Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-74-522/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-13
Bylos Nr.
1-74-522/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09402-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
J. Ž.
Nukentėjusysis
A. O.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
  • 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-74-522/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09402-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 13 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus

prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam J. Ž. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiajam A. O.,vertėjai Inai Laukienei,

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant ir vaizdo konferenciją, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Ž., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

J. Ž. 2022-03-19, apie 12.00 val., savo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, A. O. lipant per tvorą ir nusileidus ant žemės, kaire ranka iš nugaros sugriebė jį už kaklo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam tris smūgius į galvą, šiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. O. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad du kartus griebė kaimyną A. O. už kojos, norėdamas nutempti nuo kopėčių ir vieną kartą sudavė kaire ranka jam į galvą, kaimyno nesmaugė ir už lytinio organo sugriebęs nebuvo. 2022-03-19 po pietų pamatė kaip kaimynas A. O. eina jo daržu. Per tvorą kabėjo kopėčios. Jam priėjus, jie sukonfliktavo. Tada A. O. pradėjo kopėčiomis lipti per tvorą. Vieną kartą jis A. O. sugriebė už kojos ir nutempė jį žemyn. A. O. antrą kartą bandė lipti, tada jis sugriebė jį už kairės kojos ir nutempė žemyn ir kumščiu sudavė A. O. į galvą vieną kartą. Pataikė labiau rankos dilbiu nei kumščiu. Tuo metu jis nuėmė kopėčias, kad A. O. liktų jo sklype, kol atvažiuos policija. Pamatė, kad kaimynas A. O., pasiėmęs kitas kopėčias, bando jas užkabinti ant tvoros. Žmonai L. Ž. ir anūkei liepė fotografuoti. Sakė, kad konfliktai su kaimynu yra dažni, nes kaimyno vištos nuolat perlipa tvorą ir patenka į jo daržą, o kaimynas, be jo leidimo perlipęs tvorą, eina jų pasiimti. Mano, kad savo veiksmais kaimyno atžvilgiu negalėjo sukelti fizinio skausmo, nes turi traumuotas rankas.(b. l. 83-85).

Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. parodė, kad 2022-03-19, apie 13 val. 20 min., išėjusi į savo namų kiemą, pamatė, kad namo kieme prie tvoros jos vyras J. Ž. konfliktuoja su kaimynu A. O., nes kaimynas buvo perlipęs kopėčiomis per tvorą į jų teritoriją. Jie konfliktavo žodžiu, siuntinėjo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Girdėjo, kad kaimynas A. O. šaukė, kad gerai jog jam sudavė į galvą, galės dabar pasiskųsti. Ji jokio smūgio sudavimo momento nematė. Su kaimynu A. O. nuolat vyksta konfliktas dėl vištų (b. l. 29).

Nukentėjusysis A. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, vaikui pamiršus uždaryti vištidės vartelius, jo vištos pateko į kaimyno J. Ž. daržą. Pas jį svečiuose tuo metu buvo I. F.. Jie pastatė kopėčias, A. O. perlipo į kaimynų daržą ir pasiėmė 3 ar 4 vištas. Kaimynas J. Ž. pradėjo plūstis jį necenzūriniais žodžiais. Jam bandant lipti, J. Ž. paėmė jį už kojos ir bandė sukti. A. O. pats nulipo nuo kopėčių, prašė J. Ž., kad duotų jam perlipti, bet šis neleido. Bandant lipti antrą kartą, J. Ž. vėl pradėjo koją išsukinėti ir dar sugriebė tarp kojų. Jis nulipo nuo kopėčių. Tada J. Ž. griebė už kaklo ir sudavė stiprius 2 ar 3 smūgius per galvą - viršugalvį. Pasekmių nebuvo, nemaloniai pasijautė, skausmo didelio nejuto. Skausmas buvo kojoje, nes koją skaudėjo 2-3 dienas. Jis nulipo nuo kopėčių, nes jį sugriebė už lytinio organo, pajuto skausmą. Kai pirmą kartą jis lipo per tvorą, kaltinamasis sugriebė jam už kojos, po to jis paprasčiausiai nulipo, nes kaltinamasis jam neleido perlipti per tvorą. Tada jam neskaudėjo. Po 3-5 minučių jis pradėjo lipti antrą kartą, tada J. Ž. vėl jam sugriebė už kojos ir pradėjo išsukinėti. Jam neskaudėjo. Paskui sugriebė jam tarp kojų - tuo momentu nemalonus jausmas buvo. Jis nepasakytų, kad labai skaudėjo ir kai sudavė į galvą. Pagrindinis skausmas buvo, kai suko koją. Už lytinių organų jam tik sugriebė, neilgai. Į gydytojus kreiptis nereikėjo. Jis su J. Ž. vėliau nebendravo.

Liudytojas I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis jo žmonos pusseserės vyras. Jis viską matė, nes atvažiavo pas A. O. kopėčių paimti. Buvo varteliai atidaryti ir vištos išėjo iš tvarto. A. O. paėmė kopėčias ir perlipo į kitą pusę paimti vištų. Tuo metu atėjo J. Ž. ir pradėjo rėkti. A. O. išvijo vištas ir norėjo perlipti atgal, bet jam neleido J. Ž., kuris pradėjo traukti A. O. už kojos, nedavė perlipti. A. O. dėl to nulipo atgal, o J. Ž. jam du kartus ranka davė per galvą. Jis tiksliai matė, kad buvo du smūgiai. A. O. nesiskundė, kad galvą skauda ar koją. J. Ž. pasakė, kad iškvies policiją. Incidentas truko gal kokių 15 minučių.

Liudytojas Danielius Hohmanas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip policijos pareigūnas gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas dėl naminių paukščių. Policiją kvietė A. O.. Atvykus nurodytu adresu išsiaiškino iš dalyvių žodžių, kad A. O. vištos pateko į J. Ž. teritoriją. A. O. norėjo atsiimti savo pabėgusias vištas. Jis, pasistatęs kopėčias, perlipo per tvorą, bet išbėgo kaltinamasis ir sukėlė jam fizinį skausmą. A. O. įvykio metu teigė, kad griebė už kaklo ir sudavė keletą smūgių. Apie tai jam įvykio vietoje papasakojo A. O., nes jis nieko nematė. A. O. tuo metu nieko neskaudėjo, medikų apžiūros jis atsisakė. Apklausos metu A. O. teigė, kad jį smaugė ir sudavė porą kartų. J. Ž. buvo supykęs, kad A. O. eina į jo kiemą. Apklausos metu A. O. teigė, kad jam nelabai skauda, bet kai jį smaugė ir trenkė, tuo metu jis pajuto skausmą.

Iš 2022-03-29 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai pateikti iš policijos pareigūnų „body“ kamerų: 1. 2022 0319 132929 007; 2. 2022 0319 133430 008; 3. 2022 0319 134052 009; 4. 2022 0319 134552 010; 5. 2022 0319 135051 011; 6. 2022 0319 135654 012; 7. 2022 0319 153139 013; 8. 2022 0319 153936 014.

Vaizdo įrašai peržiūrėti teismo posėdžio metu, jie atitinka užfiksuotus byloje.

2022-04-29 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi garso įrašai iš BPC: BPC skambučio įrašas (ID 91549764675, skambučio pradžia 2022-03-19 12 07 49); BPC skambučio įrašas (ID 91549764675, skambučio pradžia 2022-03-19 12 49 00).

Garso įrašai perklausyti teismo posėdžio metu, jie atitinka užfiksuotus byloje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

J. Ž. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiojo A. O. ir liudytojo I. F., kuris buvo tiesioginis įvykio liudytojas, parodymais, peržiūrėta vaizdo medžiaga, be to įrodytas ir netiesioginiais policijos pareigūno D. Hohmano parodymais, kurie aukščiau nurodytiems įrodymams neprieštarauja. Šiais parodymais nėra jokio pagrindo netikėti.

Kaltinamasis J. Ž. ir jo sutuoktinė L. Ž. teismo posėdžio metu, pasinaudodami savo teise, parodymus duoti atsisakė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti jų pozicijos faktinių aplinkybių ir veiksmų kvalifikacijos atžvilgiu. Susipažinus su jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir peržiūrėta vaizdo medžiaga po įvykio, kur kaltinamasis buvo labai aktyvus ir išsamiai kalbėjo apie įvykį, galima spręsti, kad iš esmės įvykio faktinės aplinkybės visų proceso dalyvių ir liudytojų sutampa, o būtent, kad prie A. O., su kopėčių pagalba perlipus per tvorą pas kaimyną - kaltinamąjį J. Ž. sugauti savo pabėgusias vištas ir lipant atgal, priėjo nepatenkintas tokiu elgesiu J. Ž. ir bandė A. O. nutempti nuo kopėčių. Tam J. Ž. atliko kaltinime nurodytus veiksmus su A. O. kojomis ir lytiniu organu: patraukė, pasuko, prisilietė. Teismas daro išvadą, kad J. Ž. tyčia šiais veiksmais buvo nukreipta į tikslą nutempti A. O. nuo kopėčių. Visai suprantama, kad prisilietimo veiksmai sukėlė nemalonų jausmą, tačiau, tai nebuvo smurtas, o buvo reakcija į kiemą per tvorą be leidimo patekusį kaimyną, su kuo jis nebuvo sutikęs. Todėl teismas visus kaltinime nurodytus veiksmus, susijusius su tikslu A. O. nutempti nuo kopėčių, šalina. Nurodytų veiksmų iš kaltinimo pašalinimas, nekeičia veiksmų kvalifikacijos ir esminės reikšmės neturi, t. y. tik mažinama smurtinių veiksmų apimtis. Tačiau veiksmai prieš A. O., suduodant jam smūgius per galvą, suimant per kaklą, yra teisingai kvalifikuoti smurtiniais ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją. J. Ž. šiuos veiksmus padarė tyčia iš pykčio kaimynui ir neturi reikšmės, kad tuo metu A. O. buvo kaltinamojo teritorijoje, nes ši aplinkybė neleido naudoti fizinio smurto prieš A. O.. Tokių smurtinių veiksmų atlikimas, savaime suprantama, sukėlė nukentėjusiajam A. O. fizinį skausmą. Kaltinime taip pat taisomas įvykio vietos adresas, nes nustatyta, kad tai kaltinamojo gyvenamoji vieta.

Teismas daro išvadą, kad J. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis J. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra senyvo amžiaus, nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikatai žalos nepadarė, turtinė žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas kaltinamojo ir jo privataus gyvenimo atžvilgiu. Visais atvejais, tikslu patekti į privačią kito asmens teritorija, būtina elgtis tinkamai, gerbiant kito žmogaus privatumą ir teises. Be to nukentėjusysis privalėjo ir privalo imtis priemonių užtikrinti, kad jo asmeninė ūkinė veikla (naminių paukščių auginimas ir pan.) nepažeistų kaimynų teisių.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant bausmę laisvės apribojimą 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojimų ir draudimų.

Kaltinamajam J. Ž. VGTPT sprendimu buvo paskirtas gynėjas. Proceso išlaidos iš J. Ž. nepriteistinos, kadangi advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas – kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės apribojimą 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų iš J. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin