Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5755-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
A2.6.-5755-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04988-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
M. G.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 5755 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04988-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai S. M., išnagrinėjusi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 10 d. 18 val. 50 min. Kaune, V. Krėvės pr. 62, M. G., vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Vairuotojas, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. kaltu dėl padarytų pažeidimų prisipažino iš dalies, teismui paaiškino, kad įvykio dieną atvežė draugą, sėdėjo automobilyje ir laukė, kol jis grįš, paskui abu išvažinėjo, tačiau tikrai nepastebėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį, draugas, sėdėjęs kartu automobilyje, taip pat nepajuto, kad buvo kontaktas. Apie įvykį sužinojo tik iš policijos. Po šio įvykio skambino nukentėjusiajai, atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi, nukentėjusioji kreipėsi į draudimą ir jai žalą atlygino. Gailisi, kad taip atsitiko.

Liudytojas R. K., parodė, kad M. G. yra jo draugas, įvykio dieną jis atvažiavo su M. G. prie Krėvės pr. 72 namo automobiliu, M. G. liko automobilyje, po 10-15 min. jis grįžo ir jie kartu išvažinėjo. Išvažiuodami nieko nepajuto, atrodo, kad negalėjo kliudyti automobilio, nes stovėjo netoli išvažiavimo, jokio garso kaip ir neišgirdo.

Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio dieną buvo balkone ir matė, kaip atvažiavę jaunuoliai, neapsižiūrėję atsitrenkė į jos kaimynės automobilį ir neišlipę bei neapsižiūrėję automobiliu išvažiavo. Automobilyje buvo du vaikinai. Smūgis buvo didelis, kadangi automobilis po smūgio sujudėjo, jaunuolių automobiliui nuvažiavus, ji pamatė, kad jos kaimynės automobilis buvo apgadintas, buvo įlenktas automobilio šonas. Po įvykio ji nubėgo pas kaimynę, kurios automobilį apgadino, ir viską pasakė.

Liudytoja V. P. parodė, kad įvykio dieną jos mašina Mitsubishi Colt stovėjo kieme. Jos kaimynė L. B. atėjo ir pasakė, kad ką tik įvyko eismo įvykis ir buvo įlenktos jos mašinos durelės. Jos automobilį apgadinusi mašina trenkėsi galu į dureles ir greitai nuvažiavo. Kadangi kaimynė matė įvykį, užsirašė mašinos numerį, pavadinimą, o ji pati paskambino į policiją, kad užfiksuotų šį įvykį. Kitą dieną kreipėsi į kaltininko draudimą, kad atlygintų nuostolius. Kaltininkas po įvykio praėjus tam tikram laikui susisiekė su ja asmeniškai.

Liudytojas V. M. parodė, kad fiksuojant M. G. sukeltą eismo įvykį buvo remtasi liudytojos parodymais, kadangi pati nukentėjusioji įvykio nematė. Buvo apklausta liudytoja, tiesiogiai mačiusi įvykį, iš M. G. ir su juo važiavusio asmens paimti pasiaiškinimai, pamatuoti apgadinimų aukščiai. Ant apgadinto automobilio įspaudimas buvo ganėtinai nemažas. Negali pasakyti, ar M. G. jautė, kad atsitrenkė į kitą automobilį.

Liudytojas Š. K. parodė, kad jis yra Lietuvos policijos mokyklos profesinės taktikos skyriaus vyriausiasis patrulis. Gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja, kuri informavo apie tai, jog pastebėjo automobilį, kuris atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino. Jis surašė tarnybinį pranešimą, užfiksavo pranešėjos parodymus, užrašė, ką ji matė, o su kolega K. K. subraižė schemą. V. M. įformino patį eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo įlenktos automobilio MITSUBISHI COLT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinės durys (3 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI COLT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (4, 5 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio Š. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje prisistatė apgadinto automobilio savininkė V. P., kuri paaiškino, kad jos kaimynė L. B. jai pranešė, kad matė, kaip juodos spalvos Golfas v/n (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, atsitrenkė į jos automobilį Mitsubishi Colt ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (6 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio V. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. birželio 10 d. apie 19 val. 45 min. V. Krėvės pr. prie 62 namo įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo 2 automobiliai – MITSUBISHI COLT, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), pastarasis iš eismo įvykio vietos pasišalino (7 b.l.), L. B. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji, stovėdama balkone, pamatė, kaip VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini), bandė apsisukti atbuline eiga, atsitrenkė į šalia stovėjusią mašiną ir net neišlipęs iš automobilio nuvažiavo. Minėtas automobilis kliudė stovintį automobilį su galinio bamperio kairiu kampu. Stovintis automobilis Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) nuo smūgio sujudėjo (9 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – ant automobilio užpakalinio bamperio aptiktas nežymus nubraukimas ant apdailos juostos. Išvada: automobilis dalyvavo eismo įvykyje (23 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad M. G. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 10 d. 18 val. 50 min. Kaune, V. Krėvės pr. 62, M. G., vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį. Šio įvykio metu buvo apgadintas automobilis MITSUBISHI COLT, v/n (duomenys neskelbtini)

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, nurodė, jog jis nejuto, kad padarė eismo įvykį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojos L. B. parodymai. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta L. B. parodė, kad įvykio dieną ji buvo balkone ir matė, kaip atvažiavę jaunuoliai atsitrenkė į jos kaimynės automobilį ir neišlipę bei neapsižiūrėję automobiliu išvažiavo. Smūgis buvo didelis, kadangi automobilis po smūgio sujudėjo (60 b.l.). Liudytojos L. B. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su jos rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (9 b.l.). Liudytoja V. P. taip pat parodė, kad įvykio dieną buvo įlenktos jos mašinos Mitsubishi Colt durelės (66 b.l.). Minėtų liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus jas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat pažymėtina, jog liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, byloje nėra duomenų apie tai, kad jos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Liudytojų L. B. ir V. P. nurodytas įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų Š. K. ir V. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kurie sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis (6 b.l.).

Liudytojo R. K. parodymus teismas vertina kritiškai ir nelaiko jų patikimais, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. geras draugas, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, norintis padėti savo draugui išvengti administracinės atsakomybės, be to, jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys tiesioginiai, objektyvūs, patikimi duomenys ir jie prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų parodymams.

Taigi byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad M. G., važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Po šio įvykio jis nesustojo, neišlipo iš automobilio ir nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai apie įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus liudytojos L. B., kuri tiesiogiai ir betarpiškai stebėjo eismo įvykį, nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, kad ji matė, kaip M. G. automobilis atsitrenkė į jos kaimynės stovintį automobilį, smūgis buvo didelis, kadangi automobilis po smūgio net sujudėjo, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, kurie yra akivaizdūs ir aiškiai matomi, atsižvelgiant į vairuotojo elgesį po eismo įvykio – kad jis nesustojęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog M. G. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

M. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino teisės pažeidimo (numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.) padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. dirba (28-29 b.l.), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašto matyti, kad darbdavys M. G. charakterizuoja itin teigiamai ir nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas norint atlikti savo darbines funkcijas, kitu atveju – jis turėtų būti atleidžiamas iš darbo (27 b.l.). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad M. G. mėnesinės pajamos nėra didelės (30 b.l.), be to, jis kas mėnesį turi teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui M. G. (31-32 b.l.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. G. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teisės pažeidėjo padaryta žala nėra itin didelė, šią žalą atlygins pažeidėjo draudimo bendrovė. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos teisės pažeidėjas nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, pripažino pažeidimo (numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymą), gailėjosi dėl tokios susidariusios situacijos, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad M. G. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, konstatuojama, kad M. G. paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes M. G. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. M. G. skirtina minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, o papildoma nuobauda, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - neskirtina. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

M. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

M. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė