Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. H. parodė, kad jis telefonu gavo nuorodą, į kurią vietą Lietuvoje reikia vykti. Nuvyko į nurodytą vietą ir pamatė laukuose besislepiančius žmones. Prie jo priėjo vienas iš žmonių ir kažką pasakė, bet kaltinamasis šio žmogaus nesuprato. Žmogus kažkam paskambino telefonu, įjungė garsiakalbį ir kažkas telefonu kalbėjo angliškai. Kas buvo kalbama angliškai, nesuprato. Šiek tiek vėliau tas žmogus nuėjo prie kitų žmonių ir jie pradėjo lipti į kaltinamojo automobilį. Anksčiau paminėtas žmogus, kuris kažką sakė, į transporto priemonę neįlipo, parodė gestu, kad kaltinamasis gali važiuoti. Kaltinamasis išvažiavo į Lenkijos pusę. J. H. teigė, kad jis buvo stabdomas pareigūnų. Jis supanikavo, nes anksčiau nėra daręs tokių dalykų, todėl nesustojo. Vežė žmones, nes jam taip padaryti pasakė vienas žmogus. Pasakė, kad taip užsidirbs, tačiau tiksliai nenurodė, kiek užsidirbs. Su tuo žmogumi kontaktavo telefonu „Telegram“ programėle. Kaltinamasis teigė, kad jis nežinojo, kokius žmones reikės vežti. Kai atvažiavo paimti žmonių ir juos pamatė, suprato, kas tai per žmonės. Matė, kad jie yra tamsesnio gymio. Suprato, kad jie tikriausiai yra nelegalūs migrantai. Negalvojo, kad daro sunkų nusikaltimą. Tiksliai nematė, kiek viso buvo žmonių, jie slėpėsi aukštoje žolėje, bet jų buvo apie 20, gal ir daugiau. Į Lietuvą atvažiavo autobusiuku. Specialiai tokios transporto priemonės nesirinko. Žmogus, kuris pasiūlė vežti žmones, nurodė, kad bus keletas žmonių ir juos reikės pervežti į Lenkiją. Tas žmogus nesakė, kokio dydžio transporto priemonės reikės. Nurodyti įvykiai vyko 2022 metų vasarą. Su žmogumi, dėl kitų žmonių vežimo susitarė prieš kelias dienas iki atvykimo į Lietuvą. Sulaikytas buvo ryte. Iki to, kai paėmė žmones, Lietuvoje esančioje degalinėje buvo susitikęs su žmogumi, su kuriuo anksčiau bendravo telefonu. Degalinėje su juo bendravo tik minutę ar dvi. Tas žmogus pasakė, kad važiuoja ten, kur bus žmonės, kuriuos reikia paimti. Kaltinamasis teigė, kad prieš sulaikymą tas žmogus išsiuntė žinutę, kad jį sustabdė pareigūnai. Nusikalto, nes norėjo užsidirbti. Žmogus jam pasakė, kad vežti žmones apsimokės, bet nepasakė tiksliai, kiek bus sumokėta. Buvo tariamasi dėl atlygio, tačiau nebuvo sutarta dėl konkretaus atlygio dydžio. Jam buvo aiškinama, kad, jeigu bus sulaikytas, jam grės bauda. Suprato, kad žmones veš neteisėtai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu J. H. parodė, kad su juo per „Telegram“ programą susiekė asmenys ir pasiūlė gabenti žmones. Iš kur šie žmonės žinojo, kad jis gali gabenti žmones, nežino. Jis sutiko. Apie atlygį konkrečiai nebuvo kalbėta. Tik buvo paminėta, kad, kai perveš žmones, tuomet bus ir kalbama. Su juo 2022 m. liepos 21 d. susisiekė asmuo, kurio jokių duomenų nežino. Žino, kad organizatoriai yra iš (duomenys neskelbtini). Jam buvo pasakyta, kad reikia išnuomoti automobilį. Jis pats išsinuomojo krovinį automobilį, pinigai už jo nuomą jam buvo pervesti į programėlę „B.“. Jis 2022 m. liepos 21 d. anksti ryte išvažiavo iš Lenkijos. Jam į telefoną buvo siunčiamos nuorodos, kur turi važiuoti. Įvažiavęs į Lietuvą, gavo nuorodą, kad reikia atvažiuoti į degalinę. Atvažiavęs į nurodytą vietą pamatė baltos spalvos automobilį „Kombi“. Su šio automobilio vairuotoju susitarė, kad šis važiuos pirmas, o jis iš paskos. Važiavo kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Pradžioje atvažiavo iki Vilniaus, kur važiavo vėliau, konkrečiai pasakyti negali. Važiavo pagal gautas nuorodas, organizatoriai nuolatos keitė nuorodas. Jis kažkiek pavažiavęs gavo nuorodą sustoti ir laukti. Tada buvo informuotas, kad reikia dar šiek tiek pavažiuoti. Kažkiek pavažiavo. Tuo metu jau buvo prašvitę, bet negali pasakyti kelinta buvo valanda. Miške jo laukė žmonės. Jis privažiavo ir žmonės sulipo į automobilį. Kiek jų buvo, nežino. Važiavo atgal į Lenkiją. Priešais važiavo „Kombi“ automobilis ir jam vis rašydavo. J. H. nurodė, kad jam buvo prašyta, jog kitą automobilį sustabdė. Jis niekur negalėjo nusukti nuo kelio. Tuomet jį pradėjo stabdyti pareigūnai. Jis išsigando, todėl nestojo. Kiek kilometrų jį bandė sulaikyti, nežino. Kai sustojo, buvo sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ypatingai dėl bėgimo. Jis buvo išsigandęs, pasimetęs. Jam buvo paaiškinta, kad jis nieko blogo nedaro, jeigu ir sulaikys, tai bus tik piniginė bauda (t. 1, b. l. 160-164).

