- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 1-421-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00030-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- A.
- Nukentėjusysis
- I.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, vertėjai Anastasijai Petrovai, psichologui Arūnui Norkui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Editai Pleškaitei, kaltinamajam A. P., gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiems I. D., R. P., K. D., M. D., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2012-01-11 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu į veidą mažamečiui R. P. gim. (duomenys neskelbtini), po to pervertė ant grindų sugyventinę I. D. ir gulinčiai spyrė į įvairias kūno vietas nemažiau keturis kartus, po ko mažamečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti mušamą mamą I. D., sudavė mažametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į veidą ir pastūmė mažametį K. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajai I. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. P. 2012-01-11 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu į veidą mažamečiui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po to pervertė ant grindų sugyventinę I. D. ir gulinčiai spyrė į įvairias kūno vietas nemažiau keturis kartus, po ko mažamečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti mušama mamą I. D., sudavė mažametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į veidą ir pastūmė mažametį K. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nukentėjusiesiems R. P., M. D., K. D. fizinį skausmą.
Be to, A. P. 2012-10-16 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu su sugyventine I. D., mažamečių vaikų akivaizdoje, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajai į veidą, nuo jo smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, tuo sukeldamas I. D. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad galėjo būti, kad 2012 m. sausio mėnuo, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas išgėręs porą butelių alaus, apsižodžiavo su I. D.. Įvyko šeimyninis konfliktas. Besipykstant I. D. sudavė kelis smūgius. Smūgius jai sudavė stovinčiai, galėjo suduoti ir gulinčiai. Kaip ji nukrito ant žemės - nežino. Tačiau ant žemės galėjo pargriūti, kai ją pastūmė. Gulinčios jos specialiai nemušė. Jis nėra koks boksininkas. Nenorėjo jis jos mušti, tačiau taip išėjo. Neprisimena, į kurias kūno vietas sudavė. Tada atbėgo vaikai, kurie įsikišo į jų konfliktą. Vaikai jį apstojo, kad apgintų mamą. Specialiai suduoti vaikams nenorėjo. Juos galėjo užgauti pastumdamas. Stumdamas nuo savęs Roką turbūt netyčia ranka užkabino jo nosį. Kadangi Roko silpna nosis, tai ir pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Margaritą taip pat nuo savęs stūmė. K. D. taip pats pastūmė. Tačiau specialiai vaikų nemušė ir jiems specialiai nenorėjo suduoti. Jis nėra juk koks sadistas. Jis pripažįsta, kad buvo konfliktas, į kurį įsikišo vaikai. Tačiau nepripažįsta, kad specialiai norėjo suduoti smūgius vaikams. Jis iš viso specialiai nieko nemuša. 2012-10-16 apie 22.00 val. vėl buvo tas pats, kaip ir anksčiau. Žodis po žodžio, prasidėjo konfliktas. Į veidą jis niekada nemuša. Tik truputį pastūmė, nes kai ant tavęs puola, nestovėsi ramiai ir nelauksi kol sudaužys galvą. Tuo metu truputį buvo išgėręs. Ne jis pradeda konfliktus, o ji visada pradeda. Jei būtų buvęs blaivus, stengtųsi tų konfliktų išvengti. Prieš tai su I. D. buvo susitaikęs. Nori ir dabar taikytis. Policijos jis nekvietė. Kartu su I. D. gyvena, nes yra vaikai. Tiek pirmu atveju, tiek antru, buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi, kurio nesilaikė. Jo nesilaikė, nes neturi nei pinigų, nei giminių, nei kur eiti. Jis viską padarė, kad nebūtų tų konfliktų. Fizinę jėgą jis kontroliuoja. Užsiima imtynėmis. Savo trūkumus jis pripažįsta. Jei ką ne taip padarė, prašė atleisti.
Nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2012-01-11 vakare šventė jos sesers gimtadienį, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Gimtadienį šventė ir kaltinamasis, kuris taip pat gėrė alkoholį. Vaikų kartu nebuvo. A. P. į namus išėjo pirmas. Neužilgo ir ji iš paskos parėjo į namus. Kai grįžo, rado verkiančius vaikus. R. P. verkdamas papasakojo, kad tėtis norėdamas pajuokauti sudavė jam į nosį. Matė krauju pritaškytą vonią bei kruviną R. P. nosį. Ji ant A. P. pradėjo šaukti, kodėl lenda prie vaikų. Jis ėmė keiktis, muštis. Ji jį ėmė varyti lauk, sakyti, kad iškvies policiją, po to jis trenkė jai kumščiu į galvą. Nuo to smūgio ji nugriuvo ant žemės. Vaikai ėmė verkti, pulti ant jo. Turbūt tuo metu jis ir M. D. sudavė. Kai gulėjo ant žemės, koja jis jai spyrė į įvairias kūno vietas, į nugarą, į pilvą, į kojas – 3-4 kartus. Kadangi ji gulėjo, tai nematė, kaip jis stumdė vaikus. Į medikus nesikreipė. Išsikvietė policiją. Specialistas jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kai buvo mušama, juto stiprų skausmą, skaudėjo galvą, nuo skausmo vaistus vartojo. R. P. nosis nebuvo sulaužyta. Vaikams nebuvo padaryta jokių kraujosrūvų. Vaikai visą laiką su tėvu nesugyvena. Tėvas nuolat ant jų šaukia, dėl ko ji ir turi įsikišti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Po sausio mėnesio įvykio, jis jos atsiprašė. Jie susitaikė. 2012-10-16 atėjo draugė jos pasveikinti su gimtadieniu. Išgėrė alaus. Eilinį sykį alaus išgėręs A. P. pradėjo puldinėti ant vaikų. Jie susipyko. Ji jį norėjo išstumti pro duris, kad eitų lauk. Jis kumščiu trenkė jai į galvą, po ko ji nugriuvo, tačiau griūdama galvos nesusitrenkė, nes namie yra kiliminė danga. Jis ją mušė gulinčią ant žemės. Daugiausia smūgių sudavė į galvą. Kiek smūgių sudavė - nežino, tačiau visa galva buvo pilna guzų. Vaikai ėmė ją ginti. Ji gindamasi A. P. sudavė. Jam taip pat kažkiek smūgių sudavė vaikai. Po to M. D. išbėgo į lauką iškviesti policiją. Į medikus nesikreipė. Taip pat ir į specialistus nesikreipė. Kraujosrūvų nebuvo matyti, nes visi smūgiai buvo suduoti į galvą, kur yra plaukai. Visą savaitę galvą skaudėjo, galvoje guzai trukdė miegoti. Vartojo nuo skausmo vaistus. Po šio įvykio apie susitaikymo sąlygas jie kalbėjo. Jis prašė jos atleisti ir atsiimti pareiškimą. Savo poelgio jis niekaip nevertina. Atgal jį priima gyventi, nes kaimo vaikai juokiasi iš jos vaikų, kad jų tėvas, kaip koks valkata, gyvena tvarte. Veda bendrą ūkį. Dalinasi pinigais, nes gauna pašalpą. Nuo spalio mėnesio daugiau jokio incidento nebebuvo. Kaltinamasis nemoka bendrauti su vaikais. Jis nuolat keikiasi. Su kitais žmonėmis kaltinamasis taip blogai nesielgia. Ji jo kiekvieną kartą prašo išeiti iš namų, tik iš gailesčio, dėl oro sąlygų, jo neišvaro iš namų.
Nukentėjusioji M. D. parodė, kad tėtis trenkė R. į nosį. Matė iš nosies bėgantį kraują. Neprisimena, ar ją tėtis stūmė. Kitą kartą broliai R. ir K. mamą gynė. Tuo metu ji buvo su broliais. Ji išbėgo į lauką, nes išsigando, kai tėtis ėmė mušti mamą. Į lauką išbėgo viena, buvo apsirengusi striukę. Broliai liko namuose. Į kambarį grįžo po kokių 10 minučių. Kai grįžo, neprisimena, ar dar vyko barniai. Atrodo, kad pirmą kartą ji pati iškvietė policiją. Apie tai nenori kalbėti. Ji visus myli šeimos narius. Ją myli ir mama, ir tėtis. Būna, kad kartais, kai neklauso tėčio, jis ant jos sušaukia. Nenori pasakoti, kaip su ja elgiasi tėtis. Jai būna baisu, kai tėtis barasi su mama. Bijo, kad kas nors neatsitiktų, kad nesulaužytų kokios rankos. Buvo, kai tėtis ne su jais gyveno. Jis gyveno sandėliuke. Šiuo metu jis gyvena su jais. Ji nenori, kad tėtis kartu gyventų. Nenori papasakoti, kaip ji norėtų, kad būtų.
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad prisimena, kaip tėtis mušė mamą. Tada bandė užstoti mamą. Tuo metu jam kliuvo į nosį. Kraujas truputį bėgo. Nosies neskaudėjo. Kraują nusivalė ir nusiplovė. Kas buvo toliau – neprisimena. Kitą kartą jam nieko nebuvo. Tėtis su mama ne visą laiką pykstasi. Namuose draugauja su broliu, sese. Turi močiutę, pas kurią nuvažiuoja. Namuose jo niekas neskriaudžia.
Nukentėjusysis K. D. parodė, jog būna, kad kartais su pasipyksta su tėčiu ir mama, tačiau ne dažnai. Pykdamas ant jo tėtis keikiasi. Kai mama su tėčiu susipyksta – neprisimena, ką jie daro. Dažniausiai supyksta tėtis ant mamos. Yra matęs, kaip tėtis muša mamą. Nežino, kiek kartų jis mušė mamą. Paskutinį kartą, kai tėtis mušė mamą, prisimena, kai dar nebuvo sniego. Nenori pasakoti, kaip tėtis mušė mamą. Tėtis prieš teismą su juo kalbėjo. Tėtis jam yra sudavęs su diržu. Nuo tėčio mamą yra gynęs. Mamą jis užstoja, kai jai būna blogai. Atsimena, kaip tėtis R. trenkė į nosį, iš kurios bėgo kraujas. Neprisimena, kaip tada R. jautėsi. Nežino, ar jam skaudėjo. Atsimena, kaip tėtis gyveno sandėliuke. Sandėliuke jis gyveno todėl, kad mušė mamą. Jis geriau jautėsi, kai tėtis gyveno sandėliuke.
