Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-05
Bylos Nr.
1-224-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20524-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20524-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,kaltinamajam A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį galutine laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme (bausmė atlikta);

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 78 MGL (2 937,48 Eur) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, automobilio VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 250 Eur konfiskavimas (bausmė neatlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine 10 MGL (500 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrą kartą tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nors žinojo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 19 d., jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – draudimas 3 metus vairuoti transporto priemones.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė kaltę pripažįstąs ir parodė, kad susipykęs su sugyventine išvažiavo iš namų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Nuvažiavo prie dujotiekio linijos, šalia Mironaitės gatvės, išgerti. Galvojo ir liks ten pernakvoti, nes alkoholio išgėręs, neturėjo minties važiuoti. Bet pamatė, kad jis ten visiems trukdo, galvojo, patrauks automobilį. Kai traukė automobilį, kaip tik atvažiavo pareigūnai. Norėjo tik automobilį perstatyti. Girtas nesivažinėjo jokiais keliais, gatvėmis. Aišku, automobilis užvestas buvo, jis pats girtas, supranta, kad kaltas, kad negalėjo judinti automobilio. Iš pirmo karto jam pavyko įpūsti, bet kai labai stipriai susijaudino, jam yra plaučių liga (buvo pašautas, todėl jam kartais sunku oro įkvėpti, kai susijaudina), nepavyko. Jis tikrai nevengė pūsti. Neneigia, kad galėjo mažiau įpūsti. Su alkotesterio parodymais, kiek įpūtė pirmą kartą, sutinka. O antrą kartą jam neužteko oro, jam traukuliai prasidėjo, buvo greitoji iškviesta. Jis nepamena, kas siūlė antrą kartą pasitikrinti blaivumą, bet jis tikrai neatsisakė pūsti. Nepamena, kodėl nepaėmė kraujo, ar sakė, kad mokamas, ar dėl coronaviruso, tiksliai negali atsiminti. Jis buvo paminėjęs pareigūnams dėl kraujo ėmimo, tik jis neatsimena, ką paskui jam atsakė, nes alkoholio kiekis buvo nemažas. Negali pakomentuoti, ar atsisakė vykti į gydymo įstaigą duoti kraujo. Buvo atvažiavusi greitoji, ėmė mėginį iš piršto, nes jam traukuliai prasidėjo. Galvojo gal jam cukraligė, jis nežino. Dėl antros nusikalstamos veikos parodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą, jam automobilis yra pragyvenimo šaltinis. Jam reikia nuvažiuoti, nusivežti medžiagas, važiuoti iš vieno objekto į kitą, nes su autobusu tai yra neįmanoma. Jo finansinė padėtis dabar labai krito, nes be automobilio neįmanoma dirbti. Jis dar mamą išlaiko, jai nuomoja butą. Jis galvojo, kad jam pasibaigė draudimas vairuoti automobilį. Galvojo, kad dvejiems metams buvo atimtos teisės, o ne trims. Jis namie testus sprendžia, kad vėl galėtų laikyti teises. Jis namo grįžti tą dieną neplanavo. Būtų ryte grįžęs. Miegotų, kol išsimiegotų. Jis gėrė alų, gal 6 ar 8 skardines. Alkoholį vartojo automobilyje. Dėl kraujo davimo, kad jis atsisakė, galėjo būti, jis nepamena. Negali to pakomentuoti. Tikrai sakė, kad jį vežtų, o kaip viskas baigėsi ir kodėl, jis neatsimena. Automobilis, kurį vairavo, buvo sugyventinės tėvo S. I.. Buvo su juo sutartis parašyta, jis (S. I.) buvo paėmęs automobilį išsimokėtinai, sugalvojo nusipirkti naujesnį, jis už tą mėnesinę įmoką, kurią mokėtų už tą automobilį, jam (kaltinamajam) tą automobilį ir paskolino darbo reikmėms. Jis tą transporto priemonę kartais pats vairuodavo. Ne piktybiškai, nes jo darbo specifika tokia, kad jam reikia vairuoti automobilį. Stengėsi nevažinėti, bet galvojo, kad tas laikas praėjo ir paskutiniu metu pradėjo važinėti, bet ne kiekvieną dieną. Kai nėra kas atsisėstų vairuoti, tai sėsdavo jis už vairo. Probacijos tarnyboje lankydavosi. Nepamena dėl sudaryto plano. Nelabai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis išgėręs tikrai nevairuodavo, taip išėjo, kad automobilį norėjo patraukti. Paskirtą baudą moka iki šiol. Jam išskaito iš jo pajamų antstolis. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, kad įpūtė daug. Jis piktybiškai nevengė blaivumo patikrinimo. Nuo 2018 m. iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo vairavęs transporto priemonę, nemeluos, bet jis jau galvojo, kad jau pasibaigęs tas terminas. Stengdavosi pasiimti su savimi žmogų, kuris turi teises, kad jis vežiotų medžiagas ir instrumentus. Ir dabar yra kolega, kuris vežioja.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliavo nustatytu maršrutu. Važiuodami pastebėjo automobilį. Automobilis važiavo, tą turėjo fiksuoti jų automobilio kameros, variklis buvo įjungtas. Jis vairavo tą dieną automobilį, pirmas pribėgo jo porininkas. Sustabdytas vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, paskui alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Kiek prisimena, pirmą kartą pavyko įpūsti, antrą kartą nepavyko jam įpūsti, buvo bandyta gal 20-30 minučių. Ar negalėjo, ar nenorėjo, negali pasakyti. Buvo siūlyta, asmuo iš pradžių pūtė, o paskui tiesiog atsisakė. Pasakė, kad daugiau nepūs. Jam buvo paaiškinta, kad už atsisakymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Asmuo buvo įspėtas, bandė pūsti keletą kartų. Tada jis pasiūlė asmeniui apsiraminti, pabandyti dar. Asmuo jam pasakė: „Aš daugiau nepūsiu“. Jis paklausė, ar atsisako. Ir tada buvo įspėtas dėl atsisakymo. Asmuo nepatikslino, kodėl nepūs, bet jis manė, kad daugiau nenorėjo. Pirmą kartą puikiai įpūtė, todėl neaišku, kodėl antrą kartą to negalėjo padaryti. Tikrinti kraują veža, jeigu asmuo pats pageidauja. Asmuo už savo pinigus gali būti nuvežtas ir paimtas kraujas patikrinimui, bet šiuo atveju jis neišreiškė tokio noro. Ar buvo svarstomas vykimas į gydymo įstaigą, neatsimena, gal ir buvo kalba, bet niuansų, kas kaip, nepamena. Ar jis apalpo, ar tai vaidyba, ar dėl alkoholio, bet taip, buvo kviesta greitoji. Atvažiavo, niekur nevežė, nes nenustatė jokių sutrikimų. Jie pristatė asmenį į vyriausiąjį policijos komisariatą. Jis niekuo nesiskundė, tik drebėjo, kaip ir apalpo, jie pribėgo, paklausė, kas atsitiko, paskui atsikėlė, nieko nepaaiškino. Kraują greitosios medikai ėmė tikrai ne prie jo, tyrėjų reikėtų klausti, gal jis paskui komisariate pageidavo duoti kraują. Veža į gydymo įstaigą tikrintis apsvaigimą, jeigu asmuo yra įtariamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes su alkotesteriu to nepatikrins, ir veža, jei asmuo nesutinka su alkotesterio parodymais. Praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad negalėtų įpūsti dėl neblaivumo. Jeigu žmogus jau tiek apsvaigęs, tada jam greičiausiai jau reikia medicininės pagalbos. Šiuo atveju pirmą kartą puikiausiai įpūtė. Antrą kartą buvo gal 10 bandymų, galiausiai asmuo pasakė „nepūsiu“, tai jie suprato kaip atsisakymą. Įvykio vieta Mironaitės g., nuvažiavimas ant žvyrkelio link Gudelių. Ten tas automobilis ir važiavo. Ten eismas vyksta, nes toliau yra ir namai pastatyti. Jis jam davė pūsti. Darbo praktikoje dažnai tikrina asmenų neblaivumą. Asmuo tikrai suvokė, ką jis daro: jis vaikščiojo, taip, neblaivus, bet savo veiksmus tikrai puikiausiai suvokė. Kai pirmą kartą įpūtė, nieko tokio nepastebėjo, kad jam būtų bloga. Antras pūtimas buvo po 15 minučių, tai asmuo turėjo laiko ir pailsėti. Jis buvo išleistas net parūkyti.