Ikiteisminio tyrimo metu J. H. taip pat parodė, kad jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje neįrašytas. Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, dėl užsieniečių gabenimo per „Telegram“ programą su juo susiekė asmuo ir pasiūlė gabenti žmones. Asmuo jam buvo nepažįstamas ir niekada nematytas, pasakė, kad jo kontaktus nurodė pažįstamas, su kuriuo J. H. jau seniai nebendrauja. Asmuo pasiūlė atlygį už asmenų gabenimą, tačiau susitikti nenorėjo, neprisistatė, programėlėje matė, kad jis pasivadinęs „H.“ vardu. Sutarė, kad jam pinigai bus pervesti per „B.“ programėlę. Kokia tai turėjo būti suma, jam nesakė. Pinigai per „B.“ programėlę turėjo būti pervesti tuomet, kai su gabenamais asmenimis būtų grįžęs į Lenkiją. Nori patikslinti, kad kurį laiką jau nuomojo darbui automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . „H.“ jį informavo, kad 2022 m. liepos 21 d. reikės išvažiuoti į Varšuvą, tada gavo pranešimą, kur jam vykti, pasiimti nelegaliai Lietuvoje esančių asmenų. Tuo maršrutu jis ir važiavo. Jam į telefoną buvo siunčiamos nuorodos, kur turi važiuoti. Įvažiavęs į Lietuvą, gavo nuorodą, kad reikia atvažiuoti į degalinę, nepamena degalinės pavadinimo. Jis nuvažiavo iki degalinės, kiek pamena, joje užsipylė degalų. Degalinės aikštelėje stovėjo baltos spalvos automobilis. Automobilio markės ir numerių nepamena, asmenį, kuris vairavo automobilį, matė pirmą kartą. Kadangi buvo tamsus paros metas ir su asmeniu bendravo trumpai, negali jo atsiminti ir apibūdinti išvaizdos, jie bendravo lenkų kalba. Asmuo jam pasakė, kad važiuos iki vietos, kur reikia paimti užsieniečius ir duos jam ženklą, kad gali juos pasiimti. Jis suprato, kad tas vyras, sutiktas degalinėje, yra būtent „H.“, su kuriuo bendravo telefonu. Šis asmuo važiavo priekyje, o jis važiavo paskui. Pradžioje atvažiavo iki Vilniaus, kur vėliau važiavo, konkrečiai pasakyti negali. Važiavo paskui ir pagal „H.“ siunčiamas nuorodas. Kažkiek pavažiavęs gavo nuorodą sustoti ir laukti. Tada buvo nurodyta dar kiek pavažiuoti. Kažkiek pavažiavo, jau buvo prašvitę, paryčiai, nežino kelinta tiksliai buvo valanda. Jis buvo sustojęs prie miško, ten jo jau laukė 20-30 žmonių, tikslaus skaičiaus nepamena, jų buvo daug. Asmenys savarankiškai sulipo į automobilį, kuriuo atvažiavo jų pasiimti. Jis matė, kad asmenys yra tamsaus gymio, su jais susikalbėti negalėjo, jis suprato, kad asmenys yra nelegalūs migrantai, tačiau vis tiek vykdė nusikalstamą veiką. Žmonėms sulipus į automobilį, jo tikslas buvo vežti šiuos nelegalius migrantus į Lenkiją. Priešais jį važiavo „H.“ automobilis ir jam vis rašydavo. Gavo žinutę, kad jį sustabdė. Jis pats niekur negalėjo nusukti nuo kelio. Maždaug po dvidešimties minučių, tikslaus laiko nepamena, jį sustabdė pareigūnai. Jis buvo labai išsigandęs, todėl nestojo, nežinojo, kokia atsakomybė jam gresia, nebuvo tam pasiruošęs. Kiek kilometrų jį bandė sulaikyti, nežino. Sustojus, buvo sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat gailisi, kad nestojo, kuomet buvo stabdomas, tačiau jis buvo labai išsigandęs. Anksčiau nėra padaręs nusikaltimų, kadangi turi skolų, norėjo užsidirbti lengvų pinigų, skoloms padengti. Supranta savo veiksmų esmę ir dėl to labai gailisi. Daugiau nieko papildyti neturi (t. 2, b. l. 18-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis 2022 m. balandžio mėnesį kartu su savo drauge skrido iš Sirijos į Dubajų, o iš Dubajaus skrido į Maskvos oro uostą. Lėktuvo bilietus pirko iš savo santaupų. Atvykus į Rusiją, draugė pasiliko Rusijoje, nes ji ten turėjo darbą. Būdamas Maskvoje susipažino su vienu vyru, kuris organizavo nelegalius gabenimus autobusu iš Rusijos iki Baltarusijos, į Minsko miestą. Kai keliavo autobusu į Baltarusiją, kartu buvo įvairių valstybių piliečių, buvo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko į Baltarusiją, juos pasitiko vedlys, kurio duomenų neturi. Vedlys juos visus palydėjo iki Lenkijos Respublikos valstybės sienos. Lenkijos Respublikos valstybės siena bandė kirsti kelis kartus, tačiau visus kartus jie buvo grąžinti atgal į Baltarusiją. Nuo balandžio iki birželio mėnesio, bandė kirsti sieną keletą kartų, tačiau nepavyko. Būdamas Baltarusijoje, Bresto mieste, susipažino su viena (duomenys neskelbtini) šeima. Visi ieškojo žmonių, kurie jiems padėtų pereiti valstybės sieną, kad galėtų judėti toliau. Jis asmeniškai jokių kontaktų neieškojo, kelionės metu susipažino su viena (duomenys neskelbtini) šeima, su kuria labai artimai bendrauja. Šiuo metu jie yra jo šeima. Minėta šeima rado asmenį vardu „B.“, kuris sukontaktavo su kitu asmeniu vardu „C.“, kuris gyvena šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienos. „C.“ tikslas ir darbas yra tik pervesti per valstybės sieną, kadangi jis žino vietas, kur nėra pareigūnų ir galima saugiai pereiti valstybės sieną. Jo (M. A.) galutinis tikslas turėjo būti Vokietija. Kai nepavyko kirsti Lenkijos Respublikos sienos, nusprendė bandyti kirsti Lietuvos Respublikos sieną su „C.“ pagalba. „C.“ jį ir (duomenys neskelbtini) šeimą, su kuria bendrauja artimai, taip pat dar su jais buvo kita šeima, kuri prisijungė keliones eigoje (bendrai jų iš viso buvo 14 asmenų), 2022 m. liepos 21 d. nuvedė iki Lietuvos Respublikos sienos, kur buvo metalinė spygliuota tvora. „C.“ perkirpo vielą, jie visi perėjo valstybės sieną ir taip papuolė jau į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš karto po to, kai jie perėjo sieną, „C.“ viską sutvarkė, kad atrodytų, jog nieko neįvyko, t. y. sutvarkė spygliuotą vielą, po ko atrodė, kad ji nebuvo nukirpta ar sugadinta. Perėjus sieną, miške palaukė apie 2-3 valandas ir jų atvyko pasiimti furgonas. Matė, kad miške slepiasi ir kiti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurie taip pat laukė kol bus paimti. Lietuvoje jie buvo apie 02.00 val. nakties, visiems buvo nurodyta susirinkti prie vieno taško, prie ūkinio pastato ir jų 05.00 val. atvyko pasiimti „busas“ su uždaryta priekaba. Iš „buso“ išlipo vyras, kurio ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikriausiai turėjo traumų. Iš galo buvo (duomenys neskelbtini), kaip tiksliai buvo apsirengęs vyras, nepamena, nes jam buvo panika, patyrė stresą, todėl sunku prisiminti visą situaciją. Jam asmeniškai vairuotojas pasirodė kaip narkomanas, jo elgesys iš karto buvo nežmogiškas, o vėliau visa tai pasitvirtino. Atidaręs „buso“ priekabą pradėjo juos visus laipinti į priekabą, jis iškart suprato, kad tai yra nenormalu, nes jis serga astma, bijojo labai dėl savo sveikatos, bijojo uždusti. Priekaboje buvo daug žmonių, buvo moterų, vyrų ir vaikų. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje, tačiau kuo toliau jie važiavo, tuo labiau trūko oro, buvo labai karšta, vaikai verkė. Jis ištisai naudojo savo inhaliatorių, be jo būtų uždusęs. Priekaboje jis sėdėjo šalia durų, bandė gaudyti bent kažkiek oro. Tuomet jie visi išgirdo policijos garsinius signalus, vairuotojas pradėjo vairuoti kaip išprotėjęs, jautė, kad jis labai greitai važiuoja, kartais jautėsi, kad jie tikrai „skrenda“. Vairuotojas „mėtėsi po kelią“ – tai į kairę, tai į dešinę, o jie tuo metu visi priekaboje daužėsi vienas į kitą ir tuo pačiu į metalines priekabos sienas. Vaikai verkė, visi jie buvo panikoje, nes galvojo, kad mirs. Jis pradėjo dusti ir, sėdėdamas šalia priekabos durų, pamatė grandinėlę, kuri atidaro duris. Suprato, kad reikia atidaryti duris, nes, jeigu neatidarys, mirs, nes jam prasidėjo priepuolis. Kada jis pradėjo daryti duris, kitas asmuo, buvęs priekaboje, pradėjo uždarinėti duris ir sakė, kad jie visi užsimuš, iškris iš priekabos ir neišgyvens. Dauguma žmonių daužė į vairuotojo kabiną ir šaukė angliškai „STOP“, prašė stabdyti automobilį, visi buvo panikoje, visiems trūko oro, vaikai verkė. Jie manė, kad tai bus jų paskutinė kelionė, galvojo, jog įvažiuos į kokį medį ar į ežerą. Automobilis sustojo labai staigiai, policijos pareigūnai atidarė priekabos duris. Kai jie pamatė policijos pareigūnus, visi iš karto atsiduso, pasijuto iš karto ramiau, žmonės iš priekabos pradėjo šaukti angliškai, kad jiems padėtų. Visi džiaugėsi, kad pareigūnai juos surado ir išgelbėjo. Pro atviras priekabos duris pamatė, kad pareigūnai sulaikė vairuotoją, kuris juos gabeno priekaboje. Vėliau juos pareigūnai pristatė į vietą, kur jais buvo pasirūpinta, jiems davė vandens. Liudytojas pasijuto daug geriau, kai suprato, kad jo gyvybei negresia pavojus, pareigūnai tiek jam, tiek kitiems asmenims (vaikams, moterims bei vyrams) išgelbėjo gyvybes. Kelionės metu niekam jokių pinigų jis nemokėjo, buvo paliktas užstatas, kuris buvo pervestas į agentūrą, esančią Turkijoje. Susitarimas buvo pilnai atsiskaityti tik tada, kai bus pasiektas galutinis tikslas Vokietijoje. Viskas būtų kainavę 4000 JAV dolerių už vieną asmenį (t. 1, b. l. 93-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Jis iš Irano automobiliu nukeliavo į Turkiją. Turkijoje susirado asmenį, kuris buvo vedlys ir padėjo jam susitvarkyti dokumentus bei rado asmenį, kuris vairavo vilkiką, su kuriuo kartu išvyko į Armėniją. Iš Armėnijos vyko į Baltarusijos Respubliką. Kai atvyko į Baltarusiją, o tai buvo prieš 2-3 savaitės, visą laiką buvo vienas. Baltarusijoje jį pasitiko vedlys, kurio vardo neprisimena, kuris jį lydėjo iki Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienos. Kada jį atvežė prie valstybės sienos, sutiko kitus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piliečius, kai kurie buvo su šeimomis. Tarp šių asmenų buvo vienas asmuo, kuris sukontaktavo su kitu asmeniu vardu „K.“ („C.“), kuris gyvena šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienos. Ką „K.“ kalbėjo, jis nesuprato, nes jis kalbėjo kurdų ir turkų kalba. Šis asmuo visus vedė per valstybės sieną. Visi ėjo paskui jį, kartu ėjo ir jis. Kaip suprato, „K.“ („C.“) darbas yra tik pervesti per sieną, nes jis žino vietas, kur nėra pareigūnų ir galima saugiai pereiti valstybės sieną. Jo galutinis tikslas turėjo būti Vokietija, nes ten gyvena jo tėvas, kuris turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. „K.“ („C.“) 2022 m. liepos 21 d. juos nuvedė iki Lietuvos Respublikos sienos, kur buvo metalinė spygliuota tvora. „K.“ („C.“) perkirpo vielą ir jie visi perėjo valstybės sieną, taip papuolė į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš karto, kai jie kirto valstybės sieną, „K.“ („C.“) viską sutvarkė ir atrodė, kaip nieko nebūtų įvykę, sutvarkė spygliuotą vielą, po ko atrodė, kad niekas nebuvo nukirpta ir sugadinta. Kada perėjo valstybės sieną ir papuolė į Lietuvą, jie miške laukė apie parą laiko, kol jų paimti atvyko mikroautobusas. Kol laukė, matė, kad miške slepiasi ir kiti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Viso buvo daugiau nei 28 asmenys. Jų 2022 m. liepos 22 d., apie 05.00 val., atvyko pasiimti mikroautobusas su priekaba, kuri buvo uždaryta. Iš mikroautobuso išlipo vyras, kuris buvo (duomenys neskelbtini), jo ūgis apie (duomenys neskelbtini) cm, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, kaip tiksliai buvo apsirengęs, nepamena. Atidaręs mikroautobuso priekabą, jis nurodė visiems lipti į ją. Juos visus sulaipino ir uždarė priekabos duris. Priekaboje buvo labai tamsu ir tvanku. Priekaboje jų buvo labai daug, buvo moterų, vyrų ir vaikų. Iš pradžių važiavo ramiai. Kuo toliau važiavo, tuo labiau trūko oro, buvo labai karšta ir tvanku, vaikai verkė ir visi kiti asmenys buvo neramūs. Jie visi, būdami priekaboje, išgirdo policijos garsinius signalus, tuomet vairuotojas pradėjo vairuoti kaip išprotėjęs, jautė, kad jis labai greitai važiuoja. Vairuotojas vairavo nestabiliai, o žmonės, buvę priekaboje, daužėsi vienas į kitą ir tuo pačiu į metalines priekabos sienas. Tuo metu kiti asmenys pradėjo daužyti priekabos gale esančią sieną, klausė vairuotojo, ką jis daro, sakė, jog jis važiuotų lėčiau, o vėliau šaukė, kad stabdytų mikroautobusą. Mikroautobuse visi žmonės verkė, vaikai buvo panikoje. Jis galvojo, kad numirs, visi jie galvojo, jog vairuotojas nori juos nužudyti, nes buvo labai baisu, vairuotojas važiavo greitai. Visi ten esantys žmonės buvo įsitikinę, kad jie neliks gyvi. Jie, būdami priekaboje, visais įmanomais būdais šaukė anglų kalba, kad jis sustotų, tačiau jis nestojo ir toliau važiavo kaip išprotėjęs. Buvo vis blogiau, visiems pradėjo trūkti oro, pasidarė blogai, vaikai bei moterys verkė, jie toje priekaboje visi krito vienas ant kito iš vienos pusės į kitą. Automobilis sustojo labai staigiai, kažkas atėjo ir atidarė priekabos duris. Atidarius duris, pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Visi džiaugėsi, kad pareigūnai juos surado ir išgelbėjo. Pareigūnai atidarė priekabos duris ir palaikė jas atidarytas, kad jie visi galėtų gauti oro, pakvėpuoti ir pasijausti geriau. Kada mikroautobuso priekabos durys buvo atidarytos, jie iškart pamatė, kad pareigūnai sulaikė mikroautobuso vairuotoją. Vėliau pareigūnai juos pristatė į tam tikrą vietą, kur visais pasirūpino, davė vandens ir maisto. Kai jais rūpinosi pareigūnai, jis jautėsi daug geriau, nes suprato, kad jo gyvybei nebegresia pavojus, pareigūnai išgelbėjo jiems gyvybes (t. 1, b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. T. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini). Irano ir Turkijos valstybės sieną jis kirto nelegaliai, ėjo pėsčiomis dar 2022 m. gegužės mėnesį. Perėjęs valstybės sieną į Turkiją, šioje valstybėje jis keliavo į Stambulą. Žinojo, kad Stambule yra vedlys, kuris padeda nuvykti iki Baltarusijos Respublikos. Stambule susitiko su asmeniu vardu „K.“ (vedlys), kuris pasakė, kad už 3000 Eur gali padėti pasiekti Baltarusijos Respublikos valstybės sieną. Vedliui sumokėjo nurodytą pinigų sumą ir vedlys su vilkiku nuvežė iki Baltarusijos. Kelionė iki Baltarusijos sienos buvo ilga. Kai jis kirto Baltarusijos Respublikos sieną, Baltarusijoje buvo kitas vedlys, kurio vardas yra „M.“. „M.“ taip pat sumokėjo 3000 Eur ir su juo susitarė, kad jį nuveš iki Vokietijos. „M.“ jį paleido prie Baltarusijos Respublikos sienos, kuri kertasi su Lietuvos Respublikos siena. Jis matė ir kitus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitus asmenis, kurie norėjo kirsti valstybės sieną. Tarp šių asmenų buvo vienas asmuo, kuris sukontaktavo su asmeniu vardu „K.“ („C.“), kuris gyvena šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienos. „K.“ („C.“) tikslas ir darbas yra pervesti asmenis per sieną, kadangi jis žino vietas, kur nėra pareigūnų ir galima saugiai pereiti valstybės sieną. Liudytojo galutinis tikslas turėjo būti Vokietija. Kuomet nepavyko kirsti Lenkijos Respublikos sienos, nusprendė bandyti kirsti Lietuvos Respublikos sieną su „K.“ („C.“) pagalba. „K.“ („C.“) 2022 m. liepos 21 d. juos atvedė iki Lietuvos Respublikos sienos, kur buvo metalinė spygliuota tvora. „K.“ („C.“) perkirpo vielą ir jie visi perėjo valstybės sieną ir taip papuolė į Lietuvos Respublikos teritoriją. Iš karto „K.“ („C.“) viską sutvarkė ir atrodė, kad nieko nebuvo, jis sutvarkė spygliuotą vielą, po ko atrodė, kad niekas nebuvo nukirpta ir sugadinta. Kai perėjo sieną, jie miške palaukė apie 2-3 valandas ir jų atvyko pasiimti furgonas. Tuo metu, kai laukė furgono, matė, kad miške slepiasi ir kiti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurie jau parą laukė, kada bus paimti. Mikroautobusas su priekaba juos pasiimti atvyko tik paryčiais. Iš mikroautobuso išlipo vyras, kuris buvo (duomenys neskelbtini), jo ūgis yra apie (duomenys neskelbtini) cm, jis (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, kaip tiksliai buvo apsirengęs, nepamena. Vyras, atidaręs mikroautobuso priekabą, pradėjo žmones laipinti į priekabą. Priekaboje jų buvo labai daug, buvo moterų, vyrų ir vaikų. Iš pradžių važiavo ramiai, jokių problemų nebuvo. Tačiau kuo toliau jie važiavo, tuo labiau trūko oro, buvo labai karšta, vaikai verkė ir visi kiti asmenys buvo neramūs. Priekaboje jis sėdėjo per vidurį, šiek tiek labiau į galą, toliau nuo durų. Jautėsi labai prastai. Jie visi, būdami priekaboje, išgirdo policijos garsinius signalus, kurie kartojosi kelis kartus, tada vairuotojas pradėjo vairuoti kaip išprotėjęs, jautė, kad jis labai greitai važiuoja. Vairuotojas vairavo nestabiliai, suko tai į kairę, tai į dešinę. Žmonės priekaboje daužėsi vienas į kitą ir į metalines priekabos sienas. Tuo metu jis pradėjo daužyti priekabos gale esančią sieną, sakė vairuotojui, kad šis važiuotų lėčiau, o vėliau šaukė, kad stabdytų mašiną. Mikroautobuse visi žmonės verkė, vaikai buvo panikoje. Jis galvojo, kad numirs, visi jie galvojo, kad vairuotojas nori juos nužudyti, buvo labai baisu, nes vairuotojas važiavo labai greitai. Matė, kad kitas asmuo, būdamas priekaboje, bandė atidaryti duris, tačiau jam nepavyko. Būdami priekaboje visais įmanomais būdais šaukė anglų kalba, kad vairuotojas sustotų, tačiau jis nestojo ir toliau važiavo kaip išprotėjęs. Buvo vis blogiau, visiems pradėjo trūkti oro, visiems pasidarė blogai, vaikai bei moterys verkė, priekaboje visi tiesiog krito vienas ant kito iš vienos puses į kitą. Jie visi galvojo, kad neliks gyvi, kadangi vairuotojas labai neatsakingai vairavo mikroautobusą, visi galvojo, kad jie mirs, tai bus jų paskutinė kelionė. Automobilis sustojo labai staigiai, kažkas atėjo ir atidarė priekabos duris. Kai atidarė duris, jie pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Asmenys anglų kalba prašė pareigūnų pagalbos. Visi džiaugėsi, kad pareigūnai juos surado ir išgelbėjo. Pareigūnai atidarė priekabos duris ir jas palaikė tam tikrą laiką, kad žmonės galėtų įkvėpti oro ir pasijustų geriau. Kada mikroautobuso priekabos durys buvo atidarytos, iškart pamatė, kad pareigūnai sulaikė mikroautobuso vairuotoją. Vėliau pareigūnai juos pristatė į tam tikrą vietą, kur visais pasirūpino, davė vandens ir maisto. Kada visais rūpinosi pareigūnai, jis pasijuto geriau, nes suprato, kad jo gyvybei nebegresia pavojus, pareigūnai išgelbėjo tiek jam, tiek kitiems esantiems žmonėms (vaikams, moterims bei vyrams) gyvybes (t. 1, b. l. 108-112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. A. parodė, kad jis keliavo iš Irano į Turkiją, ten praleido apie 35 dienas. Iš Turkijos keliavo į Armėniją, kur praleido 2 savaites. Iš Armėnijos keliavo į Rusiją, iš jos vyko į Baltarusiją. Turkijoje jis sutiko „E.“, kuris jam padėjo atvykti į Armėniją, ten „E.“ turėjo pažįstamų, per „E.“ susipažino su „M.“, kuris, jam atvykus į Baltarusiją, jį apgyvendino. „M.“ buvo sutikęs tik vieną kartą. Jis nieko pats neorganizavo, visa jo kelione rūpinosi „E.“ ir „M.“. Su kuo jis bendravo, nežino, negali pasakyti. „E.“ apibūdinti negali, jo kontaktinių duomenų taip pat neturi. „E.“ pasisiūlė jam padėti, kai sutiko jį Turkijos gatvėje, daugiau jo nematė. Jis „E.“ už kelionės suorganizavimą į Europą sumokėjo 6000 Eur. Jis konkrečios šalies, į kurią atvyks, nežinojo, norėjo tiesiog atvykti į Europą, nes (duomenys neskelbtini) turėjo problemų. Jį iš Baltarusijos link Lietuvos sienos automobiliu vežė vyras vardu „K.“, jis neprisistatė, tačiau iš pokalbių suprato, kad jo vardas yra „K.“. Jam su „K.“ vykti nurodė „M.“. Jis kartu dar vežė apie 10-15 asmenų. Asmenys, kurie važiavo kartu, buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai kurie keleiviai važiavo kartu, kiti buvo paleisti kažkur kelyje. Juos 2022 m. liepos 21 d. atvedė iki Lietuvos Respublikos sienos, jis matė metalinę spygliuotą tvorą. „K.“ turėjo kopėčias, kuriomis jie perlipo tvorą. Kai perlipo tvorą, su kitais asmenimis atsidūrė kažkokiame lauke, ėjo, kur vedė „K.“. Kelyje sutiko dar apytiksliai 12 asmenų, prie kurių prisijungė. Kuri diena tai buvo ir koks tiksliai laikas buvo, nežino, tačiau pamena, kad buvo tamsu. Juos „K.“ atvedė iki vietos, kur atvažiavo mikroautobusas, kuriame jie buvo sulaikyti. Pradžioje mikroautobuso vairuotojo nematė, tačiau, kai buvo sulaikyti, pamatė. Vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini). Kuo jis vilkėjo, nepamena, negali tiksliai pasakyti. Vilkėjo kažkokius marškinėlius ir džinsus. Jis automobilį vairavusiam vyrui pinigų nemokėjo, taip pat nematė, kad kiti mikroautobuse važiavę žmonės būtų jam mokėję pinigus. „K.“ kartu su jais nevažiavo, kur jis dingo, nežino. Mikroautobusas buvo be langų, jame buvo labai daug žmonių, jis nežino, kiek tiksliai buvo žmonių, bet tikrai buvo virš 20, visi vos tilpo. Automobilis buvo be sėdynių, buvo daug vaikų. Automobilis vienu metu pradėjo važiuoti labai greitai. Išgirdo garsinius signalus, suprato, kad juos sulaikinėja. Vairuotojas nestojo, važiavo dar greičiau, visi žmonės puolė į paniką, manė, kad įvyks avarija. Po kurio laiko automobilis sustojo, mikroautobuso duris atidarė pareigūnai, aptiko juos ir jie visi buvo sulaikyti (t. 1, b. l. 115-118).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. B. parodė, kad jį iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), automobiliu į Turkiją nuvežė asmuo vardu „H.“, jam sumokėjo 10000 Eur, su juo kartu važiavo dar 10 nepažįstamų žmonių. Iš Turkijos jis savarankiškai vienas skrido į Armėniją. Iš Armėnijos nuvyko į Rusiją, kurioje praleido apie 20 dienų. Jam iš skirtingų telefono numerių vis paskambindavo „H.“ ir nurodydavo, kas, iš kokios vietos jį turi pasiimti. Tada jis iš Rusijos su nepažįstamais žmonėmis važiavo į Baltarusiją. Jis pats per pažįstamus Baltarusijoje rado „M.“, kuris padeda atvykti į Europą, jam sumokėjo 2000 Eur. „M.“ išnuomojo jam būstą Baltarusijoje. Po poros dienų, „M.“ supažindino su vyru vardu „K.“, kuris gyvena Baltarusijoje. „K.“ 2022 m. liepos 21 d. atvyko jo pasiimti iš jo gyvenamosios vietos Baltarusijoje. Automobilyje tuo metu jau sėdėjo 4 žmonės, pakeliui prisijungė dar daugiau žmonių, iš viso buvo apie 12 žmonių. Atvykus prie Baltarusijos Respublikos pasienio, prie jų prisijungė dar daugiau žmonių. Viso jų buvo apie 28 žmones ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Juos „K.“ lydėjo, ėjo kažkokiu lauku. Priėjo spygliuotą tvorą, jis nematė, kad „K.“ kirptų tvorą, pamena, jog jis lipo naudodamas kopėčias. Jau buvo kitos dienos paryčiai, kai jie priėjo kažkokį mikroautobusą. Jis nesuprato, kad jau yra Europoje. „K.“ liepė visiems sėstis į mikroautobusą, kuriame ir buvo sulaikyti. Visi taip ir padarė. „K.“ kažkur dingo. Jis „K.“ neįsidėmėjo, nes jau buvo tamsus paros metas, naktis, pamena tik tiek, kad jis (duomenys neskelbtini) ūgio. Jis manė, kad „K.“ yra (duomenys neskelbtini). „K.“ porą kartų, juos veždamas ir vesdamas, kalbėjo telefonu, nežino, ką kalbėjo, negirdėjo, kalbėjo kurdų kalba. Jis vairuotojo iš pradžių nematė, kai juos atvedė iki mikroautobuso, tačiau pamatė jį, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, atrodė labai jaunas, jo veidas buvo kruvinas. Kai buvo vežami, juos vairuotojas vežė labai greitai, jie visi labai bijojo, nes mikroautobuse buvo daug vaikų, moterų. Mikroautobusas buvo be langų, jiems trūko oro, buvo išsigandę, tačiau jų niekas negirdėjo. Automobilis sustojo labai staigiai, atėjo kažkas, atidarė mikroautobuso duris, jie pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Pareigūnai juos išgelbėjo nuo nelaimės. Vairuotojui, su kuriuo buvo sulaikytas, jis pinigų nemokėjo (t. 1, b. l. 121-124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad jis maždaug prieš 4 mėnesius iš Irano automobiliu atvažiavo į Turkiją. Turkijoje jis susipažino su „H.“, kuris jam pasiūlė padėti atvykti į Europą, „H.“ už tai sumokėjo 3000 Eur. Jis buvo jo vedlys iki Europos. „H.“ telefonu duodavo nurodymus, kaip, su kuo ir kur vykti. Iš Turkijos jį iki Armėnijos automobiliu vežė „H.“ suorganizuotas vairuotojas. Liudytojas buvo atvežtas iki Gruzijos, po trumpo laiko jį iš Gruzijos automobiliu vežė iki Rusijos, o iš Rusijos automobiliu iki Baltarusijos. Į Baltarusiją jis atvyko maždaug prieš dvi savaites. „H.“ nurodė susisiekti su „M.“. „M.“ jį Baltarusijoje apgyvendino savo name. Jis „M.“ nieko nemokėjo, sutarė, kad jam sumokės 4000 Eur, kuomet pasieks Europą. Jo šeima būtų perdavus „M.“ šeimai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pinigus. Tikslios datos nepamena, tačiau pamena tai, kad buvo diena prieš sulaikymą, prie namų, kuriuose buvo apsistojęs, automobiliu atvyko „K.“. Jis turėjo juos nuvežti iki Europos. Automobilyje buvo dar apie 13 asmenų, kurie kalbėjo arabiškai, moterys ir vaikai. Atvykus prie Baltarusijos Respublikos pasienio, jie toliau visi ėjo pėsčiomis. Pamatė tvorą, ją perlipo kopėčiomis, jis nematė, kad „K.“ ją kirptų. Tada „K.“ grįžo atgal, vėliau pamatė, kad jis ateina su dar daugiau (duomenys neskelbtini) šeimų. Viso jų susidarė apie 28 asmenys. Visi ėjo kažkokiu lauku, lydimi „K.“. Kitos dienos paryčiais, kada buvo sulaikyti, jie priėjo kažkokį mikroautobusą. Jis manė, kad yra Lenkijoje. Jam nebuvo svarbu, kur važiuoti, jis tiesiog norėjo atvykti į Europą. „K.“ liepė visiems sėstis į mikroautobusą, kuriame ir buvo sulaikyti, o „K.“ kažkur dingo, su jais nevažiavo. „K.“ matė tik vieną kartą, „K.“ kalbėjo kurdų kalba. Kadangi matė jį tik vieną kartą, negali tiksliai jo apibūdinti, pamena tik tai, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metų. Matė, kad „K.“ kalbėjo su kažkuo telefonu, tačiau jis nesupranta kurdų kalbos. Jis vairuotojo, su kuriuo buvo sulaikyti, iš pradžių nematė, nes įlipo į mikroautobusą, kuriame nebuvo nei langų, nei sėdimų vietų. Po sulaikymo jis vairuotoją matė. Vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, atrodė sumuštas, jis maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis vairuotojui, kuris juos vežė, nieko nemokėjo, jo nepažinojo. Nematė, kad kiti 28 asmenys, kurie važiavo mikroautobusu, būtų mokėję pinigus. Automobilis labai greitai buvo sulaikytas pareigūnų ir visi buvo pristatyti į stovyklą (t. 1, b. l. 127-130).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. liepos 22 d. 06.15 val., Vilniaus pasienio rinktinės Pavoverės pasienio užkardos veikimo teritorijoje, prevencinių saugumo priemonių „Filtras C“ metu, (duomenys neskelbtini) prieigose, užkardos pareigūnai patikrinimui stabdė automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija). Automobiliui nesustojus, buvo pradėtas minėto automobilio persekiojimas. „Fiat Ducato“ 06.49 val. įvažiavo į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) J. H., gimęs (duomenys neskelbtini), automobilyje aptikti 28 žmonės (13 vyrų, 4 moterys, 11 vaikų): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiai (t. 1, b. l. 6-7).