Psichologas Arūnas Norkus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visi trys vaikai jaučia didžiulę įtampą, kai yra kalbama apie mamos ir tėčio santykius. Tai rodo, kad jie mato tarp jų psichologinį smurtą, kurį greičiausiai ir patys patiria. Vaikai dėl nuolatinio smurto bijo tėvo, šios pasekmės visam gyvenimui. Vaikams prieš teisiamąjį posėdį padarytas poveikis, kurį padarė tėvas ir advokatas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė parodė, kad 2012 m. vasario mėnesį ši šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nes buvo gautas pranešimas apie ikiteisminį tyrimą. Jų šeimoje metus laiko lankėsi socialinis darbuotojas. Šiuo metu šeima yra išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos grupės. Buvo bėdų ir su K. Vaikai keitė mokyklą. Mama stengėsi, kad vaikai pritaptų prie kitos mokyklos. Tarp pačių vaikų yra ryšys. Kaip matyti, jie yra įsibaiminę. Kadangi matėsi teigiami požymiai, buvo padarytos pastangos dėl vaikų priežiūros, tai ir buvo jie išbraukti iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, A. P. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Iš 2012-07-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2012-08-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-030-12 A. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį nutrauktas nukentėjusiesiems ir kaltininkui susitaikius (1 t., 12-14, 15-16 b. l.).
Iš 2012-11-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-390-11 ir 2012-11-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-030-12 atnaujintas (1 t., 19-20, 21 b. l.).
Iš 2012-12-17 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus matyti, kad ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-030-12 bei baudžiamoje byloje Nr. 96-1-832-12 sujungti paliekant baudžiamosios bylos Nr. 96-1-030-12 (1 t., 24-25 b. l.).
Iš 2012-01-12 I. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2012-01-11 apie 22.00 val. jai išėjus iš vonios pamatė, kad jos vaikui R. P. bėga kraujas iš nosies. Ji paklausė, kas atsitiko, o jai vaikas atsakė, kad tėvas A. P. jam ranka sudavė per veidą. Ji paklausė A. P., kodėl jis taip padarė, o jis jai atsakė, kad tai ne jos reikalas. Jis pradėjo ant jos pulti, parvertė ją ant žemės ir pradėjo spardyti, galėjo įspirti kokius 4 kartus. Vaikai K. D. ir M. D. puolė ją ginti, todėl M. A. P. sudavė ranka per veidą, o K. pastūmė. K. išbėgo pas kaimynę, o A. P. ją toliau spardė ir nustojo tik atvykus policijos pareigūnams. Įvykio metu abu buvo išgėrę (1 t., 29 b. l.).
Iš 2012-01-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) (1 t., 31-33 b. l.).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2012-01-11 matyti, kad nustatyta jog I. D. atžvilgiu buvo naudotas smurtas griebiant už rankos ir trenkiant, o vaiko atžvilgiu smurtas naudotas trenkiant į veidą kumščiu. R. P. matėsi sumušta nosis, sukrešėjęs kraujas, palaidinė aptaškyta krauju, o I. D. ant kairės rankos matėsi kraujosruva ir ištinimas. Nurodyta, kad policija kviečiama ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą smurtaujama. Taip pat nurodyta, kad smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad jokio smurto jis nekėlė, o sulaikytas neadekvačiai šūkavo, neigė įvykio aplinkybes (1 t., 34-36 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-01-12 00.36 val. I. D. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (1 t., 38 b. l.).
Iš 2012-01-13 specialisto išvados Nr. G 116/12(04) matyti, kad I. D. padarytos dvi kraujosruvos kairio žasto vidinėje pusėje. Sužalojimai padaryti dvejais smūgiais bukais kietais daiktais. I. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 46 b. l.).
Iš gimimo liudijimo matyti, kad M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., 52 b. l.).
Iš nepilnametės liudytojos M. D. apklausos protokolo matyti, kad prisimena paskutinį įvykį, kurio metu ji buvo virtuvėje, virtuvėje prie stalo sėdėjo tėtis, o R. stovėjo prie tėčio. Nežino, kodėl tėtis sudavė R. kumščiu į veidą, ir jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kodėl tėtis sudavė – nežino, nesakė. Po to mama užstojo R. ir susiginčijo su tėčiu. Tuomet tėtis sudavė mamai kumščiu per ranką, o ji išbėgo į kitą kambarį pasaugoti A. Dar būnant virtuvėje ji puolė ginti mamos, kad tėtis jos nesumuštų, todėl tėtis jai sudavė ranka per veidą, bet nesmarkiai, jai neskaudėjo. Ji nenori gyventi su tėčiu, nes jis ją negražiai vadina, keikiasi, ji jo bijo. Anksčiau jis nėra jos mušęs (1 t., 53-55 b. l.).
Iš 2012-01-13 specialisto išvados Nr. G 113/12 (04) matyti, kad M. D. kūne sužalojimų nėra (1 t., 58 b. l.).
Iš gimimo liudijimo matyti, kad K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., 9 b. l.).
Iš nepilnamečio liudytojo K. D. apklausos protokolo matyti, kad tėtis vaikščiodamas po namus dažnai rėkauja, nes jis pyksta, kad jie (vaikai) šūkauja, bėgioja po namus. Jo tėtis nėra mušęs, tik kai labai įsidūksta buvo sudavęs per nugarą. Jis nematė, kaip tėtis sudavė R. į nosį, tik matė, kaip jam bėgo kraujas iš nosies. R. jam sakė, kad jam tėtis sudavė ranka į nosį, todėl bėgo kraujas, bet jis tiksliai nežino, kaip ten buvo. Jam sunku ką nors atpasakoti (1 t., 60-62 b. l.).
Iš 2012-01-13 specialisto išvados Nr. G 114/12(04) matyti, kad K. D. kūne sužalojimų nėra (1 t., 65 b. l.).
Iš gimimo liudijimo matyti, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., 66 b. l.).
Iš nepilnamečio liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, kad jis nenori, kad kartu gyventų tėtis, nes jis nuolat pyksta, dažnai būna girtas, jis pyksta ant jo, K. ir M., pasiima diržą ir juo duoda per kojas, kad jie netriukšmautų. Prisimena, kad tėtis sėdėjo prie stalo virtuvėje, o jis stovėjo šalia tėčio ir jam tėtis trenkė kumščiu į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nežino, kodėl tėtis jį sumušė, jam skaudėjo. Jam taip pat nepatinka, kai tėtis rėkia ant jo, jo brolio ar sesers. Tėtis jį sumuša diržu, jei jis jo neklauso. Jam visada skauda, kai tėtis jam suduoda diržu per kojas ar per užpakalį. Jis matė, kaip tą vakarą tėtis sudavė kumščiu mamai per ranką, kaip ją mušė (1 t., 67-69 b. l.).
Iš 2012-01-13 specialisto išvados Nr. G 115/12(04) matyti, kad R. P. kūne sužalojimų nėra (1 t., 72 b. l.).
Iš 2012-02-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2009-07-07 buvo gauta informacija, kad A. P. būdamas neblaivus naudojo psichologinį smurtą, namuose kėlė triukšmą, plūdosi necenzūriniai žodžiais. Keletą kartų gauta anoniminė informacija, kad šeimoje girtaujama, vyksta konfliktai. 2012-02-03 I. D. ir A. P. šeima dėl smurto šeimoje įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., 74 b. l.).
Iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2009-04-03 23.04 val. A. P., būdamas neblaivus, kėlė triukšmą, neleido ilsėtis (1 t., 78-79 b. l.).
Iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2011-07-05 16.20 val. A. P. konfliktavo su I. D. (1 t., 84-85 b. l.).
Iš 2012-01-12 Šiaulių AVPK OVS postinio D. Meškausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-01-12 00.10 val. į Šiaulių AVPK OVS patalpas adresu Tilžės g. 54, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pristatytas A. P. Nurodoma, kad akivaizdžiai matėsi, jog pilietis yra apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Kategoriškai atsisakė alkoholio matuokliu nusistatyti girtumo laipsnį (1 t., 86 b. l.).
Iš įtariamojo A. P. apklauso protokolų matyti, kad 2012-01-11 būdamas girtas, savo namuose, sudavė sūnui R. P. ranka į veidą. R. pradėjo bėgti kraujas. Iš vonios atbėgo sugyventinė I. D. Ji šaukė, jie susiginčijo. A. P. I. D. parvertė ant grindų ir spyrė jai kelis kartus į įvairias kūno vietas. Po to sudavė ranka dukrai M. bei pastūmė sūnų K. (1 t., 93-94, 98-99,102-103 b. l.).
Iš 2012-10-16 I. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2012-10-16 22.00 val. A. P. sudavė I. D. vieną kartą delnu per veidą ir kumščiu per galvą. Viską matė nepilnamečiai vaikai M., K. ir R. (1 t., 150 b. l.).
Iš 2012-10-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) padarytos fotonuotraukos (1 t., 152-154 b. l.).
Iš 2012-10-16 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog policiją iškvietė dukra M. D., nurodydama, kad neblaivus tėvas muša mamą. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad girtas A. P. mušė smūgiuodamas rankomis per veidą, krūtinę, tampė už plaukų I. D. Bute buvo išmėtyti drabužiai, žmona verkė, vaikai buvo išsigandę, verkė. A. P. paaiškino, kad yra nekaltas, elgėsi ramiai. I. D. fiksuoti sužalojimai – nubrozdinimas, mėlynė galvos kelių, krūtinės srityse (1 t., 156-158 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-10-16 22.24 val. I. D. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas (1 t., 159 b. l.).
Iš 2012-10-19 specialisto išvados Nr. G 1779/12 (04) matyti, kad A. P. padaryti tokie kūno sužalojimai – kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai dešiniame skruoste ir kairiame momenyje. Sužalojimui padaryti reikėjo penkių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 178 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2012-10-16 23.02 val. A. P. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas (1 t., 181 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl bet kokiu atveju turi būti nustatyti kilę padariniai: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus asmens sužalojimas ar susargdinimas trumpam.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušimu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų mažamečio sužalojimą ar trumpą jo susargdinimą. Ši veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis taip pat yra materiali, todėl bet kokiu atveju turi būti nustatyti kilę padariniai: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus asmens sužalojimas ar susargdinimas trumpam.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą kaltu iš dalies, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiųjų I. D., R. P., K. D., M. D., duotus parodymus, psichologo paaiškinimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – nukentėjusiosios I. D. protokole – pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, asmens blaivumo teste, specialisto išvadoje, 2012-02-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte, policijos ataskaitų žiūryklėse užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. P. 2012-01-11 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu į veidą mažamečiui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po to pervertė ant grindų sugyventinę I. D. ir gulinčiai spyrė į įvairias kūno vietas nemažiau keturis kartus, po ko mažamečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti mušamą mamą I. D., sudavė mažametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į veidą ir pastūmė mažametį K. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajai I. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. D., bei kad stumdamas R. netyčia užkabino jo nosį, todėl pasileido kraujas, kad stūmė nuo savęs M. ir K., tačiau teigė, kad I. D. greičiausiai nukrito ne nuo jo smūgio ranka, o dėl to, kad ją pastūmė, kad gulinčios I. D. specialiai nemušė, kad sudavė keletą smūgių, tačiau nenorėjo jis jos mušti, kad tiesiog taip išėjo, jis iš viso nieko specialiai nemuša, kad jis kontroliuoja savo fizinę jėgą, kad jis tik ginasi, kad nėra pinigų, yra toks gyvenimas, todėl ir kyla konfliktai. Iš I. D. parodymų matyti, kad fizinį smurtą A. P. jos atžvilgiu panaudojo dėl to, kad ji pasakė, kad kvies policiją, kai pradėjo jį varyti lauk iš namų, kad ji nukrito ant žemės nuo A. P. smūgio į galvą, jai gulinčiai A. P. apie 3-4 kartus spyrė į įvairias kūno vietas – nugarą, kojas, pilvą. Iš nukentėjusiosios protokolo – pareiškimo matyti, kad A. P. nustojo ją spardyti tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai (1 t., 29 b. l.). Nepilnamečiai nukentėjusieji M. D., R. P. ir K. D. patvirtino, kad jų tėvas A. P. ne vieną kartą mušė jų mamą I. D., kad prisiminė, kaip tėtis mušė mamą 2012 m. sausio mėnesį, tačiau įvykio detalių nenorėjo pasakoti. Nukentėjusioji M. D. paaiškino, kad jai yra baisu, kai tėtis barasi su mama, ji bijo, kad jis nesulaužytų kokios rankos, kas akivaizdžiai parodo, kaltinamojo naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. D. ir prieš nukentėjusiuosius – M. D., K. D. ir R. P. - intensyvumą. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad I. D. būtų pirma pradėjusi konfliktą su A. P., kad ji būtų pirma prieš A. P. pradėjusi naudoti fizinį smurtą – atvirkščiai, nustatyta, kad fizinį smurtą pradėjo naudoti A. P., kad nuo jo pirmo smūgio ji nukrito žemėn, kad po įvykio jai nustatytas neblaivumas ir tokioje būsenoje (gulėdama bei būdama neblaivi) negalėjo jam suduoti jokių smūgių, todėl A. P. teiginys, kad jis tik ginasi, laikytinas nelogiškas, nes jam nebuvo nuo ko gintis, t.y., jo atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Paminėtina, kad konfliktų kilimo ir fizinio smurto panaudojimo nepateisina sunki kaltinamojo finansinė padėtis, nes suaugęs, sveikas žmogus ieško išeities susirasdamas darbą, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba ir niekada teisėtai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (1 t., 114 b. l.). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu gauto policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje – A. P. iš karto po įvykių savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo neigė (1 t., 34-36 b. l.), nors fizinį smurtą patvirtino policijos pareigūnų pastebėti sužalojimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai yra neišsamūs, prieštaringi, nelogiški, kad nėra juos patvirtinančių liudytojų parodymų ar rašytinių įrodymų, kad kaltinamasis, atlikdamas nusikalstamus veiksmus, buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nukentėjusiosios I. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra išsamūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl A. P. teiginiai, kad neva jis smurtavo dėl susiklosčiusių blogų gyvenimo aplinkybių (pinigų trūkumas), kaltės vertimas susiklosčiusioms aplinkybėms, kad jis nenorėjo I. D. mušti, taip pat nenorėjo jos specialiai gulinčios mušti, kad tiesiog taip išėjo, kad I. D. nugriuvo ant žemės greičiai ne nuo jo smūgio, o dėl to, kad jis ją pastūmė, jis iš viso nieko specialiai nemuša, kad jis kontroliuoja savo fizinę jėgą, kad jis tik ginasi, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad A. P. parversdamas I. D. ant žemės ir kojomis 3-4 kartus spirdamas jai į įvairias kūno vietas padarė nukentėjusiajai I. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent šiuos sužalojimus: dvi kraujosrūvas kairio žasto vidinėje pusėje. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes A. P., suduodamas smūgius kojomis I. D., suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog sudavė smūgius, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. I. D. bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei to norėjo. A. P. veika, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų intensyvumą ir pobūdį, į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą kaltu iš dalies, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiųjų I. D., R. P., K. D., M. D., duotus parodymus, psichologo paaiškinimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – nukentėjusiosios I. D. protokole – pareiškime, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiųjų apklausos, įtariamojo apklausos protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, asmens blaivumo teste, specialisto išvadoje, 2012-02-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte, policijos ataskaitų žiūryklėse, užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. P. 2012-01-11 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu į veidą mažamečiui R. P., gim. (duomenys neskelbtini), po to pervertė ant grindų sugyventinę I. D. ir gulinčiai spyrė į įvairias kūno vietas nemažiau keturis kartus, po ko mažamečiams M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. D., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti mušama mamą I. D., sudavė mažametei M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka į veidą ir pastūmė mažametį K. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nukentėjusiesiems R. P., M. D., K. D. fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad specialiai vaikams nenorėjo suduoti ir jų specialiai nemušė, kad jis juos stumdė nuo I. D. Taip pat teigė, kad stumdamas R. nuo savęs netyčia galėjo kliudyti jo nosį, o iš jos pasileido kraujas, nes jo nosis yra silpna, kad nuo savęs stūmė M. ir K. Iš nukentėjusiosios I. D. parodymų matyti, kad ji nematė, kaip kaltinamasis sudavė R. P. ir kaip stumdė vaikus. Jai grįžus iš sesers gimtadienio, ją pasitiko verkiantys vaikai, o R. P. paaiškino, kad tėvas norėdamas pajuokauti sudavė jam į nosį, po ko ji pamatė krauju pritaškytą vonią ir kruviną R. P. nosį. Be to, ji mano, kad kai vaikai pradėjo verkti ir pulti ant A. P., A. P. sudavė nukentėjusiajai M. D., nes to veiksmo nematė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. D. (1 t., 53-55 b. l.) ir nukentėjusysis R. P. (1 t., 67-69 b. l.) paminėjo, kad A. P. be jokių priežasčių sudavė R. P. į nosį. Paminėtina, kad apie tai, kad R. P. buvo suduota į nosį iki I. D. sumušimo patvirtino nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, o kaltinamasis teisme teigė, kad neva vaikui į nosį buvo suduota vaikų stumdymo metu, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų akivaizdu, kad šis įvykis buvo iki I. D. sumušimo (1 t., 93-94, 98-98 b. l.), taigi kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Visi nepilnamečiai nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu prisiminė įvykį, kai R. P. dėl to, kad tėvas A. P. sudavė jam į nosį, pradėjo bėgti kraujas, tačiau nei vienas vaikas negalėjo paaiškinti, kaip tuo metu jautėsi R. P. Pats R. P. teigė, kad jam nosies neskaudėjo, jis tik nusivalė ir nusiplovė kraują, tačiau iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad vaiko nosis buvo sumušta, kad prie nosies kraujas sukrešėjęs, o ant palaidinės matosi kraujo dėmės (34-36 b. l.), iš R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (67-69 b. l.) matyti, kad jam sumuštą nosį skaudėjo. Vaikai teisiamojo posėdžio metu neužsiminė apie jiems sukeltą fizinį skausmą, apie patį įvykį nenorėjo kalbėti. Nukentėjusioji M. D. paaiškino, kad jai yra baisu, kai tėtis barasi su mama, ji bijo, kad jis nesulaužytų kokios rankos, kas akivaizdžiai parodo, kaltinamojo naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. D. ir prieš nukentėjusiuosius – M. D., K. D. ir R. P. - intensyvumą. Iš M. D. apklausos protokolo matyti, kad jai įvykio dieną tėtis sudavė ranka per veidą, tačiau jai neskaudėjo. Visi vaikai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jie bijo savo tėvo, nes jis yra piktas, kad vaikų atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Kad šeimoje buvo ir anksčiau smurtaujama, patvirtina išrašai iš policijos ataskaitų žiūryklės. Nepilnamečiai nukentėjusieji M. D., R. P. ir K. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jų tėvas A. P. ne kartą mušė jų mamą I. D. Nukentėjusysis K. D. prasitarė, kad prieš teisiamąjį posėdį jis bendravo su tėvu, be to, jis geriau jautėsi, kai jo tėtis gyveno sandėliuke, t.y., ne kartu su šeima. Kad vaikai patiria didžiulę emocinę įtampą, kai kalbama apie tėvo ir motinos santykius, bei kad jie bijo tėvo, patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavęs psichologas, kuris minėtą išvadą padarė išanalizavęs vaikų gestų kalbą, taip pat atkreipdamas dėmesį į faktą, kad tėvas iki teisiamojo posėdžio kalbėjo su vaikais ir galimai padarė įtaką jų parodymams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai neišsamūs, nelogiški ir prieštaringi, kad nepilnamečiai nukentėjusieji bijo kaltinamojo, jaučia įtampą, kas paveikė jų parodymus, duotus teisme, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu dalyvavęs psichologas, kurio kompetencija duoti paaiškinimus teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios I. D. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo teiginiai, kad neva jis specialiai vaikams nenorėjo suduoti ir jų specialiai nemušė, kad jis juos stumdė nuo I. D., kad stumdamas R. nuo savęs netyčia galėjo kliudyti jo nosį, o iš jos pasileido kraujas, nes jo nosis yra silpna, kad nuo savęs stūmė M. ir K., vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Ištyrus įrodymų visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šeimoje nuolat buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, kad nukentėjusieji M. D., K. D. ir R. P. yra mažamečiai, lengvai psichologiškai paveikiami ir fiziškai pažeidžiami, kad A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad užsiima imtynėmis, darytina išvada, kad A. P. 2012-01-11 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu į veidą mažamečiui R. P., sudavė M. D. ranka į veidą ir pastūmė K. D., taip sukeldamas nukentėjusiesiems R. P., M. D., K. D. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teigia, kad jis nenorėjo vaikams suduoti ir taip sukelti fizinį skausmą, tačiau iš aukščiau nurodytų įrodymų matyti, kad R. P. jis sudavė be jokios priežasties, nesant ginčo ar konflikto, nenustatyta, kad vaikas tuo metu neklausė tėvo ar jam prieštaravo (K. D. ir R. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tėtis jiems suduodavo tik tuomet, kai jie neklausydavo, triukšmaudavo, lakstydavo), ir tėvas turėjo priežastį auklėti vaiką. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Taigi A. P. elgesys R. P. atžvilgiu peržengia normalaus vaiko auklėjimo ribas ir vertintinas kaip minėtos teisės normos pažeidimas. Akivaizdu, kad A. P. žinojo, kad R. P. nosis silpna, kad suduoda kumščiu mažamečiui vaikui, taip pat suprato, kad dėl jo veiksmų mažamečiui vaikui R. P. bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 2 d. 2 p.). Paminėtina taip pat tai, kad A. P. suvokė, kad I. D. gina mažamečiai vaikai, kurie yra fiziškai silpni, pažeidžiami, suprato savo nusikalstamos veikos pobūdį, kad jis sudavė vieną kartą delnu mažametei M. D. į veidą ir pastūmė mažametį K. D., taip pat kad dėl jo veiksmų mažamečiams vaikams M. D. ir K. D. bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 2 d. 2 p.). A. P. veika, atsižvelgiant nukentėjusiųjų amžių, kaltinamojo veiksmų intensyvumą ir pobūdį, į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo prisipažinimą kaltu iš dalies, jo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiosios I. D., duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – nukentėjusiosios I. D. protokole – pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, asmens blaivumo testuose, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. P. 2012-10-16 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu su sugyventine I. D., mažamečių vaikų akivaizdoje, smurtaudamas artimoje aplinkoje, sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajai į veidą, nuo jo smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, tuo sukeldamas I. D. fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu A. P. pripažino, kad žodinio konflikto metu jis pastūmė I. D., tačiau jis į veidą niekada nemuša, neturi jokio noro suduoti smūgio, kad ne jis pradeda konfliktus, o I. D., kad jis tik gynėsi. Pripažino, kad buvo neblaivus ir kad būdamas blaivus stengtųsi konfliktų išvengti. Kad kai yra toks gyvenimas, kai nėra pinigų, tai ir kyla konfliktai. Tuo tarpu I. D. parodė, kad A. P. pradėjo puldinėti ant vaikų, todėl jie susipyko, ji varė jį lauk iš namų, pasakė, kad iškvies policiją, todėl jis jai kumščiu trenkė į galvą, po ko ji nugriuvo, tačiau galvos griūdama nesusižalojo. Po to jis ją mušė gulinčią ant žemės, daugiausia smūgių sudavė į galvą, po ko galvoje buvo pilna guzų, ją skaudėjo, ji vartojo vaistus nuo skausmo. Viską matė vaikai. Nukentėjusioji M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradėjus tėčiui mušti mamą, jos broliai R. P. ir K. D. pradėjo mamą ginti, o ji išsigandusi išbėgo lauk ir pirmą kartą pati paskambino policijai. R. P. parodė, kad prisimena, kaip tėtis mušė mamą ir kad jis bandė užstoti ją. K. D. parodė, kad nuo tėčio mamą yra gynęs ne vieną kartą, ją užstoja, kai jai būna blogai. Tačiau nei vienas vaikas plačiau nepanoro papasakoti apie minėtą įvykį. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (156-158 b. l.) matyti, kad I. D. buvo matomi sužalojimai – nubrozdinimas ir kraujosrūva, padaryta galvos, krūtinės ir kelių srityse, kad vaikai išsigandę ir verkė kartu su I. D., kambaryje matėsi išmėtyti drabužiai, kad A. P. savo kaltę neigė. Iš sužalojimų, padarytų I. D., vaikų ir pačios I. D. reakcijos po konflikto, kambario vaizdo akivaizdu, kad kambaryje vyko ne paprastas žodinis konfliktas, o kad buvo panaudotas fizinis smurtas, taip pat akivaizdu, kad I. D. ne tik buvo pastumta, bet jai buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis, po ko ji jautė fizinį skausmą. Nors A. P. teigė, kad jis tik gynėsi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos jo parodymus. Jis nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl dėl to, kad neva buvo mušamas sugyventinės, jis nekvietė policijos. Iš vaikų parodymų matyti, kad jie užstojo mamą, todėl nelogiška būtų ginti mamą, jei ji yra ne mušama, o pati puola. Be to, atsižvelgtina į tai, kad A. P. minėjo, kad jis užsiima imtynėmis, kad I. D. po įvykio nustatytas vidutinis neblaivumo lygis (1.99 promilės), kad ji yra fiziškai silpnesnė už vyrą moteris, todėl abejotina, kad nukentėjusioji I. D., naudodama fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, galėjo sukelti specialisto išvadoje (178 b. l.) nurodytas pasekmes. Paminėtina, kad I. D. teigė, kad ji po A. P. smūgio nukrito ant grindų, kur ją puolė ginti jos vaikai, kad A. P. šį kartą ne spardė, o mušė ją rankomis, taigi buvo pasilenkęs ar atsitūpęs prie nukentėjusiosios, todėl tikėtina, kad vaikai, gindami savo mamą, galimai galėjo padaryti A. P. specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Paminėtina, kad konfliktų kilimo ir fizinio smurto panaudojimo nepateisina sunki kaltinamojo finansinė padėtis, nes suaugęs, sveikas žmogus ieško išeities susirasdamas darbą, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nedirba ir niekada oficialiai nedirbo (114 b. l.), gyvena, kaip nurodė I. D., iš vaikams mokamų pašalpų, kuriomis ji su A. P. pasidalina. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu gauto policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje – A. P. iš karto po įvykio savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo neigė (1 t., 156-158 b. l.), nors fizinį smurtą patvirtino policijos pareigūnų pastebėti sužalojimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai yra neišsamūs, prieštaringi, nelogiški, kad nėra juos patvirtinančių liudytojų parodymų ar rašytinių įrodymų, kad kaltinamasis atlikdamas nusikalstamus veiksmus buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kad nukentėjusiosios I. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu yra išsamūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka kitų nukentėjusiųjų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl A. P. teiginiai, kad jis į veidą niekada nemuša, neturi jokio noro suduoti smūgį, kad ne jis pradeda konfliktus, o I. D., kad jis tik gynėsi, kad konfliktai kyla dėl sunkios materialinės padėties, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Išanalizavus įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. P. 2012-10-16 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu viską matant nepilnamečiams vaikams sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajai į veidą, o nuo jo smūgio nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, sudavė vieną kartą kumščiu į galvą, tuo sukeldamas I. D. fizinį skausmą. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes A. P., suduodamas smūgius I. D., suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog sudavė smūgius, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. I. D. bus sukeltas fizinis skausmas, bei to norėjo. A. P. veika, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmų intensyvumą ir pobūdį, į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinime nurodyta, kad A. P. 2012-01-11 22.00 val. I. D. sukėlė fizinį skausmą, tačiau iš specialisto išvados (1 t., 46 b. l.) matyti, kad I. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji I. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jai tada buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi tai nekeičia kaltinimo esmės, teismas ištaiso padarytą rašymo apsirikimą ir pagal nustatytas byloje aplinkybes tikslina kaltinimą, nurodydamas, kad 2012-01-11 22.00 val. I. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Skirdamas A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus, visos veikos yra baigtos. Nors A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau savo elgesio nevertino neigiamai, nesigailėjo, todėl tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. P. neteistas, 2012-10-16 nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nutarimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį priėmimo (1 t., 12-14, 15-16, 19-20, 21, 104, 105, 180 b. l.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 107-108, 111, 112 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 113 b. l.), nedirbantis (1 t., 114 b. l.), registruotas darbo biržoje (1 t., 116 b. l.), registruotų transporto priemonių neturi (1 t., 115 b. l.), jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., 117 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., 118 b. l.).
Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad A. P. nuolat smurtauja artimoje aplinkoje kartu su juo gyvenančių artimiausių, fiziškai silpnesnių, labiau pažeidžiamų asmenų atžvilgiu, kad jis savo poelgių nevertina blogai, visą kaltę suverčia aplinkybėms, sunkiai materialinei padėčiai, todėl kaltinamajam A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-01-11 veikos), skirtina bausmė – areštas, mažesnio dydžio nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis); už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2012-01-11 veikos), skirtina bausmė- terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės- terminuoto laisvės atėmimo - vidurkis; už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2012-10-16), skirtina bausmė – areštas, didesnio dydžio nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai arešto bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmes, pirmiausia bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-01-11 veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2012-01-11 veikos), subendrintinos apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, apima bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, po to subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-10-16 veikos), prie subendrintos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-10-16 veikos), ir galutinė bausmė skirtina – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pirmą kartą teisiamas, kad jis pagal gyvenamąją vietovę yra charakterizuojamas teigiamai, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas A. P. atidėtinas, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji I. D. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį palikti ją ir vaikus, kad nukentėjusieji M. D., K. D., R. P. bijo savo tėvo, kad jis ne kartą yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo galimo psichologinio ir fizinio smurto taip pat siekiant, kad kaltinamasis pasitaisytų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, A. P. skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnyje ir 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-01-11 23.10 val. iki 2012-01-13 14.30 val. (1 t., 87, 88 b. l.) (2 paros) ir nuo 2012-10-16 22.30 val. iki 2012-10-18 10.05 val. (1 t., 165, 166 b. l.) (2 paros).
Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. D. (186-187, 189 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-01-11 veikos) ir skirti jam areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2012-01-11 veikos) ir skirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-10-16 veikos) ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmes pakeitus į laisvės atėmimo bausmes, ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymą A. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jį įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą, įpareigojant įsidarbinti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 70 straipsniu, 72¹ straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
– 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
– įpareigojimą 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. D., R. P., M. D., K. D., uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su I. D., R. P., M. D., K. D., lankytis adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų R. P., M. D., K. D. ugdymo įstaigose, nukentėjusiosios I. D. darbo vietoje, ar kitose vietose, kur yra nukentėjusieji, taip pat įpareigojant 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų I. D., R. P., M. D., K. D.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-01-11 23.10 val. iki 2012-01-13 14.30 val. ir nuo 2012-10-16 22.30 val. iki 2012-10-18 10.05 val. (4 paras).
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios I. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.