Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-708-522/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
e2-708-522/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00594-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
J. V. Č.
Atsakovas
J. Z.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-708-522/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00594-2016-0)Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.3.2.9.1.; 2.3.2.10.; (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei,dalyvaujant ieškovui J. V. Č., jo atstovei advokatei L. S.,atsakovės atstovui pagal įgaliojimą A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. Č. ieškinį atsakovei J. Z. dėl savininko teisių gynimo ir pagal atsakovės J. Z. priešieškinį ieškovui J. V. Č. dėl žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti ieškovui priklausančio 2,3543 ha ploto žemės sklypo, suformuoto ir atidalinto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013-06-10 įsakymu Nr. 44VĮ - (14.44.2.)-577 bei 2013-10-25 sprendimu Nr. 44SK-(14.44.110.) -755, teisinę registraciją bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ir atsakovė yra brolis ir sesuo. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys, atsakovei – 1/3 dalis 3,5315 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas). 2012 metais ieškovui ir atsakovei siekiant atidalinti savo dalis, buvo parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektas, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus. Vėliau buvo parengtos dvi atskirų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013-10-25 sprendimu žemės sklypas buvo pertvarkytas į du žemės sklypus, kurių numeriai 1 ir 2. Įsakymo 3 punktu savininkams siūloma notaro patvirtinta sutartimi atsakovei priklausančiam sklypui nustatyti naujai suprojektuotą servitutą. Ieškovas daugybę kartų siūlė atsakovei nuvykti pas notarą ir pasirašyti atidalijimo sutartį. Juo labiau, kad jokio ginčo dėl valdomų dalių tarp ieškovo ir atsakovės nėra. Atsakovė atsisako arba visiškai ignoruoja pasiūlymus. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio buvo bandoma pasirašyti atidalijimo sutartį kelis kartus Vilniaus miesto 22-ąjį notaro biure, po to Vilniaus miesto 2-ajame notaro biure, tačiau atsakovė arba neatvydavo arba atsiimdavo savo dokumentus, motyvuodama tuo, kad neva ieškovui trūksta dokumentų arba kad notarė nieko nesupranta. Vėliau atsakovė pasiūlė ieškovui atvykti į Elektrėnus pas jos pažįstamą notarą, kuris už 100 eurų neva gaus trūkstamus dokumentus ir viską sutvarkys. Kadangi jokių dokumentų ieškovui netrūko, o atsakovės pasiūlymas sukėlė tam tikrų abejonių dėl notaro sąžiningumo, jis į Elektrėnus nevažiavo. Po šio įvykio ieškovo ir atsakovės bendravimas praktiškai nutrūko. Taigi, ieškovas ir atsakovė natūroje valdo atidalintus sklypus, ginčo dėl to nėra. Tačiau tam, kad atidalijimas įgautų visišką oficialumą ir ieškovas galėtų atlikti sklypo teisinę registraciją bei laisvai disponuoti atidalinta sklypo dalimi, reikia sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Atsisakydama sudaryti notariškai patvirtintą atidalijimo sutartį, atsakovė ne tik pažeidinėja ieškovo kaip savininko teises, nes jis negali be jos įregistruoti nuosavybės teisės į atidalintą sklypo dalį, bet tuo pačiu ji nevykdo ir administracinių aktų. Nesudarius sutarties dėl atidalijimo jis laikomas nebaigtu, o sklypas ir toliau lieka ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe.

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji pareiškime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp bylos šalių iš esmės ginčo nėra. Jie abu iki šios dienos nevaržomai galėjo ir įgyvendino savo turtines teises ir interesus, todėl ieškovo pasisakymai, neva yra kažkokie jo turtinių teisių pažeidimai yra nesuprantami ir nepagristi. Ieškovas teikia melagingą ir klaidinančią informaciją, tokiu būdu žemindamas ne tik atsakovės orumą, bet ir notarų veiklos skaidrumą. Atsakovė dar 2015 m. birželio 25 d. informavo ieškovą laišku, kuriame ragino jį kartu susitvarkyti dokumentus, susijusius su sklypo dalies atidalinimu pas Širvintų miesto notarę G. Zinkevičienę, pas kurią šalys jau yra tvarkę savo tėvo turto paveldėjimo klausimus. Vis dėlto ieškovas į Širvintų miesto notarę kreiptis atsisakė. Tuomet šalys kreipėsi į Vilniaus miesto 22-ajį notarų biurą. Taigi, atsakovė nei atsisako, nei ignoruoja notarine tvarka atsidalinti natūra jiems priklausančias valdomo žemės sklypo dalis. Priešingai, atsakovė inicijavo ir organizavo sklypo pertvarkymo projekto ir atskirų žemės sklypo bylų parengimą, tai pat siekė padalinimą patvirtinti pas notarą. Ieškovas netinkamai aiškina ir interpretuoja tariamas aplinkybes, neva, atsakovė nurodė, kad ieškovui trūksta dokumentų, atsakovė atsisakė tvirtinti sandorį, atsakovė atsisakė atvykti pas notarą. Ieškovas, matyt, Vilniaus 22-ajam notarų biurui nepateikė prašomų dokumentų, tačiau dėl to apkaltino atsakovę. Antra, atsakovė neatsisakė tvirtinti sandorio, nes sandorį tvirtina notaras. Trečia, atsakovė neatsisakė ir neatsisako atvykti pas notarą sudaryti sutarties dėl žemės sklypo dalių atidalinimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybe valdomo sklypo. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. spalio 10 d. numirė jos sutuoktinis, dėl to keletą mėnesių ji neturėjo jėgų ir objektyvių galimybių atvykti pas notarą kitame mieste nei gyvena. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pasiūlė ieškovui atvykti į Elektrėnus pas vieną iš notarų sudaryti sandorį dėl žemės sklypo dalių atidalinimo, tačiau ieškovas atsisakė. Ketvirta, atsakovė net siūlė ieškovui pirkti jai priklausančio sklypo dalį už rinkos kainą, kad greičiau išspręstų šį klausimą, tačiau jis atsisakė. Ieškovas ieškinyje pateikia nepagrįstus teisinius argumentus ir netinkamai grindžia ir formuluoja savo reikalavimus teismui, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo ieškinyje keliamas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes sklypo dalies atidalinimas nėra faktiškai įvykęs ir vienam bendraturčiui, jo prašymu, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo „teismui leisti ieškovui atlikti sklypo dalies teisinę registraciją“.

Atsakovė priešieškiniu prašė: 1. atidalinti natūra, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2013-06-10 įsakymu Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-577 (patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2013- 08-27 įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2.)-744) patvirtintą UAB „Matininkai“ parengtą atsakovės ir ieškovo 3,5315 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovei suformuotą 1,1772 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o ieškovui suformuotą 2,3542 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurių kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2013-10-25 įsakymu Nr. 44SK-(14.44.110.)-755; 2. atmesti ieškovo ieškinį dėl savininko teisių gynimo; 3 priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ieškovui pareiškus ieškinį teisme, siūlė bylą baigti taikos sutartimi, tačiau ieškovas nesutinka susitarti taikiai. Vietoj to, ieškovas reikalauja ir vienašališkai organizuoja notarinės sutarties pasirašymą 2-ajame notarų biure. Kadangi sudarius notarinę sutartį, ieškovas neatsiimtų savo ieškinio ir toliau bylinėtųsi ir reikalautų iš atsakovės nuostolių atlyginimo, dėl to atsakovės atstovas iš anksto pranešė ieškovui ir notarui, kad neatvyks liepos 21 d. į 2-antrąjį notaro biurą ir dar pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teisme ir tokiu būdu greitai ir taikiai baigti teisminį ginčą.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė prašo antrą kartą atidalinti ir suformuoti administraciniu aktu atidalintus ir suformuotus sklypus, todėl jos reikalavimas yra perteklinis ir neturėtų būti tenkinamas. Atsakovės pozicijos nenuoseklumas liudija apie tai, kad atsakovė tiesiog neturi ką pasakyti teismui savo poelgių paaiškinimui. Atsakovė nepaaiškino, kodėl jos atstovas 2016-07-22, kai reikėjo pasirašyti jau parengtą notarinę sutartį, atsisakė atvykti pas notarą, nors pats prieš tai teismo akivaizdoje siūlė taiką. Kaltindama ieškovą taikos sutarties nepasirašymu parengiamojo teismo posėdžio metu 2016-07-18, atsakovė nutyli, kad tą dieną nebuvo jokios galimybės pasirašyti taikos sutartį, nes atsakovė pati nebuvo atvykusi į posėdį, o ją atstovaujantis sūnus neturėjo visų atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Priešieškinio pateikimas liudija, kad atsakovė iš tikrųjų neieško taikos, o įvelia šalis į tolimesnį bylinėjimąsi, didina išlaidas, eikvoja teismo laiką. Ieškovas neatsisako taikos sutarties ir per advokatę vedė derybas su atsakovės atstovu, tačiau dėl nereikšmingų pataisymų, susijusių su servituto nustatymu, atsakovės atstovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,5315 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) (el. b.l. 27, 30). Ieškovui priklauso 2/3 dalys minėto žemės sklypo, o atsakovei – 1/3 dalis. Ieškovas ir atsakovė norėdami atidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis iniciavo ir organizavo žemės sklypo atidalijimo į du žemės sklypus projekto parengimą. UAB Korporacija „Matininkai“ parengė sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-577 (Patikslintas 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. VĮ44-(14.44.2)-744) UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtas projektas buvo patvirtintas, nurodant, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios 2/3 dalys žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 3,5315 ha žemės sklypo atidalijamos suformuojant atskirą 2,3543 ha žemės sklypą Nr. 1, o atsakovei nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo atidalijama suformuojant 1,1772 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 (el.b.l. 5-6, 8). Įsakymu buvo nustatyti kelio servitutai. Be to, įsakymo 6 punktu ieškovas ir atsakovė buvo įpareigoti įsakymą paskelbti vietinėje spaudoje, per 15 dienų įregistruoti savivaldybės administracijos tvarkomame Teritorijų planavimo dokumentų registre bei sudaryti notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Remdamasi įsakymu, UAB Korporacija „Matininkai“ parengė dvi atskirų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 44SK-(14.44.110.)-755 ieškovo ir atsakovės žemės sklypas buvo pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1 ir 2, patvirtinti žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (el.b.l. 29, 34). Įsakymo 3 punktu ieškovui ir atsakovei pasiūlyta notaro patvirtinta sutartimi atsakovei priklausančiam sklypui nustatyti naujai suprojektuotą žemės servitutą.

Išnagrinėjus byloje esančius duomenis ir išklausius bylos šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad tarp bylos šalių iš esmės nėra ginčo nei dėl valdomo žemės sklypo dalių, nei dėl atidalijimo metu naujai suformuotų žemės sklypų, jų dydžio, išsidėstymo, naudojimo tvarkos, servitutų ir pan. Juo labiau, kad atidalijimas jau yra faktiškai įvykęs ir šalys jau naudojasi savo naujai suformuotomis dalimis. Ieškovas ir atsakovė netgi buvo sudarę panaudos sutartį, kuria remiantis žemės sklypas buvo perduotas naudotis panaudos gavėjui. Taigi apibendrinant pasakytina, kad tarp bylos šalių ginčo dėl žemės sklypo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio. Priešieškinyje keliamas reikalavimas atidalinti natūra pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2013-06-10 įsakymu Nr. 44VĮ-(14.44.2.)-577 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovei suformuotą 1,1772 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o ieškovui suformuotą 2,3542 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, jau yra įvykdytas. Ieškovui ir atsakovei priklausantis žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 44SK-(14.44.110.)-755 ieškovo ir atsakovės žemės sklypas buvo pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad žemės sklypas dar nėra atidalintas ir bylos šalys gali teikti kitus žemės sklypo atidalijimo variantus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad bylos šalys sutinka su suformuotais naujais žemės sklypais, juos valdo, naujų pasiūlymų dėl žemės sklypo atidalijimo nei viena kitai, nei Nacionalinės žemės tarnybai neteikė, taip pat jau yra priimti ir administraciniai teisės aktai dėl žemės sklypo atidalijimo.

Visgi pažymėtina, kad bylos šalys nuo pat 2015 m. niekaip nesugeba susitarti ir notarine forma sudaryti žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir servituto nustatymo sutarties, kas ir yra šios bylos esmė. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2015 m. birželio mėn. atsakovė siūlė ieškovui patvirtinti sutartį Širvintų m. notarės Gražinos Zinkevičienės kontoroje, tačiau ieškovas atsisakė tvirtinti sutartį šios notarės kontoroje, kadangi anksčiau jiems yra tekę bylinėtis su šia notare ir jis ja nepasitiki. 2015 m. rugsėjo mėn. šalys susitarė patvirtinti sutartį Vilniaus m. 22-ajame notaro biure, tačiau atsakovė atsiėmė savo dokumentus ir atsisakė tvirtinti sandorį. Po to sandorį buvo bandoma sudaryti 2015 m. spalio mėn. Vilniaus m. 2-ajame notaro biure, tačiau atsakovė ir vėl atsisakė sudaryti sandorį. 2015 m. spalio mėn. mirus atsakovės sutuoktiniui ir atsakovei neturint jėgų ir objektyvių galimybių nuvykti pas notarą kitame mieste, atsakovė pasiūlė sutartį forminti Elektrėnuose, tačiau tada jau ieškovas atsisakė sudaryti sutartį, kilus įtarimų dėl galimo notaro sąžiningumo. Po to iki ieškinio pareiškimo teisme bylos šalys daugiau sutarties patvirtinti notarine forma nebandė. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios bylos šalys taip pat bandė susitarti ir 2016 m. liepos mėn. sudaryti sutartį Vilniaus m. 2-ąjį notaro biure, o vėliau ir pasirašyti taikos sutartį, tačiau nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų, nei žemės sklypo atidalijimo sutartis nei taikos sutartis pasirašyta nebuvo.

Taigi iš to, kas išdėstyta matyti, kad abi bylos šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė nori įforminti žemės sklypo dalių atidalijimo ir servituto nustatymo sutartį, kas leistų šalims atlikti atidalytų sklypų teisinę registraciją bei laisvai disponuoti atidalytomis sklypo dalimis. Tačiau taip pat matyti, kad abi šalys po kelis kartus atsisakė vykti pas kitos šalies pasiūlytą notarą. Teismas sutinka su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakyta mintimi, kad greičiausiai tarp bylos šalių yra įsisenėjęs konfliktas, kurio išspręsti taikiai dėl abiejų šalių charakterio ypatybių neįmanoma. Įvertinus tai, kad atsakovė daugiau kartų neatvyko pas ieškovo sutartą notarą, nurodydama įvairias abejotinas priežastis (trūksta dokumentų, nekompetentinga notarė ir pan.), neatsakė į ieškovo siųstus laiškus, bandymai sudaryti sutartį tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, darytina išvada, kad ji pažeidžia ieškovo teises.

CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, o 2 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos (CK 1.138 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, teismas nusprendžia įpareigoti abi bylos šalis su žemės sklypo atidalijimo sutarčiai parengti būtinais dokumentais nuvykti pas teismo nurodytą notarą notaro nurodytu laiku sutarties sudarymui. Teismas parinko notarą pagal žemės sklypo buvimo vietą – Sergejų Kiziną, dirbantį Širvintų rajono 2-ajame notaro biure, adresu I. Šeiniaus g. 9, Širvintos. Vienai bylos šaliai notaro nurodytu laiku neatvykus pasirašyti sutarties, teismas nusprendžia leisti kitai bylos šaliai atlikti jai priklausančio naujai suformuoto ir atidalinto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013-06-10 įsakymu Nr. 44VĮ - (14.44.2.)-577 bei 2013-10-25 sprendimu Nr. 44SK-(14.44.110.) -755, žemės sklypo teisinę registraciją.

CPK 93 str. 2 d. nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 900 Eur išlaidų už advokato paslaugas (el.b.l. 143-144) ir 31 Eur už žyminį mokestį (el.b.l. 32). Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinys atmetamas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 465 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti ieškovą J. V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovę J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su 3,5315 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo ir servituto sutarčiai parengti būtinais dokumentais nuvykti pas notarą Sergejų Kiziną, dirbantį Širvintų rajono 2-ajame notaro biure, adresu I. Šeiniaus g. 9, Širvintos, notaro nurodytu laiku sutarties sudarymui.

Vienai bylos šaliai notaro nurodytu laiku neatvykus pasirašyti sutarties, leisti kitai bylos šaliai atlikti jai priklausančio naujai suformuoto ir atidalinto Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus vedėjo 2013-06-10 įsakymu Nr. 44VĮ - (14.44.2.)-577 bei 2013-10-25 sprendimu Nr. 44SK-(14.44.110.) -755, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin