Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. Č. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. Č. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu priskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 715,36 Eur bauda, P. Č. paskiriant galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 715,36 Eur baudos bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo, įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą – 12-o kalibro, „IZH“ modelio, medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), du šovinius 12-to kalibro, kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpyje nuo 9.45 val. iki 10.06 val., atliktos procesinės prievartos priemonės – kratos metu buvo rastas ir paimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų.

2. Skiriant bausmę Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis suvokė, jog neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, turėjo tikslą bei norą toliau vykdyti nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, įvykdyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, praeityje eilę kartų teistas, tame tarpe už analogiško nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus buvusiam teistumui, baustas administracine tvarka, nuobaudos nesumokėtos. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę ir į tai, kad ankščiau skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti P. Č. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, o taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis teisiamas septintą kartą, į tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, į tai, kad nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nesumokėjęs, apylinkės teismas sprendė, kad P. Č. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

Nuteistojo P. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

6. BK 253 straipsnio 1 dalyje be laisvės atėmimo yra numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

8. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią baudžiamojo kodekso 27 straipsnio redakciją asmuo, padaręs nusikalstamą veiką būdamas teistas, teistumui neišnykus – nelaikomas recidyvistu, jeigu tokiu jis nebuvo pripažintas teismo. Pažymėtina, jog P. Č. teismo nuosprendžiu nėra pripažintas recidyvistu. Taigi šiuo atveju laikyti P. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 13 punkte, nėra pagrindo. Nežiūrint to, jog šalinama viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

10. P. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka BK 41 ir 54 straipsniuose numatytus reikalavimus ir keisti bausmės rūšį ar dydį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

11. Vertinant galimybę atidėti P. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas septintą kartą, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir laisvės atėmimo bausmė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų nepasiekė ir neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria Kauno apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo P. Č. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

12. Taip pat teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis neturės galimybės pasirūpinti savo nepilnamete dukra arba sumokėti jam paskirtos baudos. Pažymėtina, kad bauda, kuri iki šiol nebuvo sumokėta, P. Č. paskirta 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, tačiau jis daugiau kaip per penkerius metus priemonių šiai baudai sumokėti, nesiėmė. Be to, laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų įsidarbinimo galimybės yra numatytos bausmių vykdymo kodekso VII skyriaus šeštajame skirsnyje (59-61 straipsniai), dėl ko nuteistasis ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu turės galimybę įsidarbinti, kas leis jam bent dalinai padengti turimą įsiskolinimą ir sumokėti paskirtą baudą. Nors nuteistasis nurodo, kad turi naminių gyvūnų, kuriuos turi prižiūrėti, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į kitus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, negali būti pakankamas pagrindas skirti nuteistajam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Vertinant skundo argumentą, jog laisvės atėmimo bausmė apribos nuteistojo bendravimą su nepilnamete dukra, kolegija atkreipia dėmesį, jog ši aplinkybė (dukros buvimas) egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo neteisėtos veikos vykdymo, todėl tai negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

14. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo P. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti nuosprendžiu nustatytą nuteistojo P. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 13 punkte.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.