Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakciją, galiojusią iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 8 punktą, vadovaujantis BK 35 straipsniu – 15 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota iš BK 105 straipsnio 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir paskirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimas, turto konfiskavimas panaikintas;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakciją, galiojusią iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 271 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu – 5 metų laisvės atėmimu su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimas su turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi paleistas lygtinai,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto 3 papunkčiu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas automobilis, bauda neišieškota,

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nuosavybės teise priklausantis automobilis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. kovo 1 d. apie 21.00 val. nukentėjusiojo V. L. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju V. L., jam sėdint kambaryje ant lovos, priėjo prie jo ir ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė jam į veido sritį, dėl to nukentėjusysis V. L. patyrė apatinio žandikaulio lūžį, taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. specialisto išvados Nr. G 1300/2020 (01) nustatyta, kad V. L. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. kovo 2 d. (t. 1, b. l. 44-46).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, A. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Kaltinamajam A. A. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo V. L., liudytojų N. J. ir L. A. parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad A. A. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų: 2020 m. kovo 1 d. apie 21.00 val. nukentėjusiojo V. L. nuomojamame bute, Panerių g. 30-10, Vilniuje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju V. L., jam sėdint kambaryje ant lovos, priėjo prie jo ir ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė jam į veido sritį, dėl to nukentėjusysis V. L. patyrė apatinio žandikaulio lūžį, taip jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo A. A. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad A. A. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš V. L., numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis anksčiau teistas už nužudymą, vagystes, vairavimą neblaiviam, vengimą atlikti bausmę (t. 1, b. l. 80-90), administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 101-105), nedirba (t. 1, b. l. 106), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 107). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam atleido. Nusikaltimu padaryta turtinė žala, nors ir nedidelė, civiliniam ieškovui iki šiol neatlyginta.

Kaip minėta, kaltinamasis yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimą žmogaus gyvybei, jam skirtos įvairios – tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu bausmės, buvo paleistas lygtinai, tačiau anksčiau paskirtos bausmės kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vėl nusikalto. Taigi, teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika taip pat susijusi su žmogaus sveikata, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. 1 metus 3 mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė už nusikalstamą vieką mažintina vienu trečdaliu, ir A. A. skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinę bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 16.16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. 13.50 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną arešto parą ir laikyta, kad neatlikta bausmė yra 59 paros arešto. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir A. A. skirtina galutinė bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus ankščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgęs į visas pirmiau minėtas aplinkybės, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už nusikaltimą žmogaus gyvybei, šioje byloje kaltinamojo padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su žmogaus sveikata. Jam teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 116). Jis sulaikytas 2021 m. birželio 15 d. 9.30 val. (t. 1, b. l. 121, 123). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi A. A. palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. (t. 1, b. l. 135-136). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 168-170). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2021 m. birželio 15 d.) išbūtą laiką.

A. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžią A. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2020 m. kovo 25 d. civilinis ieškinys dėl 16,79 Eur turtinės žalos, patirtos dėl V. L. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 59, 60, 64). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. žalos nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo patirto žandikaulio lūžio, kurį, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis A. A.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. A.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 16,79 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, ir A. A. paskirti galutinę 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 15 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 6 d.

A. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. A. 16,79 Eur (šešiolika eurų septyniasdešimt devynis centus) turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.