Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2017-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2845-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
1-2845-929/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45199-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2845-929/2017Proceso Nr. 1-01-1-45199-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro V. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 str. 1d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

2) 2016-12-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. galutine 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme visiško sudėjimo būdu ir skirta galutinė bausmė - 50 MGL (1883 EUR) dydžio bauda.

3) 2017-01-23 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 2 d., ir paskirta galutinė 26 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. paskirta ir neatlikta bausmė – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą, ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta 26 (dvidešimt šešios) paros arešto ir 40 MGL (1506,40 Eur) bauda;

kaltinamas pagal BK 281 str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2017 m. rugsėjo 3 d., laikotarpiu nuo 01.34 val. iki 01.42 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,69 promilės etilo alkoholio), vairuojamu automobiliu „ BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Konstitucijos prospekto pastato Nr. 22 Konstitucijos prospektu, Lvovo gatve, Linkmenų gatve bei Geležinio Vilko gatve iki Geležinio Vilko gatvės pastato Nr. 16.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., vakare buvo Vilniaus r., Skaidiškėse, kur išgėrė tris bokalus alaus. Išvakarėse taip pat gėrė alkoholį. Jo draugė J. Š., automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, nuėjo miegoti, o jis, apie 24 val., pasiėmė jos automobilio raktus ir išvažiavo šiuo automobiliu į Vilnių. Bevažiuodamas Konstitucijos prospekte nesuvaldė automobilio ir kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį BMW 320. Supratęs, jog dabar turės atsakyti ne tik už eismo įvykį, bet ir už neblaivų vairavimą, labai išsigando ir išvažiavo iš įvykio vietos, o automobilis BMW 320 jį persekiojo po miestą, kol jis vėl nesuvaldė savo vairuojamo automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į atitvarus bei susidūrė su tuo pačiu automobiliu BMW 320. Paskui atvažiavo automobilio BMW 320 vairuotojo iškviesti policininkai, kurie jį patikrino alkoholio matuokliu, o po to priklausomybės ligų centre paėmė kraujo mėginį. Su specialisto išvadoje nurodytu kraujo tyrimo rezultatu sutinka ir labai gailisi dėl tokio savo poelgio - kad vairavo automobilį neblaivus. Jo vairuoto automobilio BMW 525 savininkei J. Š. atlygino automobilio sugadinimu padarytą žalą (b. l. 37).

Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad 2017-09-03, 02.04 val., A. A. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,86 promilės (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9084/2017(01) nurodyta, kad A. A. kraujyje, paimtame 2017-09-03, 02.20 val., nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d., apie 01.30 val., vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, Konstitucijos prospekto antra eismo juosta link Kalvarijų gatvės. Ties 22 pastatu pravažiavo pro trečioje eismo juostoje sustojusius du automobilius su įjungta avarine signalizacija, o tuo tarpu didesniu nei leistina greičiu ta pačia kryptimi, trečia eismo juosta atvažiavęs automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nemažindamas greičio, apvažiavo sustojusius automobilius per papildomą ketvirtą eismo juostą, skirtą sukti į kairę. Dėl pasirinkto greičio ir manevravimo automobilio BMW 525 vairuotojas, grįždamas į trečią eismo juostą, nesuvaldė savo automobilio ir slysdamas šonu priekine dalimi kliudė D. M. automobilį į galinį kairės pusės ratą, nuo ko jo automobilis apsisuko prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo statmenai keliui. Automobilio BMW 525 vairuotojas taip pat sustojo po kontakto, tačiau netrukus pradėjo vėl važiuoti, apvažiuodamas jo automobilį per priekį ir nusuko į pravažiavimą link Lvovo gatvės. Jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie bėgantį vairuotoją ir pats nusivijo jį iš paskos. Vijosi automobilį BMW 525, kuris Lvovo gatve atvažiavo iki Linkmenų gatvės, iš jos pasuko į Geležinio Vilko gatvę link Žalgirio gatvės, sankryžoje su Žalgirio gatve vėl apsisuko ir tuo metu dar kartą jo automobilį kliudė į priekinį dešinį kampą. Tuo metu matė šio automobilio vairuotoją iš veido - šio akys buvo paraudusios. Toliau automobilis BMW 525 nuvažiavo link Geležinio Vilko gatvės ir nuvažiavo link tunelio. Pravažiavus tunelį, ties Geležinio Vilko gatvės 16 pastatu, kai D. M. važiavo antrąja eismo juosta, o automobilis BMW 525 važiavo pirma eismo juosta, šio automobilio vairuotojas kelio vingyje nesuvaldė savo automobilio, šonu išslydo į D. M. eismo juostą ir trenkėsi į kelio viduryje esančius atitvarus priekine dalimi, tokiu būdu užkirsdamas jam kelią, dėl ko jis nespėjo sustabdyti ir priekine dalimi kliudė automobilio BMW 525 kairįjį šoną. Po susidūrimo jis nubėgo prie automobilio BMW ir ištraukė vairuotoją iš jo vietos. Jam atrodo, jog tuo metu iš keleivio sėdynės pabėgo dar kažkoks keleivis, tačiau jo neįsidėmėjo. Sulaikė vairuotoją ir įsodino jį į savo automobilį, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiėmė automobilio BMW 525 vairuotoją su savimi, jis jiems patvirtino, jog tai tas pats vairuotojas, kuris kliudė jo mašiną Konstitucijos prospekte, nes visą persekiojimo laiką jis automobilio BMW 525 nebuvo paleidęs iš akių. Kol laukė policininkų, jo akivaizdoje vairuotojas skambino savo motinai, kalbėjosi su ja. Jo kalba buvo nerišli. Po to vairuotojas paprašė jo, kad jis taip pat pakalbėtų su jo motina, tada jis telefonu vairuotojo motinai nupasakojo situaciją. Taip pat juto nuo vairuotojo sklindant alkoholio kvapą. Dėl sugadinto automobilio jis kreipėsi į savo draudimo bendrovę "Lietuvos draudimas", kuri žalą apmokės po to, kai dėl eismo įvykio policijoje bus priimtas sprendimas (b. l. 22).

Byloje esančioje VĮ „Regitra“ informacinėje pažymoje užfiksuota, kad automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. Š. (b. l. 27).

Byloje esančiame rašte iš VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad automobilio BMW 525, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1140 eurų su PVM (b. l. 26).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d., vakare vartojo alkoholį, tada, apie 24 val., sėdo vairuoti draugei priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į Vilnių. Policininkai jį patikrino alkoholio matuokliu, o po to priklausomybės ligų centre paėmė kraujo mėginį ir nustatė jo neblaivumą. Su specialisto išvadoje nurodytu kraujo tyrimo rezultatu (1,69 promilės) sutinka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojo D. M. parodymais, asmens neblaivumo patikrinimo pažyma, specialisto išvada. Kaltinamojo A. A. veika atitinka BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė teismo leisti paskirtąją bausmę – areštą – atlikti savaitgaliais, nes šiuo metu susirado darbą ir nenori jo prarasti, kitų pajamų šaltinių neturi (b. l. 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. A. – jauno amžiaus, dirbantis, teistas, administracine tvarka praeityje baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, neturintis psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas baudos dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašė teismo leisti jam paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais, nes nenori prarasti darbo, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis. BK 49 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Teismo gautoje pažymoje iš SODROS apie asmens įdarbinimus už 2016-10-01 – 2017-10-31 laikotarpį nurodyta, kad, A. A. dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad A. A. turi nesumokėtų baudų, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga A. A. prašymą tenkinti ir leisti jam paskirtą areštą atlikti poilsio dienomis, nes tokiu būdu A. A. galės tęsti darbą ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

A. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Šiuo atveju, vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, A. A., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, praeityje yra baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės (b. l. 45). Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas – treji metai (maksimalus terminas, nustatytas BK 68 str. 2 d.) – yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pagal BK 72 str. turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priklauso ne jam, o J. Š.. Teismas nenustatė BK 72 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. BK 72 str. 5 d. numatyta galimybė teismui iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Svarstydamas transporto priemonės vertės išieškojimo iš A. A. klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams padaryti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017 pasisakyta, kad išieškojus iš kaltinamojo automobilio vertę, o ne konfiskavus transporto priemonę, nėra pasiekiamas šios priemonės taikymo tikslas, o vertės konfiskavimas iš esmės taps bauda.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad nenustačius baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų, baudžiamojo poveikio priemonė – turto vertės konfiskavimas A. A. neskirtina.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. ir skirti jam bausmę – 45 parų areštą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. skirti galutinę bausmę – 30 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 5 d., nustatyti A. A. paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., A. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškint A. A., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras