- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1-3-586/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00155-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Vaclovas Ruškys
kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui (byla baigta nagrinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 433 straipsnyje nustatyta tvarka),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu gyvena J. K., teistas 2013-10-08 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1dalį, 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2014-05-25, apie 13.25 val., vienkiemyje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, A. V., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ruošdamasis važiuoti nustatyta tvarka neįregistruotu, techniškai netvarkingu keturračiu motociklu „Honda“, neįsitikinęs, kad išjungta keturračio bėgių pavaros svirtis, patraukė rankinį užvedimo traukėją, dėl ko, keturračiui motociklui trūktelėjus į priekį, A. V. užšokęs ant keturračio, paspaudė ant vairo esančią akseleratoriaus rankenėlę, padidino važiavimo greitį, nesuvaldė keturračio, kliudė akmenį, ko pasekmėje jis ir ant keturračio galinės dalies sėdėjęs E. S. nukrito nuo keturračio motociklo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų keturračio „Honda“ keleiviui E. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną padėjo dirbti A. L.. Važiavo kartu su E. S., vairavo jis. Vėliau E. S. paprašė pavairuoti, ir jis davė, nors E. S. buvo neblaivus. E. S. vairavo, suskersavo, padidinus greitį įvyko eismo įvykis. Sėdėjo keturračio gale, eismo įvykis įvyko netoli namų, E. S. sušaukė, kad viskas, ir trenkėsi į stulpą. Pradžioje prisiėmė kaltę, nes A. L. sakė, kad jei neprisiims kaltės, tada E. S. neteks teisių, darbo, ir jis nežinojo ką daryti, nes tuo metu gyveno pas juos, todėl prisiėmė kaltę. Pokalbis vyko po ligoninės namie, jį prisiimti kaltę įkalbėjo E. S. ir jo brolis bei A. L.. Kaltę prisiėmė dėl to, kad E. S. neprarastų teisių, darbo. E. S. yra mamos sugyventinis, jie kartu visi gyveno, mama gyvena A. L. išnuomotame name.
A. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir nėra turėjęs. 2014 m. balandžio mėnesį, jis iš A. L. nusipirko keturratį „Honda“ su kuriuo ne kartą buvo važinėjęs laukuose, ir žinojo, kad jis yra techniškai netvarkingas. 2014-05-25, dienos metu, kieme, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., jis, blaivus, remontavo keturratį. E. S., buvo neblaivus, jam padėjo remontuoti keturratį. E. S. atsisėdo ant keturračio gale esančių metalinių grotelių, o jis tuo metu stovėdamas prie keturračio kairės pusės, traukė pompą (traukėją), kad užvesti keturratį. Prieš tai nebuvo patikrinęs ar yra išjungtos keturračio pavaros. Kai pompa užvedė keturratį, jis staiga šoko į priekį, norėdamas sustabdyti keturratį, užšoko ant jo, sugriebė vairą, ir netyčia vietoj stabdžių rankenėlės paspaudė greičio rankenėlę, dėl to keturratis smarkiai trūktelėjo į priekį bei pavažiavęs apie du metrus, atsitrenkė į akmenį. Jis ir E. S., neišsilaikę ant keturračio, nukrito. E. S. atsitrenkė į gelžbetoninį stulpą, buvo praradęs sąmonę. Eismo įvykio metu daugiau kieme nieko nebuvo ir avarijos niekas nematė, nes jie gyvena vienkiemyje. E. S. buvo sumušta ranka ir prakirstas antakis. Tvirtina, kad padarė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo sužalotas E. S. ir dėl to labai gailisi (1 t., b. l. 89-90, 96-97).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 98-104).
Nukentėjusysis E. S. parodė, kad buvo labai girtas, todėl nieko neprisimena, tačiau vien dėl girtumo negalėjo vairuoti. Negali tiksliai pasakyti, ką A. V. tą dieną darė prie keturračio, nes buvo neblaivus. Nežino, kas vairavo keturratį, nežino, kodėl policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu manė, kad jis vairavo keturratį, neprisimena ką sakė policijos pareigūnams.
Liudytojas A. L. parodė, kad jam žinoma, jog keturratį vairavo A. V., praėjo koks mėnuo, kol išsiaiškino. Buvo sekmadienis, jie vartojo alkoholį, paskambino E. S. ir pasakė, kad policija pasiima keturratį. Iš pokalbio suprato, kad E. S. neblaivus. Klausė E. S. kodėl pasiėmė keturratį, sakė pjovė žolę, trūko benzino, važiavo parsivežti, iš pradžių sakė, kad jis vairavo, po to, kad A. V.. A. V. dirbo pas jį, po to išvažiavo į užsienį. Kad vairavo A. V. papasakojo jie patys, A. V. ir E. S..
Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. A. V. paskambino ir susitarė važiuoti prie upės išsimaudyti. Laukė, tačiau jis nepaskambino, tada nuvažiavo su dviračiu ir pamatė, kad yra įvykusi avarija. A. S. gulėjo, o A. V. buvo viduje. Įėjo į vidų, A. V. gulėjo, sakė skauda šoną. Iškvietė greitąją pagalbą. A. V. jam sakė, kad jis vairavo keturratį, būdamas ligoninėje, telefonu. Eismo įvykio vietoje su E. S. nesikalbėjo. Po įvykio iš kart niekas nesakė kas vairavo, tik A. V. pašė patraukti keturratį.
Liudytoja A. S. parodė, kad 2014 metais atliko ikiteisminį tyrimą. A. V. ikiteisminiame tyrime davė išsamius parodymus, sakė, kad vairavo jis, o A. S. tik buvo prisėdęs ant keturračio galo. A. V. pats pasipasakojo ir kitiems, kad tai jis vairavo. Kai policija atvažiavo į įvykio vietą, A. S. buvo neblaivus, jis kažką nerišliai kalbėjo, kad tai jis vairavo, todėl niekas ir nesigilino. Parodymų patikrinimo vietoje A. V. viską parodė kas ir kaip buvo, jis parodymus davė blaivas ir su advokatu. Abejonių, kad vairavo ne A. V. nekilo, nes A. V. parodymus davė blaivas, o A. S. buvo girtas.
Liudytoja D. V. atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jos sūnus.
Liudytojai R. K. ir K. V. parodė, kad tuo metu dirbo policijoje, jokių įvykio aplinkybių neprisimena.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Šauklių kaime, Klaipėdos rajone, įvažiavime į vienkiemį, keturračiui atsitrenkiant į akmenį (1 t., b. l.10-14).
Iš keturračio apžiūros protokolo nustatyta, kad po eismo įvykio apžiūrėtas keturratis (1 t., b. l. 15-17).
Iš keturračio „Honda“ apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos vyr. ekspertui V. P., nustatyta, kad keturračio „Honda“ galinės ašies stabdžių gedimas yra nesusijęs su eismo įvykiu - jis buvo iki eismo įvykio (1 t., b. l. 19-26).
Iš garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad A. V. kreipėsi pagalbos, skambindamas į BPC. A. V. sako, kad važiavo kieme keturračiu su tėvu ir apsivertė, dėl ko yra abu sužaloti (1 t., b. l. 29-32).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1701/14 (03) nustatyta, kad E. S. nustatyti šie sužalojimai: didelė muštinė kairio antakio žaizda, nosies kaulų lūžimas bei poodinė kraujosruva kairėje galvos pusėje. Eismo įvykio metu E. S. padarytas galvos sužalojimas (nosies kaulų lūžis) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes (1 t. b. l. 38 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 2266/14 (03) nustatyta, kad E. S. nustatytas šviežias nosies kaulų lūžimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes. Tikėtina, kad nosies kaulų lūžį E. S. patyrė ir ankščiau (į ką rodo likusi deformacija), bet senas nosies kaulų lūžis buvo pilnai sugijęs. Eismo įvykio metu E. S. padarytas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 41-42).
Iš 2014-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4585/14 (01) nustatyta, kad E. S. kraujyje rasta 2.35 ‰ etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2014-05-25 14.30 val.) (1 t., b. l. 44 ).
Iš 2014-05-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4586/14 (01) nustatyta, kad A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-05-25 14.25 val.) (1 t., b. l. 85).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1711/14 (03) nustatyta, kad A. V. padarytas dešinio klubakaulio sparno lūžis bei poodinė – minkštųjų audinių kraujosruva. Eismo įvykio metu A. V. padarytas dešinio klubakaulio sparno lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 95).
Nors kaltinamasis A. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, jog vairavo ne jis, o šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju E. S., kuris buvo neblaivus ir yra mamos sugyventinis, dėl šio įvykio būtų praradęs vairuotojo pažymėjimą, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltę prisiėmė jis. Iš dalies jo parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, surašant tarnybinį pranešimą, eismo įvykio apžiūros protokolą, transporto priemonės apžiūros protokolą ir kt., tačiau apklausiami teisme jie jokių aplinkybių patvirtinti ar paneigti negalėjo, dėl itin seno įvykio (kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo teisminio proceso). Tyrėja, atlikusi tyrimą nurodė, kad A. V. iš pat pradžių prisipažino vairavęs transporto priemonę, detaliai nurodė visas įvykio aplinkybes ir jai nekilo jokių abejonių, kad kas nors galėjo vairuoti kitas, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusysis E. S. buvo girtas ir sužalotas įvykio vietoje ir ką jis ten pasakojo, nieko nebuvo galima patikrinti. Teismas daro išvadą, kad keturratį vairavo A. V. ir vertina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis prisipažino vairavęs keturratį, be to svarbu ir tai, kad A. V., vairavęs keturratį prisipažino ir savo draugui A. B., kurio parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kaip minėta, jog kaltinamasis ir liudytojas yra draugai.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 85,16 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66-68). Civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.
Kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą, bausmę atlikęs. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes, jam skirtina bauda, kurios dydis parinktinas pagal BK 47 straipsnį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. per 6 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.