Liudytojas E. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Įvykį prisimena tiek, kiek pagarsinti jo parodymai. Automobilis važiavo. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas, kurį tikrino jo kolega A. S.. Jis surašinėjo knygą, tikrino automobilį ir patį asmenį. Kiek atsimena, asmuo nesugebėjo antrą kartą įpūsti. Bandymų neatsimena, kiek buvo bandyta. Medikai buvo kviesti, nes asmuo sakė, kad blogai jaučiasi, alpti pradėjo. Paskui jam pagerėjo sveikata, važiavo į komisariatą ir ten iškvietė greitąją, kad jie iškart prie komisariato atvažiuotų. Kokie sveikatos sutrikimai buvo nustatyti, neatsimena. Kad asmuo negalėtų objektyviai įpūsti į alkotesterį, nebuvo to jo praktikoje. Vietoje, kurioje buvo sustabdytas asmuo, eismas vyksta gana intensyvus. Toje vietoje ir namai statomi, ir žmonės vaikšto. Kokia sveikatos būklė asmens buvo, tikrai nepasakys. Nepasakys, ar tarp pirmo ir antro pūtimo asmuo rūkė. Kiek atsimena, buvo nemažai pūtimų. Jam dažnai tenka tikrinti asmenis dėl neblaivumo. Kad būtų asmeniui sunku įpūsti, jo praktikoje taip nebuvo.

Liudytojas V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau kartu dirbo su A. S.. Dabar kartu nedirba, anksčiau darė vidaus apdailą. Jie kartu dirbo įvairiai, 2014, 2015 m., paskui atskirai. 2017 m. dirbo kartu. Jeigu darbas yra, arba kartu dirba, arba vienas į vieną objektą važiuoja, kitas į kitą. Į darbą vykdavo atskirai, bet jeigu daiktus kažkokius didesnius pervežti, jis (liudytojas) veždavosi. Kiek žino, A. S. teisių neturi. Jis nėra matęs, kad jis (kaltinamasis) vairuotų, jeigu vykdavo kartu. Nuo kada iki kada neturi teisių, nežino. Kad neturi teisių, pats pasakė. Į darbą jis (kaltinamasis) atvažiuodavo su autobusu, su taksi. Mitsubishi automobilio jis (liudytojas) tikrai nėra vairavęs. Jis važiuodavo su savo automobiliu. A. S. neturėjo savo automobilio, bent jau jis nematė.

Liudytojas S. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. yra jo dukros sugyventinis. Dėl šio įvykio nieko nežino, tik kad buvo konfiskuotas automobilis. Automobilis priklauso jam. Dukra paprašė, kad pagal sutartį perduotų A. S. automobilį naudotis. Pasirašė tokį lapelį, nuomos sutartį. Jis jo (kaltinamojo) už automobilio vairo nematė. Kiek jis supranta, automobilis reikalingas tam, kad statybines medžiagas vežiotų. Paties jo už vairo nematė, ten gal iš esmės jo draugui. Dabar žino, kad jis neturi teisės vairuoti, sužinojo tik tada, kai policija jį iškvietė. Kai sudarė nuomos sutartį, nežinojo to, kad neturi teisės vairuoti. Jis (liudytojas) jo (kaltinamojo) apskritai nematė niekada prisigėrusio. Ir minties nebuvo klausti, kad jis vairuos neblaivus ar dar be teisių. A. S. dirba dažytoju. Nežino, ar vienas, ar su brigada dirba. Gal porą kartų matė, kaip tas A. S. draugas vairavo Mitsubishi. Nežinojo, kad anksčiau buvo vairavęs neblaivus ir buvo teistas už tai. Automobilį Mitsubishi nusipirko prieš 5 metus, paskui nusipirko naują ir tas tapo nereikalingas. Tą automobilį iš policijos saugomos aikštelės pasiėmė pats su žmona. Jokių išlaidų neteko mokėti, nes jam pasakė, kad mokėti jam nereikės.

Liudytojas A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (peržiūrėjęs teismo pateiktus medicininius dokumentus, išreikalautus iš Greitosios medicinos pagalbos stoties) parodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. Iš medicinos kortelės matyti, jog A. S. deguonies trūkumo nebuvo. Pagal įrašą jis niekuo ir nesiskundė. Gal tuo metu, kai pūtė, jam buvo bloga. Kraujas imamams dėl gliukozės, nes jei hipoglikemija, alkotesteris gali rodyti neblaivumą, nors asmuo būna visiškai blaivus. Šiuo atveju su gliukoze viskas tvarkoje buvo. Jei žmogus serga cukralige ir jei nepavalgė, dėl tam tikrų aplinkybių išsivysto tokia būklė, kai žmogus elgiasi kaip girtas. Dėl nesugebėjimo įpūsti, tai jei girtumas yra didelis, paprasčiausiai gali žmogus nesuprasti, kad jam reikia įpūsti. O dėl susirgimų gali būti, kad tuo metu negali įpūsti, jei yra bronchinės astmos priepuolis. Jeigu žmogus serga lėtine liga, tai negalėtų trukdyti įpūsti, nes juk nereikia pripūsti baliono, nereikia jėgos pripūsti. Šiuo atveju dusulio nebuvo. Per 30 metų praktikos nebuvo susidūręs, kad žmogus, turėdamas kažkokią ligą, negalėtų įpūsti į alkotesterį. Pagal tai, kas parašyta, problemų su dusuliu, kvėpavimu šiuo atveju nebuvo. Dėl nenorėjimo galėjo neįpūsti. Jei pirmą kartą įpūtė normaliai, tai nežinia, kodėl jam nepavyko įpūsti antrą kartą. Gal po 10 karto, kai vis bandoma įpūsti, tada gali atsirasti galvos svaigimas. Uždedamas aparatas, kuris parodo pulsą, deguonies kiekį. Šiuo atveju aparatas rodė 98 %, jokio deguonies trūkumo nebuvo. Dažniausiai dėl girtumo traukulių nebūna. Gali būti alkoholinė epilepsija, bet traukuliai nebūna esant girtam. Jis (liudytojas) nematė, ar buvo jam (kaltinamajam) traukulių, todėl negali įvertinti to fakto. Jei policija nuvežė kaltinamąjį iki komisariato, jie, greičiausiai, įvertino jo būklę, nes priešingu atveju nebūtų jo vežę, būtų kviesta greitoji į įvykio vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato, tačiau savo kaltės visiškai neprisipažįsta. Atsisako duoti parodymus (b. l. 104–105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 27 d. įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimas aiškus ir suprantamas. Visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su savo sugyventine ir išėjęs iš namų nuvažiavo į parduotuvę bei nusipirko alaus. Nusipirko 10 vienetų 0,5 litro talpos ir 5 proc. stiprumo alaus skardinių. Nusipirkęs alaus, sugyventinės tėvui priklausančiu automobiliu Mitsubishi Pajero nuvažiavo į įtarime nurodytą vietą ir, sėdėdamas automobilyje, vartojo nusipirktą alkoholį. Kažkuriuo metu (nežino, kiek tuomet buvo valandų) galimai sugalvojo perstatyti automobilį, kad netrukdytų pravažiuojančioms transporto priemonėms. Nežino, kodėl taip pasielgė. Tuo metu, kai pavažiavo automobiliu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino girtumą ir nustatė daugiau nei dvi promiles. Antrą kartą įpūsti jis nepajėgė, nes turi problemų su vienu plaučiu. Jis žino ir supranta, kad nuo 2017 m. jam yra teismo uždrausta vairuoti transporto priemones trejus metus. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus. Supranta vairavimo išgėrus pavojingumą. Prašo tai įvertinti kaip lengvinančią aplinkybę (b. l. 117–119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 28 d. liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. tarnybiniu automobiliu patruliuodamas su porininku A. S. Vilniuje, M. Mironaitės gatvėje, pastebėjo žvyrkeliu važiuojantį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai, be priežasties vingiavo po kelią. Įtarę, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė minėtą automobilį sustabdyti patikrinimui. Įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus, automobilį Mitsubishi Pajero sustabdė. Jis priėjo prie sustabdyto automobilio. Už vairo sėdėjęs asmuo (kaip vėliau nustatyta – A. S.) buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jis nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą. Pirmu pūtimu A. S. nustatė 2,26 promilių neblaivumą. Po 15 min., kai reikėjo atlikti antrą pūtimą, A. S. bandė tai atlikti gal 10 kartų, tačiau nesugebėjo to padaryti. Jis A. S. pasakė, kad pabandytų dar kartą. A. S. atsakė, kad daugiau nepūs. Jis įspėjo vairuotoją dėl gresiančios atsakomybės už atsisakymą pasitikrinti blaivumą, bet A. S. į tai nereagavo. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Jo automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykis užfiksuotas tarnybine vaizdo kamera (b. l. 26–28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 18 d. liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 28 d. pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. Z.. Apie 00.09 val. Vilniuje, M. Mironaitės gatvėje, pastebėjo lengvąjį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jiems sukėlė įtarimą, nes automobilis važiavo tai į priekį, tai atgal. Įjungus švyturėlius, automobilis buvo sustabdytas, jame rastas akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kurio duomenų šiuo metu neatsimena. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholio, vyras to neneigė. Vairuotojas buvo išlaipintas iš automobilio, nuvestas į tarnybinio automobilio patalpą, skirtą laikinai sulaikytiems asmenims, ir ten pasodintas. Asmeniui buvo nurodyta, kad bus tikrinimas jo neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu. Vyras sutiko pasitikrinti. Vyras nurodė, kad alkoholį vartojo prieš keletą minučių, todėl buvo palaukta 15 minučių ir atliktas pirmas pūtimas. Šio pūtimo metu vyrui nustatytas vidutinis, 2,26 promilių, neblaivumo laipsnis. Dar po 15 minučių, kaip nurodo teisės aktai, buvo bandoma antrą kartą patikrinti vyro neblaivumą. Vyras akivaizdžiai netinkamai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, dėl ko šis prietaisas nepaimdavo pakankamai oro mėginio ir neapskaičiuodavo rezultato. Vairuotojas motyvavo tuo, kad nesugeba įpūsti, kadangi jam nepakanka oro, nors pirmasis pūtimas jam pavyko iš pirmojo karto. Atlikti antrąjį neblaivumo patikrinimą buvo bandyta daug kartų, tačiau asmuo ir toliau vengė patikrinimo netinkamai pūsdamas. Bandant atlikti antrą pūtimą, vairuotojas teigė norintis, kad jam būtų atliktas neblaivumo tyrimas paimant kraujo mėginį. Tačiau taip ir nepavykus antrąjį kartą atlikti neblaivumo patikrinimo, vyras atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Vyras buvo sulaikytas, o jo automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 34–36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 5 d. liudytoju apklaustas S. I. parodė, kad A. S. yra jo dukros J. Z. sugyventinis. A. S. pažįsta apie 2,5 metų. 2020 m. kovo 1 d. sutartimi jis A. S. išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį Mitsubishi Pajero“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuomos kaina – 73,83 Eur per mėnesį. Automobilis yra lizinginis ir ši suma yra kas mėnesį mokama bankui. A. S. šį automobilį išsinuomojo darbui, nes dirba dažytoju. Sudarydamas su A. S. minėtą sutartį, nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti transporto priemones. 2020 m. birželio 4 d. jam paskambino A. S. ir pranešė, kad automobilis sulaikytas policijos pareigūnų. A. S. jam sakė, kad yra įtariamas vairavęs automobilį neblaivus, tačiau telefonu A. S. jam teigė, kad automobilio nevairavo. Jis dirba autobuso vairuotoju ir nepateisina vairavimo būnant neblaiviam. Sužinojęs, kad A. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir galimai vairavo neblaivus, minėtą nuomos sutartį nutrauks (b. l. 38–40).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. Z. 2020 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.09 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. nustatytame maršrute, M. Mironaitės g., Vilniuje, pastebėjo įtartiną automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė patikrinimui. Priėjo prie automobilio vairuotojo ir pamatė, kad šis akivaizdžiai neblaivus. Prisistačius ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, automobilio vairuotojas atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir jo niekada neturėjo. Paprašė automobilio vairuotojo išlipti iš savo automobilio ir prieiti prie pareigūnų tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas blaivumas. Automobilio vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą ir patvirtino, kad šiandien vartojo alkoholį. Buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas – A. S.. Jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0042, patikros numeris – 1217346. Pirmu pūtimu, atliktu 2020 m. gegužės 28 d. 00.30 val., A. S. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Po 15 minučių vairuotojo blaivumas buvo tikrinamas antrą kartą; vairuotojas apie 10 kartų bandė pūsti į alkotesterį, tačiau nesugebėjo to padaryti. Pasiūlius dar kartą pabandyti, A. S. pasakė, kad daugiau nepūs. Vairuotojas buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už vengimą pasitikrinti blaivumą. Visas įvykis filmuotas su tarnybine vaizdo kamera. Automobilis Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. A. S. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 17).

Iš 2020 m. liepos 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „V1714-200528-000000-000621-20010200“, padarytas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje V1714 esančia vaizdo kamera. Nustatyta, kad vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas pro tarnybinio automobilio priekinį langą; yra tamsus paros metas. Kai vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe užrašas yra „2020-05-28 00:05:09 (duomenys neskelbtini) ON CH2 N“ tamsoje pasirodo automobilio galinių žibintų šviesos, automobilis staiga sustoja, pradeda judėti atbuline eiga, kiek pavažiavęs sustoja. Tarnybiniam automobiliui privažiavus arčiau judančio automobilio bei įjungus prožektorių, matoma, kad fiksuojamą automobilį vairuoja vyras; automobilis pavažiuoja į priekį, vėl pavažiuoja atbuline eiga; automobilio link nubėga policijos pareigūnas (b. l. 53–54).

Iš 2020 m. liepos 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „2020_0528_000829_003.MP4“, padarytas policijos pareigūno veiksmo kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas dviejų policijos pareigūnų bei A. S. bendravimas įvykio vietoje. Policijos pareigūnų paklausus, ar vartojo alkoholio, A. S. atsako, kad vartojo. Policijos pareigūnui paklausus, kur važinėja, A. S. atsako, kad nevažinėja. Pokalbiui tęsiantis, policijos pareigūnas nurodo A. S. ateiti prie tarnybinio automobilio. A. S. išlipa iš savo automobilio, policijos pareigūnas jį veda tarnybinio automobilio link, ranka laikydamas A. S. už kairės rankos. Policijos pareigūnas pasodina A. S. į tarnybinio automobilio dalį, skirtą sulaikytiems asmenims. Į policijos pareigūno klausimą, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, A. S. atsako: „Aš nežinau, gal prieš keletą minučių.“ Toliau tarp policijos pareigūnų ir A. S. vyksta pokalbis, kurio metu A. S. pasako, kad „mašinoje turi alaus pasidėjęs“ prieš tai irgi gėrė, nuo alkoholio vartojimo praėjo mažiau nei valanda. Policijos pareigūnas atsako, kad reikia palaukti 15 minučių. Paprašius vairuotojo pažymėjimo, A. S. nurodo, kad tokio apskritai neturėjo (b. l. 55–56, 57).

Iš 2020 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „2020_0528_004820_005.MP4“, „2020_0528_005745_006.MP4“, „2020_0528_010013_007.MP4“. Šiuose įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų ir A. S. bendravimas įvykio vietoje. Matyti, kad A. S. sėdi tarnybiniame automobilyje ir bando įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnas A. S. duoda konkrečius ir aiškius nurodymus, kaip pūsti: „per šoną nepūsk, pūsk tiesiai į matuoklį“, „per stipriai“, „tolygiai, iš lėto pūsk. O tu iš pradžių greit užpūti ir greit nutrauki“, „silpnai pūsk, o ne stipriai“, „truputėlį per stipriai. Reikia lėčiau ir ilgiau. Čia nereikia stipraus pūtimo, pūsk normaliai, kaip prieš tai pūtei“, „įkvepi, apžioji vamzdelį ir pūti tolygiai. Kaip balioną. Kaip ant žaizdos pūstum. Taip pat ir čia“, „per stipriai pūti. Ne taip stipriai, nereikia stipriai. Lėtai. Prieš tai pūtei viskas normaliai. Nesijaudink, normaliai, ramiai“, „tu pūti per stipriai. Lėčiau. Dar kartą lėčiau, kaip balioną pūstum“, „tolygiai pūsk“, „aiškinam dar kartą – lėčiau reikia pūst, kaip balioną“, „apžiok normaliai ir pūsk“, „ne taip! Nu ką tu darai? Ką tu čia, spjaut į jį nori? Nereikia į jį spjaudyti, reikia normaliai“, „paimi lazdelę į burną ir pūti“, „tolygiai ir ilgai“, „apžiok ir pūsk. Įkvėpk. Neapžiojai. Apžiok ir tolygiai pūsk“, „vamzdelį apžiok pilnai, ne pro šoną pūsk, įkvėpk, įkvėpk“, „nenustok pūst“, „tu nustoji, tu gali toliau pūst. Tu rūkai, tai tu ir gali įpūst, reiškia. Ar ne taip? Per stipriai, nepūsk taip stipriai, lėčiau“, „ne taip, nu ne taip. Nu ką tu darai? Ką tu darai? Taigi aiškinau, ramiai pūsk. Kam tu va taip? Nereikia taip daryt, ramiai. Aš tau aiškiu, o tu savo darai“. Tačiau A. S. nė vieno iš bandymų metu neįpučia į alkoholio kiekio matuoklį pakankamai oro. Galiausiai A. S. nurodo, kad daugiau nebepūs į alkoholio kiekio matuoklį, argumentuodamas tuo, kad jis neatsisako tikrintis blaivumo, o tiesiog negali „į šitą aparatą įpūsti“, jis pūtė dešimt ar vienuolika kartų, bet jau nebepajėgia. A. S. sako pareigūnams, kad šie vežtų jį kraujo mėginiui paimti. Policijos pareigūnas įspėja A. S. dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą tikrintis blaivumą (b. l. 58–63, 64).

Iš alkoholio kiekio matuoklio matyti, kad alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ A. S. 2020 m. gegužės 28 d. 00.30 val. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 80).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo nustatyti šie A. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad A. S. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Pirmojo tikrinimo metu, 00.30 val., A. S. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas; antrojo tikrinimo metu – neįpūtė. Užfiksuota, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 82).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 19 d., buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus (b. l. 69–71).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pateikto A. S. 2018 m. kovo 15 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. V11/M-645 kopijos matyti, kad A. S. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kurios vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 19 d., pabaiga – 2021 m. sausio 19 d.) vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 84–93).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. S. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojų E. Z., A. S., A. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. Z. ir A. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. S. 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrą kartą tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi tokia A. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis piktybiškai nevengė antro pūtimo, t. y. nevengė antrą kartą tikrintis etilo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore, tik jam antrą kartą įpūsti į alkotesterį nepavyko objektyviai – dėl sveikatos problemų, nepavyko įpūsti pakankamai oro ar trūko oro, tačiau minėti kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija bei yra paneigti liudytojų E. Z., A. S. parodymais, kurie paaiškino, kad A. S. pirmą kartą pavyko įpūsti iš pirmo karto, o antro tikrinimo metu jam kažkodėl jau nepavyko įpūsti, buvo bandyta daug kartų, bet vėliau A. S. atsisakė pūsti apskritai bei bandyti kol pavyks. Taip pat liudytojai paaiškino, jog jeigu asmeniui pavyko įpūsti pirmo tikrinimo metu, tai jų praktikoje nėra buvę, kad asmuo nesugebėtų įpūsti antrą kartą dėl objektyvių priežasčių. Be to, liudytojo A. S., greitosios medicinos pagalbos darbuotojo, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, parodymais, pagal medicininius dokumentus A. S. deguonies trūkumo nebuvo, dusulio nebuvo, pagal medicininius išrašus matyti, kad problemų su kvėpavimu nebuvo. Jo teigimu, jei pirmą kartą įpūtė tinkamai, tai nežinia, kodėl jam nepavyko įpūsti antrą kartą, matyt, dėl nenoro. Taip pat liudytojas nurodė, kad per 30 metų praktikos nebuvo susidūręs, kad žmogus, turėdamas kokią nors lėtinę ligą, negalėtų įpūsti į alkotesterį, nebent būtų ūmus atvejis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats kaltinamasis parodė, kad visų aplinkybių dėl atsisakymo tikrintis alkotesteriu antrą kartą ir vykti į gydymo įstaigą kraujo paėmimui tyrimams nepamena dėl buvusio neblaivumo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija su vėlesniais pakeitimais iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 4 punktą policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą; kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Be to, policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 3 p.).

Taigi pagal nustatytą transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo tvarką pirmiausia pareigūnai tikrina asmens neblaivumą pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją, o pirmu kartu nustatę, kad ji 1,51 ir daugiau promilių, tikrina antrą kartą, ir tik nesant objektyvių galimybių atlikti tokį tikrinimą (pvz., dėl tikrinimo metu esamos asmens būklės ir pan.), pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Kitu atveju, jei asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, kitų pareigūnų siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, o jei jis yra sulaikytas, asmens prašymu per šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 p.).

Šiuo atveju pirmu pūtimu pavykus nustatyti A. S. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją (kuri buvo 2,26 promilės), antrą kartą pūtimas neįvyko, priešingai nei teigia kaltinamasis, ne dėl objektyvių priežasčių (jo tikrinimo metu buvusios fizinės ar emocinės būklės, ligos ar sveikatos problemų), o būtent dėl to, kad jis sąmoningai tinkamai neatliko šio pūtimo (neįpūsdavo pakankamai oro į alkotesterį), o vėliau iš viso atsisakė bandyti, kas, įvertinus tiek aptartą teisinį reguliavimą, tiek liudytojų parodymus, nelaikytina objektyvia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybių atlikti minėtą tikrinimą. Kaip matyti iš vaizdo įrašų apžiūrų protokolų, liudytojų parodymų, A. S. tikrinimo metu nebuvo tokios būklės, dėl kurios negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų, būtų bejėgiškas, nesiorientuotų aplinkoje ir pan. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nenustatė, kad jo organizme būtų smarkiai sumažėję deguonies, ar būtų kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs ir antrą kartą pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba. Be to, antras pūtimas buvo atliekamas bandant daugiau nei dešimt kartų, pareigūnams aiškiai ir kantriai ne vieną kartą paaiškinus proceso eigą, tačiau kaltinamasis, nepaisydamas pareigūnų nurodymų, aiškiai pūtė netinkamai. Tokiu būdu kaltinamasis šiuo atveju pagrįstai pripažintas kaip vengęs neblaivumo patikrinimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuota, kad kaltinamasis galiausiai atsisakė vykti ir į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, kita vertus, šiuo atveju tam (vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą) nebuvo ir faktinio bei teisinio pagrindo.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Jo kaltę patvirtina iš esmės paties kaltinamojo A. S. parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jog Probacijos tarnyboje lankydavosi, stengėsi nevažinėti, bet kai nebūdavo kam vairuoti, tai sėsdavo už automobilio vairo ir vairuodavo, jo teistumų duomenys, liudytojo S. I. parodymai, jog pagal nuomos sutartį automobilį Mitsubishi perdavė naudotis A. S., nes jam automobilis buvo reikalingas vežioti statybines medžiagas, 2018 m. kovo 15 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. V11/M-645, iš kurio matyti, kad A. S. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios vykdymo pabaiga – 2021 m. sausio 19 d., vykdymo tvarka, sąlygomis, atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, liudytojų E. Z. ir A. S. parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, bei kiti aukščiau nurodyti duomenys.

