Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo D. J.–B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. V6-2026 „Dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. kovo 15 d. Tarnyba ir pareiškėja pasirašė įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo įdarbinti Tarnybos siunčiamą D. J.–B. ir mokėti sutartą atlygį, o Tarnyba įsipareigojo mokėti pareiškėjai 50 proc. dydžio subsidiją įdarbinto asmens darbo užmokesčiui. Nurodo, kad ginčijamu Įsakymu buvo nutrauktas pareiškėjos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nuo 2024 m. balandžio 11 d. ir įspėta, jog subsidijavimo sutartis bus nutraukta po 3 dienų nuo Įsakymo pateikimo dienos.

Pareiškėjos teigimu, ji nesutinka su Įsakymu, nes laiko neįrodytą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. B. nuo 2024 m. balandžio 11 d. dirbo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, kadangi ji nepradėjo vykdyti jokių funkcijų. Pareiškėjos įsitikinimu, Tarnyba netinkamai vertino (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos pirmininkės 2024 m. gegužės 2 d. pranešimą, padarė klaidingas išvadas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 11 d. pradėjo eiti pareigas, t. y. realiai vykdė komisijos nario funkcijas, pareigas nurodytas Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekse. Pareiškėja pažymi, kad priesaikos apylinkių rinkimų komisijų nariai neduoda, o pasižadėjimas ateityje vykdyti savo pareigas laikantis įstatymų, nukreiptas į ateities funkcijų vykdymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko veiksmų nustatytų Rinkimų kodekso 50 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kokius įgaliojimus ir funkcijas atlieka apylinkės rinkimų komisijos.

Pareiškėjos įsitikinimu, Sodros turimi duomenys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. B. nuo 2024 m. balandžio 11 d. dirbo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu negali būti teisingi, nes šis asmuo nedirbo.

Pareiškėjos vertinimu, atsakomybė jai pritaikyta neproporcinga atsakomybė, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo kriterijams. Tarnyba netinkamai ištyrė įrodymus, nevertino aplinkybių, turinčių bylai esminės reikšmės, kad pasižadėjimo pasirašymas nėra rinkimų komisijos nario realių funkcijų atlikimas, nes 2024 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) duomenimis trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė realių funkcijų kaip (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narė, narių sąraše jos pavardė nenurodyta.

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikė duomenis, jog D. J. B. nuo 2024 m. balandžio 11 d. yra įdarbinta (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, gaunantis atlygį pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir, VSDFV duomenimis, yra deklaruotas 38,40 Eur atlygis, nuo kurio buvo apskaičiuotos ir sumokėtos 7,18 Eur Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Šių aplinkybių visuma, atsakovės vertinimu, sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą.

Tarnybos teigimu, nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – ir Užimtumo įstatymas), nei kituose teisės aktuose Tarnybai nėra įtvirtinta pareiga aiškintis, kiek laiko įdarbinamas asmuo dirbo, ir kodėl vėliau nebedirbo, nes įdarbintam asmeniui vėliau nutraukus darbo santykiams prilygintus teisinius santykius, Užimtumo įstatymas subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo atnaujinimo nenumato. Tarnyba pažymi, kad svarbus yra pats faktas, jog asmuo pradėjo dirbti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Atsakovė vadovavosi oficialia VSDFV pateikta informacija ir vertino tuos duomenis, kurie jai tuo metu buvo pateikti, (duomenys neskelbtini) apylinkės komisijos pirmininkės pranešime nurodyta informacija sutampa su Tarnybai pateiktais VSDFV duomenimis.

Tarnyba nurodo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J.–B. atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V6-2026 „Dėl subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 15 d. Tarnyba ir pareiškėja sudarė įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti D. J.-B. ir mokėti sutartą atlygį, o Tarnyba įsipareigojo mokėti bendrovei 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui. Sutarties 4.2 papunktyje nustatyta, kad Tarnyba nutraukia Sutartį, kai atsiranda bent viena iš aplinkybių, nurodytų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 2-13 punktuose.

(duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininkė 2024 m. balandžio 30 d. pranešimu informavo pareiškėją ir Tarnybą, kad D. J.-B. 2024 m. balandžio 11 d. nuo 19 val. dalyvavo pirmame (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narių susirinkime, kurio metu buvo pildoma priesaika ir kitokie dokumentai. Kituose rinkimų apylinkės narių susirinkimuose D. J.-B. nedalyvavo ir jokio kito darbo, susijusio su darbu rinkimų komisijoje, neatliko. Už dalyvavimą 2024 m. balandžio 11 d. susirinkime tabelyje nurodytos 4 val.

Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 5 punktu, 4 straipsnio 9 punktu, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348, 45.1 papunkčiu ir Sutarties 4.2 papunkčiu, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo nutraukė pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą ir įspėjo, jog Sutartis bus nutraukta po 3 dienų nuo Įsakymo pateikimo dienos.

Įsakyme nurodyta, kad D. J. B. nuo 2024 m. balandžio 11 d. dirbo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, nes ji (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narių susirinkime davė rašytinį pasižadėjimą, tokiu būdu pradėjo eiti pareigas rinkimų komisijoje.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Ginčo santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Aprašas. Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra laikomas dirbančiu, jeigu jis dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. To paties straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai yra asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas. Pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 5 punktą, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas įdarbintam asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

Aprašo 45.1 papunktyje nustatyta, kad įgyvendindama remiamojo įdarbinimo priemones, Tarnyba subsidiją darbo užmokesčiui darbdaviui moka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 42 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Aprašo 42 punkte nurodytoje įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jos mokėjimą nutraukia Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytomis sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba su pareiškėja buvo sudariusi Sutartį, kurios pagrindu pareiškėjai buvo skirta subsidija už trečiojo suinteresuoto asmens D. J.–B. įdarbinimą. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. B. gavo atlygį iš VRK. Byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiojo suinteresuoto asmens pagal VSDFV duomenis gautos lėšos yra laikytinos darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautomis lėšomis.

Iš byloje pateiktų VSDFV duomenų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. gavo atlygį iš VRK Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies pagrindu (asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu). Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininkės 2024 m. balandžio 30 d. pranešimo matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. balandžio 11 d. dalyvavo pirmame (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narių susirinkime, kuriame buvo duodamas rašytinis pasižadėjimas ir pildomi kiti dokumentai.

Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad D. J.–B. buvo paskirta į apylinkės rinkimų komisiją ir ją 2024 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu su VRK siejo darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, už kuriuos ji gavo atlygį.

Nors pareiškėja nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. B. nepradėjo vykdyti jokių funkcijų, todėl negali būti laikoma pradėjusią dirbti, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai nėra pagrįsti. Iš pirmiau nurodyto reguliavimo matyti, kad teisiškai reikšminga yra, jog rinkimų komisijos narys duoda pasižadėjimą, ir kad gauna atlygį už nario veiklą. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Tai, ar D. J. B. vykdė kitas funkcijas, ar pvz. dalyvavo visame rinkimų procese, nėra teisiškai reikšminga, kadangi pagal Užimtumo įstatymo nuostatas D. J. B. už vykdyta veiklą komisijoje pirminio susirinkimo metu buvo laikoma dirbančiu asmeniu darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sodros turimi duomenys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. B. nuo 2024 m. balandžio 11 d. dirbo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu negali būti teisingi, nes ji nedirbo. Teismas pažymi, kad kol pirmiau nurodyti VSDFV duomenys nėra nuginčyti, tol jie laikytini teisingais ir galiojančiais, todėl vien pareiškėjos deklaratyvus nesutikimas negali būti laikomas pakankamu Įsakymui nuginčyti.

Teismas teisiškai nereikšmingais laiko pareiškėjos argumentus, kad Įsakyme nebuvo nenurodyta iki kada D. J. B. dirbo ir dėl kol darbas nutrūko, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalies 5 punkto taikymo prasme yra reikšminga tik tai, kad asmuo pradėjo dirbti ar atsirado darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai. Ši nuostata suponuoja ir tai, kad jos taikymui nėra svarbios ir kitos skunde nurodytos aplinkybės (kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė realių funkcijų kaip (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos narė, o narių sąraše jos pavardė nebuvo nurodyta), nes vėlesnis funkcijų komisijoje nevykdymas nekeičia fakto, jog darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai buvo pradėti.

Pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų, susijusių su Įsakymu pritaikytos atsakomybės dydžiu bei proporcingumu bei jo atitiktimi teisingumo ir protingumo kriterijams, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Užimtumo įstatyme ir pareiškėjos bei Tarnybos pasirašytoje Sutartyje yra aiškiai nustatyta, jog atsiradus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 10 dalyje nustatytiems pagrindams subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas ir Sutartis nutraukiami. Pareiškėja, pasirašydama su Tarnyba Sutartį, su šiomis sąlygomis sutiko, todėl jos teiginiai, nepateikiant jokių konkrečių argumentų, laikytini deklaratyvia gynybine pozicija.

Teimo vertinimu, Tarnyba veikė pagal jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus bei laikydamasi Sutarties nuostatų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnybos direktorius tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes Įsakymui priimti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė motyvuotą Įsakymą. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia Įsakymu padarytų išvadų, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.