- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-604-116-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00014-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. M., Ž. Š., D. M., T. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
gynėjams advokatams Vaclovui Vaitkui, Vigintui Stričkai, Zenonui Klapatauskui, Zigmantui Lipnevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., Ž. Š., D. M. ir T. Ž. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. Ž. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-26. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-01-07 iki 2012-04-26.
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams,
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. M. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-26. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-01-13 iki 2011-01-15.
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė Ž. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-26. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-01-08 iki 2011-01-14.
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams,
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.
Į bausmės laiką R. M. įskaityta 2011-02-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-26.
Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš kaltinamųjų T. Ž., D. M., Ž. Š. ir R. M. solidariai 11390 Lt (vienuolika tūkstančių trys šimtai devyniasdešimt litų) turtinės ir 610 Lt (šešis šimtai dešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
5 TELE+ korteles, TELE 2 Pildyk kortelę be SIM kortelės, saugomas prie bylos, nuspręsta palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
kelioninį lagaminą, kabelį HAMA su įpakavimo dėžute, muzikinį grotuvą „LG SB74“ su įpakavimo dėže, distancinio valdymo pultu, veidrodį su dėžute, ausines PIONEER SE M390 su dėžute, juodos spalvos kabelį su antgaliais, du vienetus riešų treniruoklių, saugomų Radviliškio rajono PK, nuspręsta konfiskuoti bei realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;
pinigų pakuotę, paimtą iš T. Ž., saugomą prie bylos, nuspręsta sunaikinti kaip menkavertę;
kailinę kepurę, baltos spalvos megztinį, paimtus asmens kratos metu iš T. Ž., nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui T. Ž.;
2 PILDYK pakuotes, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, mobiliojo ryšio telefoną LG, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, mobiliojo ryšio telefoną iPhone, 2 SIM korteles, saugomus prie bylos, nuspręsta konfiskuoti bei realizuotini Vyriausybės nustatyta tvarka;
automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Radviliškio rajono PK kieme, nuspręsta konfiskuoti ir realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž., Ž. Š., D. M. ir R. M. nuteisti už tai, kad įvykdė plėšimą, t. y. 2011 m. sausio 7 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), dalyvaudami organizuotoje grupėje, organizatoriui R. M. subūrus organizuotą grupę sunkaus nusikaltimo padarymui ir telefonu vadovaujant grupės narių nusikalstamai veiklai bei koordinuojant jų veiksmus: padėjėjui D. M. davė nurodymus tarpininkauti surandant nusikaltimo vykdytoją, suteikti nusikaltimo darymo priemones – kompiuterį su tinkama programine įranga, suteikti patalpas nusikaltimo paruošimui, nurodydamas perimti nusikalstamu būdu įgytus daiktus – pinigus ir juos perduoti kitiems asmenims; vykdytojui T. Ž. duodamas nurodymus pasigaminti netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, surasti transporto priemonę bei padėjėją – automobilio vairuotoją, transporto priemone nuvykus į nurodytą nusikaltimo vietą ir prisistačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotoju, apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, įgyti svetimą turtą – pinigus, o jei nukentėjusioji gera valia pinigų neduos, tai įvykdyti plėšimo nusikaltimą, t. y. panaudojant fizinį smurtą – pastumiant ar suduodant smūgius pagrobti svetimą turtą – pinigus; taip pat telefonu bendraudamas su nukentėjusiąja E. N., melagingai suteikęs jai žinias apie tai, kad pas ją apsilankys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojas, kuris deklaruos namuose laikomus grynuosius pinigus; tokiu būdu, nusikaltimo vykdytojas T. Ž., vykdydamas organizatoriaus R. M. nurodymus, padėjėjui Ž. Š. padedant – vairuojant automobilį BMW 326, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo ir padėjėjui Ž. Š. laukiant automobilyje, vykdytojas T. Ž., pateikė E. N. netikrą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymėjimą, prisistatė jos darbuotoju ir tokiu būdu apgaule įsibrovė į patalpą – nukentėjusios E. N. gyvenamąjį namą, pareikalavo pateikti turimus grynuosius pinigus, melagingai nurodydamas juos deklaruoti, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pasikėsino apgaule užvaldyti savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai, svetimą – E. N. turtą – pinigus 20 000 Lt, t. y. padaryti sukčiavimą organizuotoje grupėje, tačiau E. N. įtarus, kad gali būti apgauta ir atsisakius atiduoti pinigus, panaudojo fizinį smurtą – pastūmė ją ir taip atimdamas galimybę priešintis, apiplėšė – pagrobė svetimą – nukentėjusios E. N. turtą – pinigus 20000 litų, tuomet padėjėjui Ž. Š. vairuojant automobilį, skubiai pasišalino iš įvykio vietos, tuo nukentėjusiajai E. N. padarė 20 000 litų turtinę žalą, iš kurių nusikalstamu būdu gautus 9900 litų perdavė nusikaltimo padėjėjui D. M., kad šis perduotų pinigus organizatoriaus R. M. nurodytiems asmenims, tai yra T. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, D. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, Ž. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.
Be to, T. Ž. nuteistas už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą organizuotoje grupėje, t. y. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), padėjėjo D. M. gyvenamojoje vietoje, nusikaltimo organizatoriui R. M. davus nurodymą pasigaminti netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, padėjėjui D. M. suteikus nusikaltimo darymo priemonę – kompiuterį su tinkama programine įranga, sumaketavęs kompiuteriu, atspausdinęs spausdintuvu ir įklijavęs savo nuotrauką, organizuotoje grupėje pagamino netikrą dokumentą – valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, po to 2011-01-07, apie 16:30 val., šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikęs nukentėjusiajai E. N. nusikalstamos veikos – plėšimo vykdymo metu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, T. Ž. nuteistas už tai, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus organizuotoje grupėje, t. y. 2011 m. sausio 7 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), nusikaltimo organizatoriui R. M. nurodžius, padėjėjui D. M. padėjus pagaminti netikrą dokumentą, ir kitiems grupės nariams žinant, kad jis prisistatys valstybės tarnautoju, nukentėjusios E. N. namuose pateikė jai netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą ir prisistatęs jos darbuotoju, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, turėdamas tikslą padaryti neteisėtus veiksmus – plėšimo nusikaltimą organizuotoje grupėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje.
Be to, D. M. nuteistas už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą organizuotoje grupėje, t. y. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje vietoje, nusikaltimo organizatoriui R. M. davus nurodymą pasigaminti netikrą dokumentą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, jam, kaip padėjėjui suteikus nusikaltimo darymo priemonę – kompiuterį su tinkama programine įranga, vykdytojas T. Ž. sumaketavęs kompiuteriu, atspausdinęs spausdintuvu ir įklijavęs savo nuotrauką, organizuotoje grupėje pagamino netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, po to 2011-01-07 apie 16.30 val. šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikęs nukentėjusiajai E. N. nusikalstamos veikos - plėšimo vykdymo metu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. M. nuteistas už tai, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus organizuotoje grupėje, t. y. 2011 m. sausio 7 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. 25, nusikaltimo organizatoriui R. M. nurodžius, padėjėjas D. M. padėjo pagaminti netikrą dokumentą žinodamas, kad T. Ž. prisistatys valstybės tarnautoju, nukentėjusios E. N. namuose T. Ž. pateikė jai netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą ir prisistatęs jos darbuotoju, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, turėdamas tikslą padaryti neteisėtus veiksmus – plėšimo nusikaltimą organizuotoje grupėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje.
Be to, T. Ž., D. M. ir Ž. Š. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti, t. y. 2011 m. sausio 7 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir iš nenustatytų asmenų, veikdamas bendrininkų grupėje, susidėję pinigus psichotropinių medžiagų įsigijimui, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 2,665 g, be tikslo jas platinti ir šį kiekį psichotropinių medžiagų iš (duomenys neskelbtini) miesto, Ž. Š. automobiliu BMW 326, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) a., T. Ž. šias psichotropines medžiagas laikė (duomenys neskelbtini) AVPK Radviliškio rajono Policijos komisariato tarnybinėse patalpose, paslėpęs savo megztinio apykaklėje iki 2011-01-09 13:50 val., kol psichotropines medžiagas asmens kratos metu paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK Radviliškio rajono policijos darbuotojai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. M. nuteistas už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą organizuotoje grupėje, t. y. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-07, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), padėjėjo D. M. gyvenamojoje vietoje, jam, kaip nusikaltimo organizatoriui davus nurodymą T. Ž. pasigaminti netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, padėjėjui D. M. suteikus nusikaltimo darymo priemonę – kompiuterį su tinkama programine įranga, vykdytojas T. Ž. sumaketavęs kompiuteriu, atspausdinęs spausdintuvu ir įklijavęs savo nuotrauką, organizuotoje grupėje, pagamino netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą, po to, 2011-01-07 apie 16.30 val., šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikęs nukentėjusiajai E. N. nusikalstamos veikos – plėšimo vykdymo metu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. M. nuteistas už tai, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus organizuotoje grupėje, t. y. 2011 m. sausio 7 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r,. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jam, kaip nusikaltimo organizatoriui nurodžius, padėjėjui D. M. padėjus pagaminti netikrą dokumentą ir žinant, kad T. Ž. prisistatys valstybės tarnautoju, nukentėjusios E. N. namuose, T. Ž. pateikė jai netikrą dokumentą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojo pažymėjimą ir prisistatęs jos darbuotoju, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, turėdamas tikslą padaryti neteisėtus veiksmus – plėšimo nusikaltimą organizuotoje grupėje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo išaiškinti byloje tiesą.
Skunde apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalėję pažįstami asmenys jo paprašė, kad jis surastų žmogų, kuris galėtų paimti pinigus iš jam (R. M.) nežinomo laisvėje esančio asmens. Tuomet jis savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino D. M., kurį pažinojo nuo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus laikų. Įtardamas, kad gali būti kažkas nelegalaus, jis pasakė D. M., kad surastų žmogų, kuris tai padarytų, jokio nusikaltimo scenarijaus D. M. jis neaiškino, nes pats nieko nežinojo. D. M. pasakė, kad perduos pastarojo surasto žmogaus telefono numerį savo pažįstamiems. Tai, kas vyko toliau, jis sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjus, kad buvo įvykdytas nusikaltimas ir jam buvo pareikšti įtarimai kaip organizatoriui. R. M. teigimu, jis nežinojo, kaip ir kokiu būdu bus paimti pinigai, dėl nusikaltimo padarymo su niekuo nesitarė ir niekam jokių nurodymų nedavė. Tik vėliau, kai jo pažįstami pasakė, kad paėmė pinigų, kurie yra pas D. M., ir paprašė, kad jis šiuos pinigus – 9000 Lt iš D. M. paimtų, jis paskambino D. M. ir liepė pinigus paduoti G. G. – kartu su juo vienoje kameroje kalėjusio draugo seseriai, kuri pinigus turėjo perduoti jo (R. M.) draugų nurodytiems asmenims. Tačiau tai nebuvo padaryta, nes jis (R. M.) šiuos pinigus pasisavino ir juos panaudojo savo reikmėms. Vėliau paaiškėjo, kad šie pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Teigia, kad jis nusikaltimo neorganizavo ir nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, išskyrus nenuoseklius D. M. parodymus, kuriuos jis keitė ir teisme paaiškino, kad jį (R. M.) apšmeižė. Anot apelianto, D. M. parodymų, kad jis (R. M.) skambino nukentėjusiajai, nepatvirtina jokie bylos duomenys, to D. M. ir negalėjo žinoti bei girdėti su kuo nukentėjusioji kalbėjo, nes nei nusikaltimo vietoje, nei tardymo izoliatoriuje D. M. nebuvo. Pažymi, kad T. Ž. nurodė, jog su juo, t. y. R. M., jie nusikaltimo neaptarinėjo, tai buvo ne jo (R. M.) balsas.
Nuteistasis R. M. prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių telefoninių pokalbių išklotinių, patvirtinančių, kad telefonu kalbėjo būtent jis, o tai, kad telefonu buvo skambinta iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, taip pat nepatvirtina jo kaltės, nes izoliatoriuje kali daug asmenų. Pažymi neneigiantis, kad jo paliepimu D. M. perdavė pinigus merginai, ir nurodo nematantis tame nusikalstamos veikos sudėties. Taipogi pastebi, jog D. M. negali patvirtinti, kad jis (R. M.) pinigus išleido savo reikmėms. Apelianto įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nežinai, kokiu būdu įgytus pinigus leidi, toks pinigų išleidimas nėra nusikaltimas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. Š. prašo priimti jam išteisinamąjį nuosprendį; grąžinti konfiskuotą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo jį nuo civilinio ieškinio.
Skunde Ž. Š. nurodo, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, į nusikaltimą jis buvo įtrauktas apgaule. Teigia, kad jam D. M. prašymu atvažiavus prie pastarojo namų laiptinės, į jo automobilį įsėdo D. M., T. Ž. ir A. S.. D. M. jo (Ž. Š.) paklausė, ar jis galės kitą dieną nuvežti T. Ž. pasiimti skolos, už automobilio kurą žadėjo sumokėti. Jis su prašymu sutiko. Sausio 7 d. rytą jam nuvažiavus pas T. Ž., pastarasis pasakė, kad reikia laukti skambučio, kol kažkoks žmogus surinks pinigus. Apie 15 val. T. Ž. paskambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant automobiliu T. Ž. kažkas nuolat skambinėjo ir skambinusiajam T. Ž. sakydavo, kurioje vietoje jie yra. Važiuojant T. Ž. rankose laikė kažkokius popierius. Kiek jis matė, tai buvo Socialinio draudimo pažymėjimas. Jis, t. y. Ž. Š., apie daromą nusikaltimą nebuvo informuotas, jo tik buvo paprašyta nuvežti pasiimti skolos. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir suradus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą, T. Ž. jam parodė kur apsisukti, sustoti ir liepė laukti jo automobilyje. Maždaug už 10 minučių T. Ž. grįžo į automobilį ir jam liepė važiuoti. Važiuojant T. Ž. telefonu šnekėjo su kažkokiu žmogumi, jų pokalbio jis negirdėjo, nes automobilyje grojo muzika. Po kurio laiko T. Ž. išsitraukė pinigus ir pradėjo juos skaičiuoti. Nuvažiavus į degalinę, T. Ž. davė jam 200 Lt ir liepė įpilti į automobilį degalų. Jis degalų įpylė už 50 Lt, o likusius 150 Lt atidavė T. Ž.. Tuomet T. Ž. paskambino savo draugui K. Š. ir paprašė, kad pastarasis pasiimtų kitą draugą ir atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą parvairuoti jo (Ž. Š.) automobilio, nes tuo metu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, T. Ž. padavė jam 400 Lt ir pasakė, kad šie pinigai už paslaugą – kad jis pastarąjį pavežė. Tada T. Ž. jam viską ir papasakojo – kad važiavo ne skolos atsiimti, o daryti nusikaltimo. Taip nieko nežinodamas ir nenorėdamas jis padarė nusikalstamą veiką. Jiems grįžus į (duomenys neskelbtini), D. M. pasakė, kad jį reikia nuvežti į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nuvažiavus, D. M. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Po kurio laiko jis pasakė, kad jam reikia nusipirkti narkotikų ir nurodė važiuoti link (duomenys neskelbtini) „Akropolio“. Grįžus į (duomenys neskelbtini), juos sulaikė policijos pareigūnai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo objektyviai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jį dėl plėšimo bei išankstinio susitarimo išteisinti, nes to jis nepadarė.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis nusikaltimą padarė ne organizuotoje grupėje, teigia, kad nusikaltimas buvo įvykdytas neplanuojant, nederinant veiksmų. Mano, kad minėta aplinkybė lengvina jo padėtį. Pažymi, kad savo kalte jis pripažįsta, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir atsiradus galimybei stengsis atlyginti padarytą žalą. Kartu nurodo negalintis sutikti su kai kuriomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes dėl to yra nuteisti ne visiškai kalti asmenys.
D. M. teigimu, R. M., su kuriuo jis susipažino (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, jam (D. M.) išėjus į laisvę, paskambinęs paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų. Jam atsakius, jog norėtų, R. M., nieko nepaaiškinęs, pasakė, kad jis (D. M.) turės perduoti jo telefono numerį kažkokiems jo pažįstamiems ir pastarieji paaiškins, ką daryti. Truputį vėliau jam paskambinę nepažįstami asmenys pasakė, kad norint užsidirbti pinigų, reikia surasti žmogų, kuris nuvažiuotų jų nurodytu adresu ir prisistatęs svetimu vardu, paimtų pinigus. Daugiau jam niekas nieko nepaaiškino, jokių išankstinių planų nebuvo. Įtardamas, kad gali būti kažkas nusikalstamo, jis, nenorėdamas į tai veltis, nurodė minėtiems asmenims savo pažįstamo T. Ž. telefono numerį. Kiek jis suprato, šie jam nepažįstami asmenys T. Ž. tik trumpai nurodė pinigų paėmimo būdą ir pasakė, kad reikės juos atimti ar kėsintis tai padaryti. Buvo kalbėta apie tai, kad reikės prisistatyti svetimu vardu bei pavarde. Vėliau šie nepažįstami žmonės paprašė T. Ž. surasti internetu keletą laidinio telefono numerių, tačiau kam to reikia, neaiškino. T. Ž., nieko bloga neįtardamas, žmones surado. Su juo telefonu nepažįstami asmenys daugiau nekalbėjo, jokių nurodymų nedavė. Tai tikrai buvo ne R. M., o žmonės, kuriems R. M. davė jo (D. M.) telefono numerį. Po nusikaltimo padarymo jam paskambinęs R. M. pasakė, kad pinigus, kuriuos atveš T. Ž. – 9000 Lt – jis, t. y. D. M., turės perduoti (duomenys neskelbtini) mieste jam nepažįstamai merginai. Jis taip ir padarė. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog nusikaltimas buvo padarytas organizuota grupe, nėra pagrindo. Apelianto teigimu, visi nuteistieji, šio nusikaltimo dalyviai, pilnai nežinojo savo vaidmenų ir nežinojo, kad bus daromas nusikaltimas. Anot D. M., visa tai suplanavo ir įvykdė jam nepažįstami asmenys, kurie kiekvienam atskirai paaiškino pinigų gavimo būdą, bet nepasakė, kad norint juos gauti, reikės daryti nusikaltimą. Teigia, kad nei vienas iš nusikaltimo vykdytojų nežinojo ką daro, tai žinojo tik patys nusikaltimo organizatoriai, kurių tyrėjai nenustatė. Nuteistojo vertinimu, byloje surinkti įrodymai jo kaltės nepatvirtina, tik nurodo patį nusikaltimo faktą. Teigia, kad po sulaikymo jis davė neteisingus parodymus, todėl prašo jais nesivadovauti. Neteisingus parodymus jis davė todėl, kad iš karto po sulaikymo tyrėjai jam pasakė, kad, jeigu jis nori tuoj pat būti paleistas į laisvę, turi nurodyti nusikaltimo organizatorius, t. y. kas konkrečiai skambino ir kalbėjo su nukentėjusiąja ir vienu iš vykdytojų, t. y. su T. Ž.. Norėdamas būti laisvėje, jis klaidingai nurodė R. M., nes neturėjo ką įvardinti, ir papasakojo apie iš anksto sudarytą susitarimą, t. y. pasakojo tai, ko norėjo pareigūnai. Po duotų parodymų jis buvo paleistas į laisvę. Pasak apelianto, jo parodymų nelogiškumą patvirtina jau vien tai, kad jis nebuvo šalia nukentėjusiosios, todėl negalėjo girdėti, kas su pastarąja kalbėjo, taip pat nebuvo ir šalia skambinančiojo, t. y. R. M., nes pastarasis buvo tardymo izoliatoriuje, o jis (D. M.) – laisvėje. Pažymi ir tai, kad byloje nėra telefoninių pokalbių išklotinių, baudžiamoji byla iš esmės grindžiama klaidingais jo parodymais, paremtais visiškai nereikšmingais įrodymais.
Anot apelianto, kiekvienas šiuo atveju turi atsakyti tik už savo veiksmus. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis nesitarė dėl būsimo nusikaltimo, jis negali būti apkaltintas jame dalyvavęs, nežiūrint į tai, kokia yra nusikalstamos veikos baigtis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į BK 180 straipsnio 1 dalį; nustatyti visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atlikti ekspertizes dėl nukentėjusiosios pastūmimo ir pakeisti jam paskirtą bausmę švelnesne, atitinkančia padarytą nusikaltimą. Taip pat prašo grąžinti jo mobiliojo ryšio telefonus „Nokia N96“, „LG“, „Samsung“, „iPhone“, nes šie telefonai darant nusikaltimą nebuvo naudojami.
Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, nors turėjo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis iš anksto dėl nusikaltimo su niekuo nesitarė. Be to, byloje nebuvo atliktos jokios ekspertizės dėl nukentėjusiosios pastūmimo.
Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus tuo padėdamas atskleisti padarytą nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino dalį padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamus veiksmus ir jiems teisingai paskyrė bausmes.
Dėl R. M., D. M., T. Ž. ir Ž. Š. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas
Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šio nusikaltimo bendrininku laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Bendravykdytojai, kiekvienas iš jų atskirai, turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėtis požymius, t. y. turi turėti bendrą tyčią.
BK 289 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus, o BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186/2009).
Nors apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, Ž. Š. ir D. M. teigia, kad jie plėšimo neįvykdė, o T. Ž. nurodo, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis dėl nusikaltimo iš anksto su niekuo nesitarė, nuteistųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio dalies nuostatos, ištirtais bei įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiosios E. N. parodymų matyti, kad jai į stacionarų telefoną paskambinęs asmuo pasakė, jog skambina iš Sodros, prisistatė inspektoriumi ir paaiškino, kad ji turi deklaruoti pajamas, nes priešingu atveju negalės jomis pasinaudoti. Skambinęs žmogus jos klausė, kiek ji namuose turi santaupų, sakė, kad tuoj paskambins į (duomenys neskelbtini), visus duomenis suves į kompiuterį. Ji iš pradžių tuo nepatikėjo, bet paskambinus nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė tas pats jai skambinęs vyras ir pasakė, kad reikia deklaruoti pinigus. Jis liepė diktuoti kupiūrų numerius, bet po kurio laiko ją nutraukė ir pasakė, kad ateis žmogus ir jai padės. Ji suprato, kad pas ją ateis Sodros darbuotojas. Dar bekalbant telefonu, vyriškis pasakė, kad žmogus pas ją jau ateina ir tuomet padėjo telefono ragelį. Pas ją atėjęs žmogus, kaip teisme nurodė nukentėjusioji – T. Ž., nieko nesakydamas įėjo į kambarį ir nuėjo tiesiai prie pinigų, kurie buvo padėti prie telefono. Buvo 20 000 Lt. Vyriškis paėmė pinigus, juos įsidėjo į mažą maišelį. Ji išsigando, pasakė „atiduok pinigus“, tačiau vyriškis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant sofos. Vaikinas ją stūmė tam, kad pargriautų. Atsikėlusi pamatė, kad nebeveikia telefonas. Ją pastūmęs, vaikinas tuoj pat išbėgo, o ji nuėjo pas kaimynus prašyti pagalbos. Atsakydama į teisėjos klausimą, nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo grąžinta 7610 Lt, dar 1000 Lt atlygino Ž. giminaitė, todėl ji prašo priteisti iš viso 12000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (5 t. 126-127 b. l.).
Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. M. parodė, kad R. M., su kuriuo jis kartu kalėjo, jam (D. M.) paskambinęs į mobiliojo ryšio telefoną pasiūlė prasimanyti pinigų. R. M. jam sakė, kad reikės nuvažiuoti pas močiutę ir iš jos paimti pinigus ar skolą. R. M. jo klausė, ar jis gali surasti žmogų, kuris tai padarytų ir davė jam kito žmogaus, kurio jis nepažįsta, telefono numerį. Jis, t. y. D. M., surado žmogų, kuris galėtų paimti pinigus – T. Ž.. Kai jam skambino žmogus, pasivadinęs draugu, jis T. Ž. dar nebuvo suradęs. T. Ž. jis pasiūlė paimti skolą. Pastarasis pas jį pasidarė pažymėjimą, nes jį pasidaryti pasiūlė skambinęs nepažįstamas žmogus. T. Ž. pažymėjimą pasigamino pas jį namuose, jo kompiuteriu. Kai paskambinęs T. Ž. jam pasakė, kad parvažiuoja su pinigais, jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis (D. M.) suprato, iš kur tie pinigai. Tą patį vakarą jam paskambinęs žmogus pasakė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ateis moteris ir liepė jai paduoti pinigus. Jis perdavė jai 9000 Lt. Pats sau pasiliko 4000 Lt. Atsakydamas į prokuroro klausimą D. M. patvirtino, kad jis atpažino R. M. ir iš dalies kaltu prisipažįsta, suprato, kad bus daromas nusikaltimas (6 t. 66-37 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) D. M. parodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, maždaug po 2 savaičių paskambino R. M., su kuriuo jis kartu kalėjo, ir paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų. Jis R. telefono numerį davė T.. Jie susiskambino T. būnant jo, t. y. D. M., namuose, susitarė, kaip pasidaryti pažymėjimus. Matė, kaip T. jo namuose pasidarė pažymėjimą, kalbėjo telefonu ir internete ieškojo telefonų numerių, kuriuos siuntė į kalėjimą, o po pinigų paėmimo pirko korteles. Girdėjo, kaip jie sutarė penktadienį laukti skambučio. Apie 11 val. jam paskambinęs T. Ž. pasakė, kad jie su Ž. Š. važiuos kartu. Kai jau buvo sutemę, jam paskambino iš kalėjimo ir pasakė, kad paėmė 17000 Lt, kad T. nekelia telefono ragelio. Po kurio laiko paskambino T. Ž. ir pasakė, kad grįžta. Parvažiavęs T. jam davė 4000 Lt. Jie išvyko į (duomenys neskelbtini), nes paskambinęs R. jam (D. M.) ir T. liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) prie didžiosios „(duomenys neskelbtini)“ ir ten atėjusiai merginai perduoti pinigus. T. jam padavė 9000 Lt, ir pasakė juos perduoti merginai. Jis pinigus įdėjo merginai į rankinuką. Atsakydamas į prokuroro klausimą, D. M. nurodė, kad R. (M.) kalėjo 26 kameroje, jam (duomenys neskelbtini) metai, jis yra iš (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad jis juodų plaukų, su tatuiruote. Parodė, kad jo manymu, Ž. Š. turėjo suprasti, kad bus daromas nusikaltimas, nes jis sakė, kad čia nieko sunkaus. Jis girdėjo, kaip prieš važiuojant T. su Š. kalbėjo, kad važiuos darytis pinigų (3 t. 140-142 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. M. iš bendrų veido bruožų, plaukų, tatuiruotės atpažino R. M. kaip asmenį, su kuriuo „sėdėjo“ vienoje kameroje ir kuris paskambinęs pasiūlė „pasidaryti“ pinigų. Pažymėjo, kad tai tas pats R., kuris skambindamas iš kalėjimo vadovavo T. Ž. vykdant nusikaltimą (3 t. 143-146 b. l.).
Nuteistasis T. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. sausio 7 d. jam paskambinęs žmogus pasakė, jog reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus. Nors jis Sodroje nedirbo, tačiau tam, kad paimti pinigus buvo pasidaręs pažymėjimą, kad jis yra Sodros darbuotojas. Kaip jam nurodė skambinęs asmuo, jis nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Anksčiau kalbėjo su D. M., kad nuvažiuos ir paims pinigus. Skambinusįjį jam „prirodė“ D. M.. Skambinęs žmogus jam prisistatė draugu, nei vardo, nei pavardės nesakė. Pas N., kuri pati jam pasisakė savo pavardę, jį nuvežė Ž. Š.. Jai jis prisistatė Sodros darbuotoju, pasakė, kad atvyko dėl pinigų deklaravimo. Prieš tai jai jau buvo skambinta ir minėta, kad jis atvažiuos. Iš N. jis paėmė 18800 Lt. Kadangi žmogus, kuris jam skambino, liepė pinigus paduoti D. M., jis pastarajam padavė 9900 Lt, likusius pinigus pasidalijo su D. M.. D. M. jam leido naudotis savo kompiuteriu, žinojo, kad jis reikalingas pasidaryti Sodros darbuotojo pažymėjimą, žinojo, kad jis prisistatys Sodros darbuotoju. Su asmeniu, skambinusiu telefonu, jis neaptarė, ką reikės daryti, jei jam neduos pinigų, tačiau apie tai galėjo būti užsiminta. Skambinęs žmogus jam liepė apsirengti solidžiai, ne sportiniais rūbais. Taip pat sakė, kad reikia turėti naują Tele2 kortelę. Važiuojant su Š. jie kalbėjosi apie tai, kad jis paims pinigus ir atsiskaitys su juo (Š.). Jis taip pat rodė Ž. Š. netikrą pažymėjimą ir sakė, kad eis paimti pinigų. Taip pat paaiškino, kad mintis, jog jam reikia prisistatyti Sodros darbuotoju, kilo skambinusiajam asmeniui. D. M. jis sakė, kad darys pažymėjimą ir kur jį panaudos. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. Kaip matyti iš T. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (parodymai ištirti apeliacinės instancijos teisme), matyti, kad pastarasis davė iš esmės analogiškus parodymus. T. Ž. taipogi nurodė, kad D. M. jam pasiūlė užsidirbti pinigų ir davė telefonu kalbėti su kažkokiu žmogumi, kuris jam pasakė pasidaryti „Sodros“ pažymėjimą, sakė, kad su šiuo pažymėjimu reikės nuvykti pas žmogų, šį pažymėjimą parodyti ir pažiūrėti, ar padėti pinigai. Skambinęs žmogus liepė jam apsirengti taip, kad atrodytų rimtai. Jis pasakė, kad sutinka tai padaryti ir telefoną padavė kalbėti D. M.. Po keleto dienų jam paskambinęs žmogus pasakė, kad jis penktadienį turėtų naują SIM kortelę Tele2Pildyk. Liepė nuo ryto būti pasiruošusiam ir spėti per pusę valandos nuvykti pas nurodytą žmogų, kurio adreso tuomet nepasakė. Jis, nors ir žinojo, kad Ž. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemones, vis tiek jam paskambino ir pasakė, kad pusės valandos eigoje reikės būti (duomenys neskelbtini) apskrityje. Penktadienį ryte pas jį atvažiavo Ž. Š., jie važinėjo po miestą, laukdami skambučio. Apie 15 val. jam paskambino tariamas draugas ir paklausė, ar jis žino (duomenys neskelbtini) kaimą, pasakė, kad turi būti apie 20 000 Lt. Jie išvyko apie 16 val., skambinęs žmogus jam skambinėjo kas 5 minutes ir klausinėjo, kur jie yra, pasakė adresą. Skambinęs žmogus jam sakė kur važiuoti, sakė, kad prie namo turi būti viena obelis, kitoje pusėje turi būti eglių. Suradęs nurodytą namą, jis pasakė, kad yra įvykio vietoje. Skambinės žmogus jam liepė apsidairyti, kad nebūtų pašalinių asmenų. Iš namo išėjusiai šeimininkei jis pasakė, kad yra mokesčių inspektorius, atvykęs deklaruoti jos pinigų ir padėti į jos sąskaitą. Jam paskambinęs vyriškis paklausė, ar jis mato pinigus. Atsakius, kad mato, vyriškis liepė pasakyti namo šeimininkei, kad jam reikia suskaičiuoti pinigus ir juos surašyti. Paėmęs pinigus, jis ištraukė telefono laidą ir išbėgo. Bėgdamas iš kiemo prasilenkė su maždaug 30 metų amžiaus vyriškiu. Prieš važiuojant į kaimą, jis Ž. Š. sakė, kad važiuoja pasiimti pinigų, o juos paėmęs, apie tai taip pat pasakė Ž. Š., pastarasis dar paklausė „kiek“. Jis išsitraukė pinigus ir juos važiuodamas suskaičiavo. Kiek buvo pinigų, tiksliai nepamena, gal 18 800 Lt, o gal 17 000 Lt. Nuvažiavus prie degalinės, jis Ž. Š. davė 200 Lt automobilio kurui. Kadangi Ž. Š. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis (T. Ž.) pasiskambino draugui K. ir paprašė, kad pastarasis su draugu atvažiuotų parvaryti automobilio. Jie susitiko prie ženklo (duomenys neskelbtini), jis (T. Ž.) persėdo į K. automobilį ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti D. M.. Paėmę D. M. ir A., jie nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur laukė grįžtant Ž. Š. ir A.. Persėdę į automobilį pas Ž. Š., jie išvyko į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo kažkam perduoti pinigus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, D. M. kažkam išnešė pinigus. Jam iš paimtų pinigų liko 6000 Lt, D. jis davė 4000 Lt. Iš savo pinigų jis davė pinigų ir Ž. Š.. D. M. buvo paduoti 9000 Lt, juos pastarasis perdavė kitam žmogui. D. M. liepė jam duoti Ž. Š. 1000 Lt, bes jis pastarajam davė virš 600 Lt. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), jam (T. Ž.) skambinęs žmogus liepė sakyti, kad jis yra iš mokesčių inspekcijos, Važiuojant (duomenys neskelbtini) jo klausė, ar tai „švaru“. Skaičiuojant pinigus Ž. Š. pasakė manantis, kad tai nebuvo „švaru“. Nuėjęs pas nukentėjusiąją į namus jis (T. Ž.) parodė Sodros pažymėjimą (3 t. 75-79 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju (parodymai ištirti apygardos teisme) T. Ž. nurodė, kad 2010 m. pabaigoje D. M. paklausus, ar jis nenori nelegaliai užsidirbti pinigų ir pavartojus tam tikrus žodžius, galimai „afera“, jis iš karto suprato, kas pinigai bus uždirbti „nešvariai“. Apie tai, kad pinigų galima užsidirbti sukčiaujant, jis žinojo, buvo girdėjęs per žiniasklaidos priemones. D. M. jo telefono numerį davė žmonės, esantis įkalinimo įstaigoje. Jam paskambino žmogus, prisistatęs draugu, ir jie telefonu bendravo savaitę ar dvi, skambindavo jis iš to paties telefono numerio. Pokalbio metu skambinusysis jam aiškindavo, ką jis (T. Ž.) turės daryti. Vyriškis jam sakė, kad jis turės apsimesti Sodros inspektoriumi ir nukeliavęs į jo nurodytą vietą turės paimti pinigus. Jam buvo pasakyta, kad apie tai žino tik skambinantysis „draugas“, D. M. ir jis, t. y. T. Ž.. Su D. M. jie buvo kaip ir bendrininkai, o D. M. žinojo, kam davė jo telefono numerį, tačiau jam nesakė. Prieš įvykdant nusikaltimą jis vakarais būdavo pas D. M., internete ieškodavo laidinių telefonų numerių, priklausančių (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantiems asmenims ir jų numerius padiktuodavo įkalinimo įstaigoje esantiems žmonėms. Galėjo padiktuoti apie 3 telefonų numerių. Telefonu numerius diktuodavo būdamas D. M. kambaryje, pastarajam tuo metu būnant virtuvėje. Ž. Š. tik prieš dieną pasakė, kad jį reikės pavežti, t. y. nuvažiuoti paimti pinigus ir jis taip pat šiek tiek užsidirbs. Įvykio dieną jiems laukiant skambučio ir važinėjantis po miestą, jie su Ž. Š. kalbėjosi, kad žmogus yra uždarytas ir jo prašymu reikia paimti pinigus – skolą. Ž. Š. jo paklausė, kiek pinigų reikės paimti, jis atsakė, kad nežino, gali būti ir 10 000 Lt. Kad darys nusikaltimą jis Ž. Š. nesakė, tačiau pastarasis galėjo nuspėti. Apie 15 val. jam paskambinęs žmogus paklausė ar jis žino, kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas ir pasakė, kad gali būti apie 18 000 Lt. Apie 16 val. paskambinęs tas pats žmogus pasakė, kad reikia kuo greičiau važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu Ž. Š. tikrai galėjo suprasti, kad jis (T. Ž.) daro nusikaltimą. Ž. Š. girdėjo po pokalbį, nes sėdėjo greta. Ž. Š. jis sakė, kad ir pastarasis gaus kažkiek pinigų, ne 100 Lt, ne 200 Lt, o daugiau. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) jis išsiėmė Sodros pažymėjimą ir pasakė Ž. Š., kad ja reikės prisistatyti Sodros darbuotoju, bus nemaža suma. Jam skambinęs žmogus aiškino, kad jis įėjęs į kambarį prisistatys Sodros darbuotoju, paims pinigus ir dėl jų pateiks „deklaraciją“. Įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, jis parodė padirbtą Sodros pažymėjimą, pasakė, kad yra Sodros darbuotojas. Pažymėjimą jis buvo pasidaręs atsispausdindamas kompiuteriu ir pridėdamas savo nuotrauką. Pažymėjimą įsidėjo į įdėklą. Plastikinis įdėklas ir nuotrauka vėliau iš jo buvo išimti, o padirbtą pažymėjimą jis išmetė. Paėmęs iš nukentėjusiosios pinigus, Ž. Š. jis davė pinigų kurui, po to dar davė 600 ar 700 Lt. (duomenys neskelbtini) iš automobilio daiktinės Ž. Š. padavė D. M. 4000 Lt, kuriuos jis (T. Ž.) ten buvo padėjęs. D. M. pinigus kažkam perdavė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (3 t. 81-82 b. l.).
Taigi, kaip matyti iš nuteistojo T. Ž. parodymų, jie yra nuoseklūs, apklausų metu jis iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes. Aukščiau išdėstyti T. Ž. parodymai paneigia ir jo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis dėl nusikaltimo iš anksto su niekuo nesitarė. Pastarojo skundo argumentą, kad nukentėjusiosios jis nestūmė, paneigia ne tik pačios nukentėjusiosios E. N. parodymai, bet ir nuteistojo Ž. Š. parodymai, kad telefonu T. Ž. pasakė „draugui“, kad „pastūmė bobutę“ (4 t. 51-52 b. l., parodymai perskaityti apygardos teismo posėdžio metu). Netikėti T. Ž. parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant ir T. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis (3 t. 62-69 b. l.).
Nors skunde nuteistasis Ž. Š. neigia dalyvavęs padarant plėšimą, nurodo, kad į nusikaltimo padarymą jis buvo įtrauktas apgaule, šiuos jo teiginius paneigia jo paties parodymai. Teisiamojo posėdžio metu Ž. Š. parodė, kad 2010 m. sausio 6 d. vakare jam paskambinęs D. M. pasakė, kad reikia pasišnekėti. Jam atvažiavus D. M. ir T. Ž. paklausė, ar jis galės nuvežti paimti skolos. D. M. pasakė, kad ir jam bus dalis. Kitą dieną jie, t. y. jis ir T. Ž. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant T. Ž. jam rodė spalvotą socialinio draudimo pažymėjimą. Kai Tomas su pinigais grįžo į automobilį, važiuojant link (duomenys neskelbtini) degalinės papasakojo, kad pavogė iš močiutės pinigus. Kadangi T. prašė jo pavežti, jis, nors ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, rizikavo važiuoti. Po to D. M. ar T. Ž. pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) atiduoti pinigus. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ D. M. kažkur buvo išėjęs. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), T. jam davė 400 Lt. Tada jis jau žinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Skambučio jie su T. laukė nuo 10 val. ryto, važiuojant T. Ž. kažkas skambinėjo. Jis suprato, kad skambina iš kalėjimo. T. Ž. skambinusįjį įvardijo „draugu“ (6 t. 67-68 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju T. Ž. taip pat nurodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą T. Ž. jam rodė Sodros pažymėjimą, T. Ž. kažkas nuolat skambino, T. šį asmenį įvardijo „draugu“. T. Ž. sakė, kad skambinęs žmogus „ne kurorte sėdi“. Jis (Ž. Š.) suprato, kad žmogus sėdi kalėjime. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), T. Ž. telefonu „draugui“ pasakė, kad nutraukė telefono laidą, paėmė pinigus. Buvo aišku, kad pinigus jis paėmė neteisėtai (4 t. 51-52 b. l.).
Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. M. pažįsta, nes su pastaruoju kalėjo vienoje kameroje. Paaiškino, kad sausio 7 d. R. M. paprašė jo surasti žmogų, kuris galėtų paimti pinigus. Jis to paprašė savo sesers. Jis seseriai pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ reikės susitikti su žmogumi, kuris paduos pinigus. R. M. sakė, kad atvažiuos žmogus ir atveš pinigus, turėjo atvežti 9000 Lt. Sesuo paimtus pinigus siuntė jiems į kalėjimą ir jie šiuos pinigus kartu su R. M. naudojo savo reikmėms (5 t. 174 b. l.).
2011 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo paimtos E. N. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės ir atlikus jų analizę nustatyta, kad 2011-01-07 į E. N. numerį buvo skambinta iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (1 t. 85 b. l.).
Iš 2011 m. sausio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad asmens kratos metu pas įtariamąjį T. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai. Pagal mobiliojo ryšio telefonų IMEI nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone LG IMEI (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 buvo įdėta SIM Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefone SAMSUNG IMEI (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 buvo įdėta SIM Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-06 buvo įdėta SIM Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefone IPHONE IMEI (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 buvo įdėta SIM Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 99 b. l.).
2011 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog į E. N. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 7 d. asmuo, daręs nusikalstamą veiką, skambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Atlikus šio numerio IMSI kontrolę nustatyta, kad 201 m. sausio 7 d. numeris (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2011 m. sausio 7 d. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo įdėtos SIM kortelės, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šiuo numeriu naudojasi E. G.. SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) rastas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio nurodytas vardas E.. 2011 m. sausio 7 d. E. G. buvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje adresu: (duomenys neskelbtini).
Minėtame tarnybiniame pranešime taipogi nurodyta, kad 2011 m. sausio 7 d. įtariamasis T. Ž. naudojosi telefono numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įtariamasis D. M. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), įtariamasis Ž. Š. naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atlikus aukščiau minėtų telefono numerių 2011 m. sausio 7 d. išklotinių analizę nustatyta, kad 12:41:11 val. įtariamajam T. Ž. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini)), 15:17:54 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini)) buvo skambinama nukentėjusiajai E. N. į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), paskutinis kontaktas su nukentėjusiąja E. N. buvo 16:51:53 val. Nuo 15:48:59 val., įtariamajam T. Ž. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinama iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini) nuo 19:50:12 val., ši SIM kortelė buvo perdėta į telefono aparatą IMEI (duomenys neskelbtini)). Su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo ir įtariamasis Ž. Š.. Nuo 17:09:27 val. iki 20:58:42 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) (telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini)) kontaktavo su įtariamojo D. M. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir įtariamojo T. Ž. naudojamu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nuo 19:44:40 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) (telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini)) kontaktavo su liudytoja G. G..
Tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad 2011 m. sausio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus buvo gautas raštas Nr. 14/01-1771, kuriame nurodyta, jog 2011 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje įėjus į 87 kamerą daryti kratos, joje buvęs suimtasis E. G. iš savo rankų į tualeto unitazą išmetė mobiliojo ryšio telefoną, telefonas nerastas. Atlikus E. G. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad 2011 m. sausio 26 d. E. G. naudotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nustojo veikti, taip pat nebenaudojamas telefonas IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame paskutinį kartą buvo E. G. SIM Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 177-178 b. l./).
Taigi, esant aukščiau išdėstytiems įrodymams akivaizdu, kad nukentėjusiosios E. N. apiplėšime dalyvavo keturi asmenys, susitarę tą padaryti ir pasiskirstę vaidmenimis.
Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs, koordinavęs jos veiklą, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs. Organizatorius vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius ir t. t. Vykdytoju laikomas asmuo betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Padėjėju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką, t. y. duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemones, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus ir t. t.
Ištirti įrodymai patvirtina, kad R. M. buvo nusikaltimų organizatorius – jis subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, koordinavo organizuotos grupės veiklą, vadovavo jos nariams, T. Ž. atliko vykdytojo, o D. M. ir Ž. Š. – padėjėjo vaidmenis. R. M. sumanė įvykdyti nusikalstamas veikas, paruošė nusikalstamų veikų planą, t. y. paskambinęs R. M. pasakė apie savo sumanymą, liepė jam surasti asmenį, kuris galėtų nuvažiuoti jo nurodytu adresu paimti pinigų, liepė T. Ž. pasidaryti Sodros pareigūno pažymėjimą, surasti internete laidinių telefonų numerių, jam paskambinus būti pasiruošusiam važiuoti nurodytu adresu, solidžiai apsirengti, turėti naują Tele2 kortelę, o T. Ž. vykstant pas nukentėjusiąją, telefonu aiškino kur važiuoti, nuolat klausinėjo, kur jis yra, užsiminė, ką daryti, jei nukentėjusioji neduotų pinigų, T. Ž. nuėjus pas pastarąją telefonu klausė, ar mato pinigus, liepė pasakyti jai, kad jam reikia suskaičiuoti pinigus ir juos surašyti, o pagrobus pinigus, liepė juos nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti prie „(duomenys neskelbtini)“ lauksiančiai merginai.
T. Ž. betarpiškai padarė nusikalstamas veikas: R. M. nurodymu pas D. M. pastarajam leidus naudotis jo kompiuteriu, pasidarė Sodros darbuotojo pažymėjimą, internete ieškojo (duomenys neskelbtini) rajone gyvenančių asmenų telefonų numerių ir juos siuntė į įkalinimo įstaigą, nuvyko pas nukentėjusiąją E. N., kur toliau vykdydamas R. M. nurodymus, prisistatęs Sodros darbuotoju pagrobė pastarajai priklausančius pinigus, dalį jų davė nusikalstamų veikų bendravykdytojams, vyko su jais į (duomenys neskelbtini) perduoti pinigus G. G..
Nuteistasis D. M. R. M. nurodymu surado asmenį, galintį įvykdyti nusikalstamų veikų sudėtį – T. Ž., girdėjo jo pokalbius su R. M. ir žinojo nusikalstamų veikų įvykdymo planą, leido T. Ž. naudotis savo kompiuteriu ieškant telefonų numerių bei klastojant dokumentą – Sodros darbuotojo pažymėjimą, matė, kaip T. Ž. šį pažymėjimą pasidarė, žinojo, kad pastarasis su Ž. Š. važiuos R. M. nurodytu adresu, taip pat žinojo, kokius veiksmus T. Ž. atliks, T. Ž. paėmus pinigus, telefonu apie tai kalbėjo su R. M., jo nurodymu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur perdavė pinigus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atėjusiai merginai.
Nuteistasis Ž. Š. taip pat žinojo apie nusikaltimą, nes T. Ž. prašė jį pavežti paimti pinigų, žadėdamas už tai pinigų duoti ir jam, ir pastarasis, nors ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, su tuo sutiko, įvykio dieną kartu su T. Ž. laukė, kol pastarajam paskambins ir pasakys, kur važiuoti, suprato, kad skambina iš įkalinimo įstaigos, vežė T. Ž. į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, žinojo, kad T. Ž. nusikalstamos veikos padarymui panaudotos Sodros darbuotojo pažymėjimą, nes važiuojant T. Ž. jam šį pažymėjimą parodė, išvykus iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, T. Ž. jam sakė, kad pavogė pinigus iš „močiutės“, pasakė, kad pagrobtus pinigus reikės nuvežti į (duomenys neskelbtini). Ž. Š. duodamas parodymus patvirtino, jog žinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad plėšimo, netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo bei valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo atliekant neteisėtus veiksmus veikos įvykdytos veikiant organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas R. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį Ž. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, D. M.‚ veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, T. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 15 punkte išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu taikomas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnis neturi kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, nusikalstamos veikos, padarytos organizuotos grupės, kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo organizuotos grupės dalyvių vaidmens darant šias veikas; tokios grupės veikos pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos duomenys liudija, kad tai, jog nuteistieji dokumentą suklastojo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei pasisavino valstybės tarnautojo vardą veikdami organizuota grupe pirmosios instancijos teismas pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, tačiau perteklinis buvo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkų rūšis (24 straipsnio 3, 4, 6 dalys), nurodymas. Tačiau tai nėra esminis baudžiamojo įstatymo pažeidimas ir pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Nuteistieji T. Ž., D. M. ir Ž. Š. apeliaciniuose skunduose savo kaltės dėl BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neginčijo. Tenkinti nuteistojo T. Ž. prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad plėšimas buvo įvykdytas T. Ž. prieš nukentėjusiąją E. N. panaudojant fizinį smurtą – ją pastumiant, skirti byloje ekspertizę netikslinga. Be to, nukentėjusioji nenurodė, kad dėl T. Ž. pastūmimo jai nugriuvus ant sofos būtų buvę padaryti sužalojimai.
Nuteistojo D. M. skundo argumentai, kad plėšimas nebuvo padarytas veikiant organizuota grupe, kad nei vienas nusikaltimo bendravykdytojas nežinojo savo vaidmenų, nežinojo, kad bus daromas nusikaltimas atmetami kaip nelogiški bei nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys, kad savo skunde apeliantas pats nurodė, jog jam paskambinęs R. M. klausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų, prašė surasti žmogų, kuris nuvažiuotų nurodytų adresu ir prisistatęs svetimu vardu paimtų pinigus, ką pastarasis ir padarė, t. y. surado nusikalstamų veikų vykdytoją T. Ž., be to, paties D. M. teigimu, jis suprato, kad skambinęs asmuo T. Ž. nurodė pinigų paėmimo būdą, nurodė, kad reikės juos atimti ar kėsintis tai padaryti. Kadangi D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai, netikėti jais nėra pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apelianto duoti parodymai, kad nusikalstamų veikų organizatorius buvo ne R. M., vertintini kaip pastarojo siekis R. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde D. M. nurodė, kad po nusikaltimo padarymo jam skambino būtent R. M., o ne kažkoks kitas asmuo, ir nurodė, kam jis (D. M.) turės perduoti pinigus, kuriuos atveš T. Ž.. Taigi, nelogiška, kad asmuo, visiškai nesusijęs su nusikalstamų veikų padarymu, būtų atlikęs minėtus veiksmus. R. M. nurodytos aplinkybės, kad nėra telefoninių pokalbių išklotinių, patvirtinančių, kad telefonu kalbėjo būtent jis, kad skambinta buvo iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, kur be jo kali daug asmenų, esant byloje pakankamai R. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, pastarojo kaltės nepaneigia. Nuteistojo skundo argumentas, kad jis nežinojo, kokiu būdu įgytus pinigus leido, atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nusikalstamas veikas nuteistieji padarė organizuota grupe pagrįstai žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. N. priteisė iš visų nuteistųjų solidariai. Tenkinti Ž. Š. prašymą ir atleisti jį nuo civilinio ieškinio, nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam T. Ž. paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis T. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepagrįstai nepripažino to, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo padėdamas atskleisti padarytą nusikaltimą, be to, atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai dalį padarytos žalos.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.
BK59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. Ž. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nebuvo visiškai nuoširdus duodamas parodymus, o nukentėjusiosios atsiprašė ne pats T. Ž., bet jo mama T. Ž. ir pastaroji atlygino nukentėjusiajai dalį žalos (1 t. 40 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų aplinkybių nepripažino T. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti minėtas aplinkybes apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nuteistojo T. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad dokumento klastojimo, disponavimą suklastotu dokumentu, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo nusikaltimus pastarasis įvykdė veikdamas organizuotoje grupėje, disponavimą psichotropine medžiaga – bendrininkų grupėje.
Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Ž. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. Ž. padarė tris nesunkius (BK 300 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 180 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto būdamas anksčiau neteistas (3 t. 112 b. l.), yra bustas administracine tvarka (3 t. 115-116 b. l.).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. Ž. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės negu minėtų straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, o už nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra labai artima šios bausmės vidurkiui (BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 metai, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, BK 289 straipsnio sankcijoje ir BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Bausmės subendrintos teisingai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. Ž. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kadangi byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas. Ž. Š. padarė naudodamasis automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o T. Ž. – mobiliojo ryšio telefonais, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą minėtą automobilį ir mobiliojo ryšio telefonus konfiskuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ž. Š. prašymas grąžinti automobilį ir T. Ž. prašymas grąžinti mobiliojo ryšio telefonus, netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų R. M., Ž. Š., D. M. ir T. Ž. apeliacinius skundus.