- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-2509-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04740-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutarties ir atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiojo asmens E. K. ieškinį atsakovams S. D. ir G. B. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: E. K., AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, 2015-07-31 sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius bei atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.
Ieškovė S. D., atsakovas G. B., nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-03 nutartimi ieškovei S. D. nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 1 703 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą dalyje dėl 2 063,55 Eur kompensacijos už apeliantei atitekusią didesnę piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose, dalį, dalyje dėl 67 820,25 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo trečiajam asmeniui solidariai iš šalių bei priimti naują sprendimą, priteisiant atsakovui 117,06 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose, dalį, ir priteisiant trečiajam asmeniui 67 820,25 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovo. Teismas nustatė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra sumokėjusi už tokį apeliacinį skundą mokėtiną 1 703 Eur žyminį mokestį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-04 nutartimi atsakovui G. B. nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – primokėti 2 640 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą, priteisiant trečiajam asmeniui iš ieškovės 70 769,17 Eur, ieškovės pervestų į savo sąskaitą, 32 947,61 Eur ir 4 481,05 Eur. Teismas nustatė, kad už tokį apeliacinį skundą atsakovas turėjo sumokėti 2 785 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 146 Eur.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovė S. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) už paduotą apeliacinį skundą mokėtiną 1 703 Eur žyminį mokestį įskaityti į faktiškai negrąžintą 2 211,54 Eur (7 636 Lt) žyminio mokesčio sumą; 2) vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. grąžinti 508,54 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį. Ieškovė nurodė, kad dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo buvo padavusi apeliacinį skundą, už kurį buvo sumokėjusi 7 636 Lt (2 211,54 Eur) žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo dalį dėl šalių santuokinio turto ir prievolių padalinimo panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ne dėl ieškovės kaltės, ir sumokėto 7 636 Lt (2 211,54 Eur) žyminio mokesčio klausimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu nebuvo išspręstas. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1240 12 p. numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 str. numatytais atvejais. Todėl, apeliantės nuomone, teismas žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo reikalauja sumokėti nepagrįstai. Be to, kadangi už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 1 703 Eur žyminis mokestis, o yra sumokėta 2 211,54 Eur suma, tai, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., permokėta 508,54 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovei turėtų būti grąžinta.
Atsakovas G. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį panaikinti ir atsakovo G. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymėjo, kad pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kaip ir pareiškiant ieškinį. Apeliaciniu skundu ginčijamas visas teismo sprendimas, išskyrus dalį dėl ½ AB „Lietuvos dujos“ akcijų priteisimo, bei reiškiami tokie patys reikalavimai, kokie buvo reiškiami ir pirmos instancijos teisme priešieškiniu. Už priešieškinį atsakovas mokėjo 167 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl AB „Lietuvos dujos“ akcijų padalijimo, už apeliacinį skundą atitinkamai buvo sumokėtas 146 Eur žyminis mokestis. Teismas, įpareigodamas atsakovą už apeliacinį skundą sumokėti 2 785 Eur žyminį mokestį, nenurodė nei teisės aktų, kuriais vadovaudamasis paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, nei motyvų, kodėl nusprendė, kad apeliantas žyminį mokestį turi primokėti, kaip 2 785 Eur dydžio žyminis mokestis buvo apskaičiuotas, ir tokiu būdu pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. Dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimo, atsakovas nurodė, kad jis nuo jo ginasi, todėl šis reikalavimas nelaikytinas savarankišku reikalavimu, už kurį mokėtinas žyminis mokestis. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011. Be to, trečiojo asmens reikalavimą patenkinus, atsakovui tektų pareiga sumokėti pusę priteistos sumos (solidarios atsakomybės atveju laikoma, kad dalys yra lygios), todėl atsakovas ginasi ne nuo viso trečiojo asmens pareikšto reikalavimo, o tik nuo jo dalies.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas.
Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 ir 2015-09-04 nutarčių, kuriomis ieškovei ir atsakovui buvo nustatytas terminas apeliacinių skundų trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų
Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo buvo padavusi apeliacinį skundą, už kurį buvo sumokėjusi 7 636 Lt (2 211,54 Eur) žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo dalį dėl šalių santuokinio turto ir prievolių padalinimo panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ne dėl ieškovės kaltės, ir sumokėto 7 636 Lt (2 211,54 Eur) žyminio mokesčio klausimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu nebuvo išspręstas. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1240 12 p., faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma turėtų būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo. Todėl, apeliantės nuomone, teismas žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo reikalauja sumokėti nepagrįstai, be to, turėtų grąžinti permokėtą 508,54 Eur žyminio mokesčio dalį, nes už apeliacinį skundą mokėtinas 1 703 Eur žyminis mokestis, o yra sumokėta 2 211,54 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 str.). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo, už kurį ji buvo sumokėjusi 7 636 Lt (2 211,54 Eur) žyminį mokestį, išnagrinėjo, taigi darbą, vykdant teisingumą nagrinėjamoje byloje, atliko ir jis privalo būti apmokėtas.
Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014-07-21 nutarties, apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, remdamasis CPK 96 str. bei 327 str., žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, grąžinimo ieškovei klausimo neišsprendė. Todėl, nagrinėdamas bylą iš naujo, jį turėjo išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-31 sprendimu. Vienas iš ieškovės apeliacinio skundo dėl šio sprendimo reikalavimų yra dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šis klausimas yra apeliacijos objektas, todėl kol šalių ginčas neišspręstas, žyminį mokestį, ieškovės sumokėtą už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo, įskaityti, kaip žyminio mokesčio įmoką už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo, nėra pagrindo.
Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų
Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuota žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo suma, nurodydamas, kad pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kaip ir pareiškiant ieškinį. Už priešieškinį atsakovas mokėjo 167 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies dėl AB „Lietuvos dujos“ akcijų padalijimo, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 146 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. CPK 80 str. 4 d. nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjama byla yra dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, taigi šalių ginčas turtinis. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi teisės norma, nustatančia, jog už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, kaip ir pareiškiant ieškinį/priešieškinį, kadangi šiuo atveju žyminis mokestis už apeliacinį skundą turi būti skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos.
Pirmosios instancijos teismas paskaičiavo, kad už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo atsakovas turi sumokėti 2 785 Eur žyminį mokestį. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas, įpareigodamas jį už apeliacinį skundą sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, nenurodė nei teisės aktų, kuriais vadovaudamasis paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, nei motyvų, kodėl nusprendė, kad apeliantas žyminį mokestį turi primokėti, kaip 2 785 Eur dydžio žyminis mokestis buvo apskaičiuotas, ir tokiu būdu pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. Su šiuo apelianto argumentu sutiktina. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo rezoliucinės dalies ir atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad atsakovas reikalauja 62,58 Eur didesnės (2 126,13 Eur) nei teismas priteisė (2 063,55 Eur) sumos iš ieškovės bei ginčija iš jo ir ieškovės solidariai trečiajam asmeniui priteistą 67 820,25 Eur sumą, prašydamas ją priteisti iš ieškovės/įpareigoti ieškovę ją sumokėti, t. y. žyminis mokestis už atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimo skaičiuotinas būtent nuo 67 882,83 Eur (62,58 + 67 820,25).
Apeliantas skunde nepagrįstai nurodė, kad, trečiojo asmens reikalavimą patenkinus, jam tektų pareiga sumokėti pusę priteistos sumos, kadangi pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, solidariosios atsakomybės atveju, priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio suma nėra dalijama tarp solidarių atsakovų.
Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., nuo didesnės kaip 28 962 Eur sumos iki 86 886 Eur žyminį mokestį sudaro 868 Eur plius 2 proc. (778,42 = (38 920,83 * 2)/100) nuo sumos, viršijančios 28 962 Eur (38 920,83 = 67 882,83 - 28 962). Taigi už atsakovo apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 646 Eur (1 646,42 = 868 + 778,42). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 146 Eur (t. 12, b. l. 52), pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti apeliantą primokėti ne 2 640 Eur, o 1 500 Eur (1 646 – 146).
Kiti atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pasibaigė pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atsakovui nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį, apeliacinės instancijos teismas nustato naują skundžiamos nutarties įvykdymo terminą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str. 337 str. 1 d. 1 p., 4 p., 339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-03 nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį pakeisti.
Įpareigoti atsakovą G. B. iki 2015-12-22 (imtinai) primokėti 1 500 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.