Kaltinamojo A. S. paaiškinimai, jog jis galvojo, kad draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas yra jau pasibaigęs, manė, kad šia teise naudotis jam buvo uždrausta tik dvejus metus, todėl kartais vairuodavo automobilį darbo reikalais, vertintina, kaip jo gynybinė versija. Pabrėžtina, kad A. S. Probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vykdymo pabaigos terminu bei tvarka, o visgi, jeigu jis būtų pamiršęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaigą, galėjo kreiptis į Probacijos tarnybą dėl informacijos apie termino pabaigą pateikimo. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo vairavęs transporto priemonę, nors jis ir galvojo, kad tas terminas jau pasibaigęs. Pažymėtina, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, įsiteisėjo tik 2018 m. sausio 19 d., todėl kaltinamasis tikrai neturėjo jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog nuo 2018 m iki 2020 m. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas jau pasibaigęs. Šiuo atveju liudytojų V. V. ir S. I. parodymai, kad nėra matę, kaip A. S. vairuoja transporto priemones, vertintini kritiškai, šie liudytojai yra kaltinamojo aplinkos žmonės, juo labiau, pats kaltinamasis pripažino, kad paskutiniu metu pats vairuodavo transporto priemones (ir automobilį Mitsubishi Pjero) darbo reikalais, o šios veikos padarymo metu netgi į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kurį transporto priemonėje ir vartojo, o po to vairavo neblaivus. Galiausiai pabrėžtina, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką – pagal BK 243 straipsnį, kaip vengęs atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta, t. y. A. S. sąmoningai vengė atlikti įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi 2020 m. gegužės 28 d. apie 00.30 val. Vilniuje, M. Mironaitės g., vairavo transporto priemonę dargi būdamas ir neblaivus. Taigi tokie A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su teisingumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. S. –išsituokęs, turintis vaiką, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. vykdantis individualią veiklą, dirbantis (b. l. 78), anksčiau teistas, taip pat 2017 m. gruodžio 15 d. už analogiškos veikos (vairavimo neblaiviam) padarymą, o 2018 m. gruodžio 12 d. trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogišką veiką pagal BK 243 straipsnį, apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 69–71), administracine tvarka per pastaruosius metu nuo nusikalstamų veikų padarymo nebaustas (b. l. 77), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina šiek tiek didesnė už šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto, o už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio ir artima minimaliam, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 5 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskiriant A. S. galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, be to, tokios paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes A. S. vėl sėdo neblaivus už automobilio vairo ir kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau įvertinus tai, kad A. S. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamasis dirbantis, išlaikantis mamą, šeimą, iš esmės neigiamai vertinantis savo padarytas nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad kaltinamasis gali teigiama linkme keisti savo gyvenimo būdą, padaryti tinkamas išvadas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams, nustatant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, t. y. įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 5, 10 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00.35 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 12.44 val. (viena diena) (b. l. 99, 110), todėl, realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kai jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 2,26 promilės neblaivumas, antro pūtimo metu vengė tikrintis neblaivumą, vairavo mieste. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie A. S. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, A. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, kuris siekia šios priemonės termino vidurkį, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. 2020 m. gegužės 28 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108–109), tokiu būdu A. S. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gegužės 28 d. Atsižvelgiant į tai, A. S. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 28 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Šiuo atveju automobilis Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto A. S. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minimo automobilio savininkas yra UAB „Š.“, o valdytojas S. I. (b. l. 96). Taigi, A. S. minimą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl svarstytinas šios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar jos vertės konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. S. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio Mitsubishi Pajero, 2001 gamybos metų, visureigio, 5 durų, 3 200 cm3, 121 kW/164 AG variklio galios, vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 3 380 Eur (su PVM) (b. l. 97).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 106–109), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 42,35 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą iki 2020 m. birželio 5 d., šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 46; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 28 d. 00.35 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 12.44 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, bei išieškoti į valstybės biudžetą iš A. S. konfiskuotino turto (automobilio Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 380 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie A. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Priteisti iš A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 42,35 Eur (keturiasdešimt du eurus trisdešimt penkis centus) proceso išlaidų už transporto priemonės Mitsubishi Pajero (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė