- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-23
- Bylos Nr.
- 2K-48/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. P., ir S
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimt mėnesių. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį A. P. išteisintas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu.
Skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nuosprendis, kuriuo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria A. P. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, panaikinta, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: A. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4, 9 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. ir 2004 m. liepos 16 d. nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. D. bei M. U., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad kartu su S. D. ir M. U., 2004 m. liepos 11 d., apie 00.30 val., veikdamas kartu su kitais nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje – Balsių kultūros namų salėje, įžūliais veiksmais – nustumdami nuo scenos T. B., suduodami jam ne mažiau 15 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą, be to, tęsdami nusikalstamą veiką, kultūros namų kieme, suduodami 1 smūgį ranka į veidą ir ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas T. B., taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą bei suduodami 1 smūgį ranka į veidą ir nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. Č., taip jam padarydami daugybinius kūno sužalojimus ir sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, A. P. nuteistas už tai, kad kartu su S. D. ir M. U. pagrobė svetimą turtą bei sugadino elektros įrenginį, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, o būtent: 2004 m. balandžio 21 ar 22 d., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Pakruojo r., tarp Lašmenpamūšio ir Augustavo kaimų, tarp atramų 206/23-206/48, pagrobė laidus AS-35, kurių bendras ilgis 5961 m, taip padarydami AB „Vakarų skirstomieji tinklai” 1923,12 Lt turtinę žalą bei sugadindami elektros įrenginį.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. kasaciniame skunde prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, išteisinant jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendžiai neteisėti ir naikintini dėl žemiau dėstomų motyvų. Teismai, nuteisdami A. P., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis jam inkriminuotų veikų nepadarė.
Dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad jo kaltę padarius šį nusikaltimą teismas grindė tik E. P. ir V. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o pačių nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, nepagrįstai atmetė. Apklausus teisme devynis asmenis, nė vienas jų nepatvirtino aplinkybės, kad kasatorius 2004 m. liepos 11 d., apie 00.30 val., Balsių kultūros namų salėje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, teisme savo parodymus pakeitė ir E. P., ir V. O. bei, priešingai, nei teigia apeliacinės instancijos teismas, nurodė parodymų pakeitimo priežastis. Nepagrįsta Šiaulių apygardos teismo išvada, kad E. P. ir V. O. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (nenurodoma, kokie), bei kad V. O. savo parodymus patvirtino akistatų su nuteistaisiais metu, nes, kasatoriaus tvirtinimu, tarp jo ir liudytojo V. O. akistata atlikta nebuvo. Taip pat nepagrįstai teismas teigė, kad kasatorius savo skunde nenurodė konkrečių motyvų, paneigiančių surinktus įrodymus. Kasatorius išdėstė visus argumentus apie tai, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai teisme nepatvirtino fakto, jog jis būtų ką nors sumušęs, be to, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Pakruojo rajono apylinkės teismas kritiškai vertino B., L. ir J. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie yra nuteistojo M. U. draugai. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų neaišku, kieno draugai buvo šie asmenys, tačiau jų parodymais vis vien atsisakoma tikėti. Todėl kasatorius mano, kad liudytojų parodymai įvertinti netinkamai. Kasatoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jo kaltė padarius šią veiką neįrodyta.
Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje, vadovavosi V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kaip nepatikimus atmetė to paties liudytojo parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasatoriaus įsitikinimu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad šio liudytojo parodymai prieštaringi, ir visus prieštaravimus, kurių neįmanoma pašalinti, turėjo vertinti nuteistojo naudai. Teismuose šis liudytojas ne tik nepatvirtino, kad kasatorius vogė elektros laidus, bet netgi priešingai – nurodė, kad laidus jis vogė vienas, o kasatorių apkalbėjo siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes žinojo, kad šis jau yra kartą teistas už elektros laidų vagystę. Šiuos parodymus teismas atmetė remdamasis vien atliktu tardymo eksperimentu, per kurį V. Š. negalėjo įlipti į elektros stulpą, todėl teismas nusprendė, kad nusikaltimą įvykdė kasatorius ir dar du nuteistieji. Kasatoriaus įsitikinimu, atliekant šį eksperimentą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis nebuvo informuotas apie tokio veiksmo atlikimo laiką ir vietą, neturėjo galimybės dalyvauti atliekant eksperimentą bei užduoti liudytojui klausimus. Be to, minėtas liudytojas ne kartą kreipėsi į teismą prašydamas pakartoti eksperimentą, savo prašymą motyvavo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Teismo išvadą, kad kasatorius kartu su S. D. ir M. U. 2004 m. balandžio 2 ar 22 d. pagrobė laidus, padarydami AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 1923,12 Lt žalą bei sugadindami elektros įrenginį, paneigia ir liudytojos R. G. parodymai. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus kaltę įvykdžius šias veikas, byloje nėra. Prielaidomis ir spėlionėmis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia baudžiamojo proceso įstatymas, šis draudimas akcentuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas civilinį ieškinį AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, peržengė apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalaujančias išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, dėl to baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu nutrauktina ir jis išteisintinas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos duomenų vertinimo pripažįstant A. P. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį
BPK 301 straipsnyje numatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo posėdyje apklausus E. P. ir V. O., šie pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir nurodė, jog apkalbėjo A. P. dėl muštynių Balsių kultūros namų salėje. Nors įrodymų reikšmę turi tik tie parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui, tačiau BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Byloje yra pakankamai įrodymų apie kultūros namuose vykusį konfliktą, yra duomenų ir apie A. P. dalyvavimą jame. Todėl teismas pagrįstai pagarsino liudytojų E. P. ir V. O. parodymus, siekdamas patikrinti bei konkretizuoti A. P. veiksmus šio konflikto metu. Teismas pagrįstai pripažino minėtų liudytojų parodymų pakeitimą kaip nemotyvuotą, nes jie nurodė, jog norėjo apkalbėti A. P., bet nepaaiškino, dėl kokių priežasčių. Bylos duomenų patikimumo vertinimas yra teismo diskrecinė teisė, todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino B., L. ir J. parodymus, nurodydamas tokio vertinimo argumentus. Todėl kolegija laiko, jog teismas iš esmės nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimų įrodymų leistinumui ir juos įvertino remdamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis.
Tiriant elektros laidų vagystės padarymo aplinkybes, teismo posėdžio metu kai kurie liudytojai taip pat pakeitė parodymus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir jį padariusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, remdamasis eksperimento duomenimis, atmetė jo parodymus apie tai, kad laidų vagystę jis padarė vienas, niekieno nepadedamas. A. P. be pagrindo kasaciniame skunde teigia, jog, nesudarius galimybės jam dalyvauti eksperimente ir užduoti klausimus V. Š., buvo pažeista jo teisė į gynybą. BPK 197 straipsnis nenustato reikalavimo, kad, atliekant eksperimentą, dalyvautų ir įtariamieji, be to, V. Š. aiškino, jog nusikaltimą padarė jis vienas, todėl šis eksperimentas nelietė kitų įtariamųjų gynybinių interesų. Apeliacinės instancijos teismas A. P. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pagrindė ne tik liudytojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir liudytojo K. Š., D. S. parodymais, transporto priemonės apžiūros, 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadų duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pašalino visus esminius prieštaravimus tarp bylos duomenų ir pagrįstai rėmėsi įstatymo reikalavimus atitinkančiais duomenimis, kurie buvo gauti iš įvairių šaltinių, todėl sudaro pakankamą įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį, jog A. P. dalyvavo nusikalstamose veikose pagrobiant elektros laidus bei sugadinant elektros įrenginį. Teismai teisingai veikas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes muštynėmis ir nukentėjusiesiems padarytais sužalojimais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Pagrobiant elektros laidus ne tik buvo pagrobtas svetimas turtas, bet ir sugadintas elektros įrenginys ir dėl to galėjo nukentėti žmonės, todėl tokią veiką teismai pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų civilinį ieškinį, nepažeidė prokuroro pareikšto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.