- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 1-233-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00581-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Advokatai
- Vitalijus Metelica, Žilvinas Astr
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorėms Jolantai Steponavičiūtei, Aldonai Jaugelienei ir Dovilei Morkūnaitei,
nukentėjusiosioms Z. K., (taip pat civilinei ieškovei) J. B. ir jų atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, bedarbis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. pro neužrakintas duris įsibrovė į J. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė nukentėjusiosioms J. B. ir Z. K. priklausančius 3 000 Lt, taip pat J. B. priklausančius 500 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą, 400 Lt vertės auksinį vyrišką žiedą su vyšninės spalvos akmeniu, 600 Lt vertės auksinį žiedą su penkiais spalvotais akmenimis, 700 Lt vertės auksinę grandinėlę su pakabuku, padarydamas bendrai J. B. ir Z. K. 3 000 Lt turtinę žalą, o J. B. (dėl aukso dirbinių vagystės) – papildomai dar 2 200 Lt turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 40 b. l.) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. neigė vogęs svetimus pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Paaiškino, kad gyvena dviejų aukštų namo antrame aukšte esančiame bute be patogumų, (duomenys neskelbtini). Yra registruotas darbo biržoje. 2011 m. rugsėjo mėn. oficialių pajamų negavo, gyvena tik iš atsitiktinių darbų. Kas paprašo, pas tą ir dirba. Yra dirbęs pas nukentėjusiąją (J. B.) prieš 6-7 m. (krovė mėšlą). Po darbų virtuvėje valgė. Kituose kambariuose nebuvo užėjęs. Santykiai buvo geri. Kai nedirba, būna namie. Apsipirkti eina į Rėkyvą arba važiuoja į Einoraičių k. Perka žuvį, dešrą, konservus, cigarečių, alaus.
Tiksliai negalėjo pasakyti, kur buvo 2011 m. rugsėjo 3 d. Ar rugsėjo mėnesį dirbo, taip pat negalėjo pasakyti. Nukentėjusiosios namai nuo jo namo yra 1 km atstumu. Šalia yra kaimynai G. G. ir G. Pažįsta nukentėjusiosios vyrą, nes pas jį dirbo, o Z. K. teismo posėdyje matė pirmą sykį.
Šiaulių teritorinės darbo biržos 2012 m. vasario 8 d. pažymoje (1 t., 94 b. l.) sakoma, kad nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki šiol V. S. nebuvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012 m. vasario 13 d. pažymoje (1 t., 96 b. l.) pažymėta, kad Socialinės paramos skyrius 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais V. S. socialinių išmokų neskyrė ir nemokėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 10 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai nuo 1999 m. Kol nieko apie jį nežinojo, buvo pasikvietusi jį padėti krauti mėšlo. Kai sužinojo, kad V. S. vagiliauja, daugiau nebekvietė. Paskui V. S. buvo atėjęs pasiskolinti lyg ir 25 rublių, bet iki šiol negrąžino. Pavogė iš jos 14 vištų; išnešė išrūkytą mėsą. Dalį mėsos atgavo (atidavė V. S. bendrininko D. sugyventinė), kitą dalį V. S. spėjo parduoti. Dėl šių vagysčių į prokuratūrą nesikreipė, nes V. S. pažadėjo, kad nebeis pas juos į namus.
2011 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei paskambino draugė ir pakvietė grybauti. Namuose paliko seserį su mama, kad sesuo suduotų mamai vaistus, ir išvažiavo grybauti. Parvažiavusi mieste sutiko D.. Šis jai pamojavo, nors niekada nesisveikindavo. Grįžusi namo, rado mamą su seserimi verkiančias. Jos papasakojo, kad buvo atėjęs vyras. Sesuo apibūdino atėjusį žmogų, o mama paminėjo tik, kad nuplikęs, nes trumpai tematė. Mama ir sesuo vienodai apibūdino atėjūną. Kai apžiūrėjo kambarius, ji (J. B.) neįtarė, kad būtų buvęs vagis, nors matėsi, kad patalynė kilnota. Sesuo su mama nežinojo, kas, kur yra padėta. Į mamos kambarį vagis buvo įkišęs galvą, nes į kitą kambariuką galima patekti pro mamos kambarį.
J. B. pastebėjo, kad nebėra pinigų: pasigedo 3 000 Lt po 100 Lt. Namuose yra trys kambariai: du miegamieji ir svetainė. Pinigus laikė dėžutėje, o dėžutę užkišo svetainėje esančios sekcijos viršuje. Tai sesers pinigai už slaugą. Laiko, kad tai – bendri šeimos pinigai. Sesuo gaudavo 900 Lt slaugos pašalpą ir 700 Lt neįgalumo pensiją. Oficialiai nėra susitvarkiusi dokumentų, kad ji slaugo seserį. Pinigais disponavo pagal įgaliojimą sesers reikmėms.
J. B. iškvietė tyrėjus. Jiems išvažiavus, pamatė, kad nėra žiedo su akute, vestuvinio žiedo, žiedo su penkiom akutėm, pintos grandinėlės su augalų motyvų pakabuku. Žiedai buvo sudėti į stiklainiuką sekcijos apačioje (1 t., 16 b. l.).
Pašlijus sveikatai, mirė mama. Nors ir būdama labai išsigandusi sesuo iš nuotraukų atpažino V. S.. Ji pasakojo, kad atėjęs vyras buvo nuplikęs (D. nenuplikęs), apsirengęs juodai, geltonomis rankomis. Iš pradžių jis laidė grumstus į namo sieną. Sesuo rėplom nuropojo (sunkiai vaikšto) pažiūrėti, kas mėto. Kai sesuo išėjo laukan, minėtas vyras įėjo, o kai grįžo - sutiko tą vyrą jau išeinantį. Jis pasakė, kad šeimininkė prašė perkelti karvę. Ten, kur jis ėjo, buvo nubraukta rasa. Nukentėjusioji (J. B.) nusekė per pievą – nubruktos rasos žymės nuvedė iki V. S. namų.
Vagystė įvyko šeštadienį, o tos pačios savaitės ketvirtadienį V. S. ėjo per pievas pro jų sodybą, bet kai pamatė, kad ji (J. B.) eina iš paskos, greit pasuko į savo namus. V. S. yra buvęs pas ją namuose virtuvėje. Iš virtuvės matosi svetainė ir joje esanti sekcija. Iš svetainės galima patekti tik į virtuvę. Jis (kaltinamasis) žinojo kambarių išsidėstymą, nes anksčiau ten gyveno senutė, kuriai jis padėdavo nudirbti darbus ir apvaginėdavo.
Artimiausių kaimynų G. sodyba yra už 300 m., bet ji tuščia, nes kaimynai išvykę į užsienį. Kita kaimynė – G., ji irgi gyvena už 300 m. Tačiau krūmai viską užstoja, nieko nesimato. Jie lyg dviese gyvena. Kaimynai nieko nematė. Vieni kaimynai pasakojo, kad dieną prieš D. su V. S. buvo atėję, siūlėsi malkas sukapoti, tačiau žiūrėjo ne į malkas, o dairės aplinkui. Minėti kaimynai gyvena šalia V. S.. Iki jos namų yra 1 km atstumas.
Šalies argumentai
J. B. 2011 m. rugsėjo 3 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. nuo 7 val. iki 16 val. iš neužrakinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje esančios sekcijos pavogta 3 000 Lt (1 t., 2 b. l.).
2011 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 4-8 b. l.) nurodyta, kad įvykio vieta – J. B. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Durų spynoje, staktoje ar duryse laužimo žymių nėra. J. B. nurodė vietą sekcijoje, kur dėžutėje buvo sudėti pinigai. Nuo dėžutės nukopijuoti rankų pirštų atspaudai. Įvykio vietos apžiūra fotografuota, sudarytas planas. Iš nubraižyto plano matyti, kad gyvenamajame name yra koridorius, virtuvė ir du kambariai: svetainė ir vienas miegamasis, kambariai nepereinami.
2011 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje (1 t., 22-26 b. l.) nurodyta, kad du pirštų pėdsakai, nukopijuoti 2011 m. rugsėjo 3 d. apžiūrint įvykio vietą, asmens identifikavimui tinkami, kiti - ne. Vienas iš pirštų pėdsakų paliktas J. B., kitas - kito asmens.
2011 m. spalio 10 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad tikrinant latentinius rankų pirštų pėdsakus ADIS duomenų bazėje nustatyta, jog rankos piršto pėdsakas (žr. 2011 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadą Nr. 40-25-IS1-1213, foto Nr. 2) baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-581-11 paliktas V. B. kairės rankos dešiniuoju pirštu (1 t., 27 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 28 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Kartą jis (V. S.) padėjo krauti, mėšlą, tuomet jis buvo užėjęs į virtuvę. Taip pat buvo kambariuke, kai darė pabaigtuves. Iš virtuvės galima matyti svetainę ir joje esančią sekciją. Paskui V. S. išnešė mėsą, išleido dyzelinį kurą, gal dar balioną norėjo išnešti, bet šuo pradėjo pulti, tai pabėgo. Žmona nusekė paskui pavogtą mėsą ir ją surado pas V. S..
Liudytojui apie vagystę papasakojo žmonos sesuo ir motina. Pasak jų, vyras buvo nuplikęs ar trumpai kirptas. Liudytojas iškart suprato, kad čia - V. S., nes kaime daugiau tokių vyrų nėra. Kai įvyko vagystė, liudytojo namie nebuvo. Jis prižiūri tėvą, todėl dažnai būna pas jį. Grybauti žmona važiavo su mašina. Jei nėra mašinos, tai galima suprasti, kad žmonos namie nėra. V. S. „nedurnas“, ėjo vogti su pirštinėmis, kad antspaudų neliktų. Liudytojo nuomone, V. S. turėjo matyti Z. K. ir galėjo žinoti, kad namie liko du neįgalūs asmenys. Liudytojas nežino, kiek pinigų pavogta. Žmona dėjo savo pinigus už parduotą pieną, bulves ir sesers pensiją, gal savo pensiją. Sakė, kad dingo juvelyriniai dirbiniai. Nežino, kieno buvo vyriškas žiedas su rausva akimi.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. V. 2011 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime (1 t., 15 b. l.) sakoma, kad apklausti J. B. motinos J. K. nepavyko, nes ji neįgali, senyvo amžiaus, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo.
Iš 2011 m. lapkričio 8 d. mirties liudijimo (1 t., 72 b. l.) matyti, kad 2011 m. lapkričio 8 d. mirė J. K., gimusi 1915 m. birželio 18 d.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 13 b. l.) nukentėjusioji (tuo metu ji turėjo liudytojos statusą) Z. K. nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. apie 7 val. jos sesuo, užrakinusi namą ir palikusi raktą viduje, išėjo grybauti, o namuose pasiliko ji (nukentėjusioji) su motina. Vėliau ji su motina, atsirakinusios duris, išėjo į lauką. Apie 12-13 val. į kiemą atėjo nepažįstamas 20-30 m. vyras, sakydamas, kad nori perkelti šeimininkės karves. Vyras vaikščiojo aplink namą, žiūrinėjo pro langus, paskui įėjo į vidų. Z. K. paklausus, ko ten eina, šis nieko neatsakė ir netrukus išėjo. Grįžusi sesuo pastebėjo, kad iš namo pavogti pinigai. Asmens, kuris buvo užėjęs, neatpažintų, nes nuo vaikystės yra invalidė, silpnai mato, vyro neįsidėmėjo, apibūdinti jį smulkiau negalėtų.
2011 m. lapkričio 11 d. (t. y. iškart po motinos J. K. mirties) Z. K. iš pateiktų šešių nuotraukų atpažino V. S. kaip asmenį, kuris buvo atėjęs į jų namus, vaikščiojo po kiemą, žiūrėjo pro namo langus ir buvo užėjęs į namo vidų (1 t., 30-31 b. l.).
Papildomai apklausta 2012 m. vasario 24 d.(1 t., 98 b. l.), Z. K. nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų ji pažino asmenį, kuris buvo jų namuose ir po kurio apsilankymo pastebėta vagystė. Veidus ir žmogaus išvaizdą ji gerai įsidėmi, bet žodžiu nupasakoti sunku, todėl apibūdinti žmogaus negalėjo, o pamačiusi nuotrauką suprato, kad tai - tas pats asmuo, kuris buvo užėjęs į jų namus.
Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji (tuo metu ji turėjo liudytojos statusą) Z. K. teigė, kad kaltinamasis buvo atsirengęs taip, kaip dabar atėjo į teismą; davė į sieną su grumstais; sakė, kad šeimininkė prašė perkelt karvę, pasiėmė ir tekinas išlėkė iš trobos.
2003 m. gruodžio 22 d. Z. K. išduotame invalidumo pažymėjime (1 t., 73 b. l.) nurodyta, kad jai nustatyta pirma invalidumo su visiška negalia grupė (invalidumas nuo vaikystės); konstatuota, kad Z. K. reikalinga nuolatinė slauga.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. kovo 29 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86-TPK–50/2013 (1 t., 179-181 b. l.) pažymėta, kad Z. K. suvokimas, atmintis, mąstymas, atkūrimas sutrikęs. Ji nesuvokia užduodamų klausimų esmės, instrukcijų, atmintis nusilpusi, mąstymas sulėtintas, konkretus, nesugeba atkurti buvusių įvykių. Z. K. linkusi pasiduoti kitų – artimųjų, svetimų – įtaigai ir būtų jų įtakojama. Z. K. dabar ir praeityje konstatuojamas įgimtas intelekto defektas, diagnozė: sunkus protinis atsilikimas be elgesio sutrikimo. Atsižvelgiant į protinio išsivystymo lygį, psichologinius ypatumus, sergant cerebriniu paralyžiumi, emocinę būklę (kai sužinojo apie prarastas materialines vertybes, vėliau – motinos mirtį), Z. K. negalėjo teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas teisingų parodymų 2011 m. rugsėjo 3 d. – 2012 m. vasario 12 d. Atsižvelgiant į protinio išsivystymo lygį, psichologinius ypatumus, sergant cerebriniu paralyžiumi, Z. K. nepajėgi teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas teisingų parodymų nagrinėjant bylą teisme, t. y. praėjus daugiau kaip 1 m. po įvykio. Z. K. psichinė sveikata neleidžia jai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir būti visaverčiu teisminio nagrinėjimo dalyviu.
Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 67 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad iš matymo pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją (J. B.), nes dirba parduotuvėje, o jie ateina apsipirkti. Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). V. S. ateina apsiprekinti kone kasdien. Dažniausiai perka alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, maisto. (2011 m.) rugsėjo mėnesį V. S. pirko daugiau nei įprastai, mokėjo kupiūromis po 200 Lt, 100 Lt. Iš pradžių atsiskaitinėjo stambesnėmis kupiūromis, paskui - smulkesnėmis. Apie vagystę iš J. B. namų liudytoja sužinojo iš pareigūnų. Žmonės kalba, kad dėl vagysčių kaltas V. S..
UAB „K.“, UAB „A.“, IĮ „E.“, UAB „I.“, UAB „L.“, S. B. įmonė „V.“ – lombardas (1 t., 83-88 b. l.) nurodė, kad iš V. S. nepriėmė jokių juvelyrinių dirbinių ar kitokių daiktų.
Nukentėjusiosios J. B. atstovo advokato V. Metelicos prašymu teismas apklausė dvi naujas liudytojas.
Teisiamajame posėdyje 2013 m. birželio 17 d. liudytoja apklausta I. G. parodė, kad J. B. yra buvusi jos bendradarbė. Kaltinamąjį matė vieną kartą, jo vardo nei pavardės nežino. Liudytoja ilgai nesimatė su J. B.. Su ja susitiko bažnyčioje šiais metais per šv. Velykas (t. y. 2013 m. kovo 31 d. – 2013 m. balandžio 1 d.). Tada J. B. ir papasakojo jai apie vagystę. Liudytoja prisiminė, kad praėjusių metų (t. y. 2012 m.) rugsėjį su pažįstama važiavo grybauti į Rėkyvos miškus. Bestovint autobusų stotelėje ir laukiant autobuso, priėjo žmogus, išsitraukė iš kišenės ir, laikydamas rankoje, siūlė pirkti du žiedus ir grandinėlę. Vienas žiedas buvo lygtais su rožine pailga akute, moteriškas, kitas – „šliubinis“, irgi moteriškas; grandinėlė plona (nežino, ar su pakabuku). Jos atsisakė pasiūlymo, manydamos, jog tai gali būti vogti daiktai. Vyrui buvo apie 50 m., pliktelėjęs, vilkėjo juodą striukę. Išskirtinių jo ženklų neįsidėmėjo, todėl negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad matė būtent kaltinamąjį. Patikslino, kad kaltinamasis panašus į asmenį, kuris siūlė pirkti grandinėlę ir žiedus.
Teisiamajame posėdyje 2013 m. lapkričio 22 d. apklausta liudytoja A. U. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį, kuris tada buvo su juoda striuke. Su nukentėjusiąja J. B. liudytoja dažnai susitinka turgelyje, kuriame prekiauja. Kartą J. B. pasiguodė, kad ją kažkas apkraustė. L. J. pasakė, kad 2011 m., kai dar nebuvo labai šalta, maždaug į rudens pusę, kaltinamasis į turgelį atnešė iš jos (J. B.) pavogtus daiktus ir, išsitraukęs iš kišenės, siūlė pirkti, bet liudytoja nepirko (paskui liudytoja pasitaisė, teigdama, kad kaltinamasis į turgelį atnešė vogtus daiktus, o iš žiedų apibūdinimo J. B. suprato, kad daiktai „turbūt jos“). Kaltinamasis siūlė įsigyti du žiedus ir grandinėlę. Vienas žiedas buvo apvalus, gal „šliubinis“, kitas - su tamsiai vyšninės spalvos apvalia akute pasipuošimui, abu žiedai geltoni, moteriški. Grandinėlė geltonos spalvos, auksinė, ilgesnė (ties krūtinės viduriu); kadangi ji ilgesnė, vadinasi - smulkesnė, pakabučio nematė. Kaltinamąjį atpažino iš veido. Nepaisant garbingo amžiaus (80 m.), liudytoja įsidėmi visus, kurie atneša į turgų ir siūlo ką nors parduoti. Ne vienas toks tipelis ten vaikšto.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais (išskyrus Z. K. parodymus ir parodymą atpažinti, nes pagal teismo psichiatrų išvadą ji dėl psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti parodymų, BPK 79 str.), teismas sprendžia, kad jų nepakanka patvirtinti, jog kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Pirminėje apklausoje (2011 m. rugsėjo 3 d., 1 t., 10 b. l.), nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. nurodė, kad iš motinos ir sesers pasakojimų ji suprato, jog atėjęs vyras buvo 25-30 m. amžiaus; motina ir sesuo nesakė, kelinta galėjo būti valanda, nes jos sunkiai orientuojasi aplinkoje.
Vėliau nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B., jos sutuoktinis liudytojas V. B. teigė, kad J. B. sesuo Z. K. ir motina J. K. taip apibūdino į namus atėjusį vyrą, jog buvo aišku, kad tai – V. S. (V. S. – pusamžis vyras).
Kaip jau minėta, Z. K. parodymai yra niekiniai, o tyrėjai negalėjo apklausti J. K. (kol ji buvo gyva), nes ji neįgali, senyvo amžiaus, sunkiai orientavosi aplinkoje ir apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti. Todėl išvestiniai J. B. ir jos sutuoktinio V. B. parodymai šioje dalyje irgi yra niekiniai.
Pasak liudytoja G. Š., V. S. 2011 m. rugsėjo mėnesį ateidavo apsipirkti dažniau ir daugiau, mokėdavo stambiomis kupiūromis: po 200 Lt, po 100 Lt, vėliau - dar smulkesnėmis. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. tvirtino, kad santaupas laikė kupiūromis po 100 Lt. Iš kur kaltinamasis gavo stambių kupiūrų (po 200 Lt), nustatyti nepavyko (lot. in dubio pro reo), bet vienareikšmiškai – kad ne iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. ar nukentėjusiosios Z. K., nes jos nelaikė santaupų tokio stambumo kupiūromis.
Teisme apklaustos liudytojos A. U. ir I. G. patvirtino, kad joms atitinkamai 2011 m. ir 2012 m. rudenį vyras siūlė pirkti aukso dirbinius: du žiedus ir grandinėlę. Liudytojos vieningai nurodė, kad vienas žiedas buvo vestuvinis, kitas - su rožine ar vyšnine akute, abu žiedai moteriški, grandinėlė smulki. Siūliusį pirkti juvelyrinius dirbinius asmenį liudytoja A. U. pažino kaip kaltinamąjį, o liudytoja I. G. - kaip panašų į jį.
Pažymėtina, kad, skirtingai nei nurodė liudytojos A. U. ir I. G., pavogtas žiedas su vyšninės spalvos akmeniu buvo vyriškas, o ne moteriškas. Be to, V. S. šioje byloje buvo kaltinamas vagyste iš gyvenamosios patalpos, o ne nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimu ar realizavimu (pasikėsinimu realizuoti), apie ką liudijo liudytojos A. U. ir I. G. (BPK 23 str.). Dėl nurodytų priežasčių šių liudytojų parodymus teismas vertina kaip pernelyg nutolusius nuo įrodinėjamo fakto.
Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos A. U. ir I. G. procese atsirado po to, kai iš jo kaip visavertis dalyvis eliminuota vienintelė tiesioginė įvykio liudininkė Z. K.. Iki tol, kol su, kaip vėliau paaiškėjo, neįgalia Z. K. nebuvo atliktas parodymas atpažinti pateikiant 6 pliktelėjusių pusamžių vyrų nuotraukas, iš kurių viena – kaltinamojo, byloje nėra jokių užuominų, kad B. namuose apsilankęs vyras būtų buvęs plikas ar pagyvenęs (arba V. S.). Atvirkščiai, yra duomenų, kad jis buvo beveik dvigubai jaunesnis (20-30 m.). Parodymo atpažinti pagal nuotrauką rezultatas (Z. K. 2011 m. lapkričio 11 d. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris 2011 m. rugsėjo 3 d. lankėsi jų kieme ir buvo užėjęs į vidų) kelia rimtų abejonių ikiteisminio tyrimo subjektų sąžiningumu.
Byloje trūksta tiesioginių nešališkų įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti, jog būtent kaltinamasis dalyvavo darant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teiginiai, kad V. S. anksčiau iš B. yra pavogęs įvairių materialinių vertybių (mėsos, vištų, kuro), todėl ir šįsyk tai gali būti jo darbas, neįrodo kaltinamojo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Rasotos žolės brydė ir jos trajektorija, apie kurią kalbėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B., įstatymų nustatyta tvarka neužfiksuotos, todėl to patikrinti neįmanoma. Apkaltinamasis nuosprendis taip pat negali būti grindžiamas kaime sklindančiais gandais, kad V. S. yra vagis. Nesant teisėtai surinktų patikimų įrodymų, kad V. S. pavogė iš nukentėjusiųjų inkriminuotus daiktus ar pinigus, jis išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys dėl 5 200 Lt turtinės ir 10 000 neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo (74-76 b. l.) atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymo išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį atmesti.
- Z. K. asmens sveikatos istoriją, pradėtą 1968 m. lapkričio 4 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (1 t., 174 b. l.);
- Z. K. asmens sveikatos istoriją, pradėtą 2003 m. gruodžio 8 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Kelmės ligoninei (1 t., 177 b. l.).
V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.