbų. Nenustatyta, kad atsakovė ėmėsi priemonių sutvirtinti stogo dangą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Atsakovė taip pat nurodė, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai apskaičiuota, o kai kurie atlikti remonto darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala. Įvertinęs ieškovės pateiktą UAB „Auremas“ remonto darbų sąmatą, nuotraukose užfiksuotus L. T. – P. priklausančios transporto priemonės apgadinimus, teismas konstatavo, kad šie teiginiai nepagrįsti, kadangi atsakovė nepateikė jokių alternatyvių duomenų. Žalos dydis apskaičiuotas pagal UAB „Auremas“ remonto darbų sąmatą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, teismas padarė išvadą, kad išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, todėl teismas ieškovės reikalavimą tenkino kaip pagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Vien tai, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti išlaidas, patirtas atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad ši norma nustato pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Atlikdamas apžiūras, surašydamas aktus, keldamas namo stogo remonto klausimus, administratorius užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą ir atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Apžiūros akte nurodyta rekomendacija pasikeisti stogo dangą nauju beasbestiniu šiferiu visiškai nesusijusi su stogo avarinės būklės šalinimu - siūlymas keisti dangą nauju šiferiu sąlygotas saugumo reikalavimų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškinyje prašoma priteisti suma net nėra aiškiai apskaičiuota, o prie ieškinio pridėta lokalinė sąmata kelia abejonių, nes tiksli žala draudėjo turtui nėra apibrėžta, o remonto darbai galbūt atlikti dėl kitų priežasčių. Be to, ieškovės prašoma priteisti žala yra apskaičiuota visiškai neįvertinus turto vertės sumažėjimo. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, jog nepagrindė leistinomis priemonėmis savo teiginių apie neįvertiną turto vertės sumažėjimą. Iš ieškovės pridėtos sąmatos matyti, jog buvo keisti galinis ir galinis šoninis automobilio stiklai, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu šioms dalims neabejotinai turi būti taikomas nusidėvėjimas. Žalos nustatymo skyriaus eksperto elektroniniame laike nurodyti teiginiai, jog automobilio remontui naudotos ne naujos, o dėvėtos dalys, nepagrįsti jokiais įrodymais. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pažeidė CPK 183, 185 ir 331 str. 4 d. 3 p. nuostatas ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (duomenys neskelbtini) 3 skyriuje užfiksuota, kad 2015-02-17 atlikus kasmetinę namo apžiūrą pastebėti šie defektai: stogo būklė nepatenkinama, šiferio danga vietomis kiaura, šiferis senas, asbestinis – reikalingas stogo remontas. Nustačiusi šias aplinkybes, atsakovė nesiėmė skubių veiksmų inicijuoti stogo remontą. Iš 2015-05-18 UAB „Jūros būstas“ butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad atsakovė tik 2015-05-18 suorganizavo balsavimą dėl namo stogo remonto. Taigi atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to ieškovės draudėjas patyrė žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys, kadangi dėl atsakovės neveikimo nuo namo stogo nukritus stogo dangos detalei buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui. Pirmosios instancijos teismas atsakovės keliamus argumentus dėl žalos dydžio teisingai atmetė kaip nepagrįstus. Žalą, jos dydį ir atlyginimą visiškai pagrindžia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog žalos dydis apskaičiuotas pagal UAB „Auremas“ remonto darbų sąmatą. Taigi nagrinėjamu atveju žalos dydis yra pagrįstas ir pilnai įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. T. – P. UAB DK „PZU Lietuva“ savanoriškuoju transporto priemonių draudimu laikotarpiui nuo 2014-10-23 iki 2015-10-23 apdraudė jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2015-03-31 Ž. L. pranešimo UAB DK „PZU Lietuva“, UAB DK „PZU Lietuva“ 2015-03-31 transporto priemonės techninės apžiūros – defektų akto bei Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2015-04-02 nutarimo Nr. 33-At-00916-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2015-03-30 apie 17.30 val. nuo atsakovės UAB „Jūros būstas“ administruojamo daugiabučio namo, esančio Minijos g. 117, Klaipėdoje, stogo nukritus čerpiniam lapui apgadintas L. T. – P. nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stogas, galinis stiklas, galinis dangtis, galinis posūkio žibintas, galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas, galinės kairės pusės durys, galinio dangčio juosta, kairės pusės stogo juosta. Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ 2015-04-27 raštą bei UAB „Auremas“ 2015-04-17 PVM sąskaitą - faktūrą L. T. – P. priklausančiam automobiliui padaryta žala įvertinta 1512,67 Eur suma. UAB DK „PZU Lietuva“ 2015-04-27 atlygino UAB „Auremas“ 1512,67 Eur sumą už draudėjai nuosavybės teise priklausančio automobilio remonto darbus. Vadovaujantis civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 1842851, ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ nuo 2014-12-23 iki 2015-12-22 yra atsakovės UAB „Jūros būstas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudikė. Ieškovė 2015-05-04 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos sumos grąžinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė atsisakanti dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 643,81 Eur sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisė iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 868,86 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 758,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės motyvuodama tuo, jog neįrodyti jos neteisėti veiksmai ir žala.
Kaip neginčijamai nustatyta iš bylos medžiagos, atsakovės UAB „Jūros būstas“ administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Vien tai, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas namo administratorius gali reikalauti bendraturčio sumokėti išlaidas, patirtas atliekant darbus, skirtus privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, nesudaro pagrindo laikyti, kad ši norma nustato pareigą namo administratoriui atlikti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji. Atlikdamas apžiūras, surašydamas aktus, keldamas namo stogo remonto klausimus, administratorius užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą ir atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Apžiūros akte nurodyta rekomendacija pasikeisti stogo dangą nauju beasbestiniu šiferiu visiškai nesusijusi su stogo avarinės būklės šalinimu - siūlymas keisti dangą nauju šiferiu sąlygotas saugumo reikalavimų. Kolegija atmeta šiuos atsakovės skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį - jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu 603 (2011-10-19 redakcija) „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3. punkte numatyta, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Taip pat organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą (5.5. p.). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (6.1. p.). Taigi atsakovė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, saistoma pareigos prižiūrėti administruojamo namo stogą ir užtikrinti tokią jo būklę, kad ši atitiktų privalomuosius reikalavimus.
Atsakovė teigia, jog šiuo atveju gyvenamojo namo stogo būklė nebuvo kritinė, o rekomendacija keisti stogo dangą buvo susijusi ne su avarine stogo būkle, o su tuo, jog asbestas yra kancerogeninė medžiaga. Kolegija šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai. Iš Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo matyti, jog 2015-02-17 atlikus kasmetinę namo apžiūrą pastebėti tokie defektai: stogo būklė nepatenkinama, šiferio danga vietomis kiaura, šiferis senas, asbestinis – reikalingas stogo remontas. Iš 2015-03-12 gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. 15/03/12 matyti, kad atsakovė pateikė rekomendaciją gyventojams pakeisti minėto daugiabučio namo stogo dangą. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė žinojo, jog namo stogo dangos būklė nėra tinkama. Tačiau, nepaisant šių defektų, atsakovė tik 2015-05-18 suorganizavo namo gyventojų balsavimą dėl namo stogo remonto, gyventojai pritarė stogo remontui. Per šį laikotarpį 2015-03-30 įvyko draudiminis įvykis: nuo namo stogo dėl vėjo gūsio nukrito stogo detalė ir apgadino L. T. – P. priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė nesiėmė reikiamų priemonių, kad laiku būtų pašalinti namo stogo defektai ir užtikrinta tinkama jo būklė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, tuo labiau, jog atsakovei, kaip namo administratorei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
Atsakovė taip pat teigia, jog jai, kaip namo administratorei, nėra nustatyta pareiga sekti oro prognozes, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo stebėti vėjo greičio prognozes ir įvertinti, ar administruojamo namo stogo danga gali atlaikyti tokį vėją bei nustačius tikėtiną grėsmę imtis stogo dangos sutvirtinimo darbų. Kolegija sutinka su atsakovės teiginiu, jog jokie teisės aktai konkrečiai nenumato atsakovei pareigos sekti oro prognozes, tačiau ši pareiga yra išvestinė iš pareigos organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Kaip nustatyta, atsakovei buvo žinoma, jog stogo dangos būklė nepatenkinama, tačiau atsakovė laiku nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą stogo būklę: tik 2015-05-18 organizuotas namo gyventojų balsavimas dėl stogo remonto, nors jau 2015-02-17 buvo rekomenduota inicijuoti stogo remonto darbus.
Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes dėl atsakovės neveikimo nuo namo stogo nukritus stogo dangos detalei buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Iš teismui pateiktos hidrometeorologinės pažymos (5.58-10)-B8-1348 matyti, kad 2015-03-30 Klaipėdoje 18 val. vėjo greitis siekė iki 24 m/s. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis, o šiuo atveju hidrometeorologinėje pažymoje nurodytas vėjo greitis nėra nebūdingas Klaipėdos miestui.
Atsakovė taip pat ginčija priteistos žalos dydį ir nurodo, kad kai kurie atlikti remonto darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala, o taip pat neatsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikia jokių šių savo teiginių įrodymų, tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekse 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Žalos dydis nustatytas pagal ieškovės pateiktą UAB „Auremas“ remonto darbų sąmatą, 2015-03-31 transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktą, nuotraukose užfiksuotus L. T. – P. priklausančios transporto priemonės apgadinimus. Atsakovė nepateikia jokių savo teiginio, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodomi su padaryta žala visiškai nesusiję remonto darbai, įrodymų. Atmestinas ir atsakovės argumentas, jog priteisiant žalą neįvertintas turto vertės sumažėjimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo apskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo, tokio pobūdžio duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, iš ieškovės pateikto 2015-09-14 žalos nustatymo skyriaus eksperto elektroninio laiško matyti, jog automobilio remontui buvo naudotos ne naujos, o dėvėtos dalys. Be to, pirmosios instancijos teismas siūlė šalims teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys ekspertizės skirti neprašė. Taigi kadangi žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis prašomos priteisti žalos dydžio nenuginčijo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė žalą pagal ieškovės pateiktus įrodymus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nutartyje nurodytais motyvais paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovė prašė priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės prašymas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.). Nurodytos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ priteisti 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.