- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-760-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. T. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. T. pratęstas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. T. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Savo skunde apygardos teismui dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarties A. T. prašo atsižvelgiant į tai, kad jis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2013 metų balandžio mėnesio, gydytojai nurodo, kad jo mąstymas paralogiškas, psichinė būsena stabili, pavojingumas visuomenėje sumažėjęs, per visą šioje įstaigoje buvimo laiką prasižengimų neturėjo, prašo stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-08-05 nutartimi pagrįstai A. T. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti A. T. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pasisakymą apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2014-06-26 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 277 matyti, jog A. T. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. T. psichikos būsena gerėja: konfliktinių situacijų, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo, aktyviai kliedėjimo idėjų neišreiškė, pokalbio metu nusiskundimų dėl sveikatos neišsako, pasakoja apie persekiojimus, aiškina, kad norėjęs įrodyti esąs sveikas, pakaltinamas, mąstymas paralogiškas, rezonuojantis, nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, susirgimo, gydymo atžvilgiu. Gydytojų komisija rekomendavo A. T. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis tęsti.
Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavęs gydymo įstaigos atstovas nurodė, kad ligonio būklė gerėja, teikimą palaikė ir siūlė A. T. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis.
BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
Nors aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad stebėjimo laikotarpiu A. T. psichikos būsena gerėja, tačiau kol kas neleidžia daryti išvados, kad A. T. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti A. T., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Stoka kritikos susirgimo ir padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu rodo, kad A. T. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad A. T. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios reikia pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę ir jos keisti į švelnesnę nėra pagrindo. Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą A. T. toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl skundžiama nutartis turi būti naikinama, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartį.
Nutartis neskundžiama.