Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Švedienės, Arūno Kisieliaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

D. Š., kaip asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje D. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su M. S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėvėdami ant veido kepures - kaukes, tokiu būdu slėpdami savo tapatybę, 2012 m. kovo 20 d., apie 3.20 val., išėmę namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriaus langą įsibrovė į patalpą, kur vienas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų liko stovėti prie įėjimo durų bei stebėjo aplinką, o jis, stovėdamas virtuvėje priešais D. A., sušukęs ,,policija“ pateikė savo ranka užpildytą ,,kratos protokolą – PAVYZDĮ“ su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurį numetęs ant grindų stvėrė D. A. už pečių ir ją nusukęs nuo savęs pastūmė, kai tuo tarpu kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo D. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė jai vieną smūgį į kaklo sritį, nuo kurio ji prarado pusiausvyrą ir jai nugriuvus ant čiužinio užsėdo ant nugaros bei užlaužęs atgal rankas ir prispaudęs prie čiužinio galvą, tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, numovė nuo jos rankos piršto auksinį žiedą su deimantu – 1 500 litų (434,43 eurų) vertės, o tuo metu M. S. nubėgo į gretą esantį kambarį sugriebė už drabužių miegantį nepilnametį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurį atnešė į virtuvę ir numetė ant lovos čiužinio greta L. L. ir Z. L., po ko jis, kartu su M. S. priėję prie jų pagrasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais šaunamaisiais ginklais, taip atimdami galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti pinigus, auksą, narkotikus, ko pasėkoje L. L., vykdydama jų reikalavimus, atidavė savo rankinę (neturinčią materialinės vertės), kurioje buvo apie 5 000 litų (1 448,10 eurų), L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šaukdami, kad pateko ne į tą namą, visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiais bendrais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai L. L. 5 000 litų (1 448,10 eurų) turtinę žalą ir nukentėjusiajai D. A. 1 500 litų (434,43 eurų) turtinę žalą. Dėl šių veiksmų D. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

2017 m. kovo 1 d. byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-10-1-00357-2012-3 nutraukė. Teismas konstatavo, jog byloje yra nepanaikintas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Respublikos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principo taikymo, nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl tos pačios veikos vykdyti baudžiamąjį procesą pakartotinai draudžiama. Teismas pažymėjo, jog, remiantis BPK 217 straipsnio nuostatomis, ikiteisminį tyrimą galima atnaujinti, tačiau šiame ikiteisminiame tyrime, nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą nebuvo priimtas, asmenys neturėjo galimybės šį procesinį sprendimą apskųsti. Teismo įsitikinimu, pratęsus ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu, buvo atlikti keli nereikšmingi ikiteisminio tyrimo veiksmai – pakartotinės nukentėjusiųjų ir liudytojo apklausos, balso atpažinimas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu pratęstas jau po to, kai pastarasis 2015 m. lapkričio 16 d. ieškiniu dėl jo atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo kreipėsi į teismą dėl tyrimo metu jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo – t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00357-12 terminas pratęstas 2016 m. sausio 28 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį nutraukti baudžiamąją bylą ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Prokurorės teigimu, teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą pažeidžia ir suvaržo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų teises bei interesus. Teismas įžvelgęs esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą, turėjo galimybę svarstyti klausimą dėl šio pažeidimo teisinių padarinių pašalinimo perduodant bylą prokurorui, kaip tai numatyta BPK 234 straipsnio 2 ir 3 dalyse. To nepadaręs, teismas nesiėmė įstatymo numatytų priemonių siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų teises ir teisėtus interesus. Taigi, teismas nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, turėdamas galimybę ją perduoti prokurorui.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto 2017 m. gegužės 22 d. nutartis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo naikintina, ji dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ir ikiteisminio tyrimo metu padarytų proceso teisės pažeidimų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, perduotina prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-10-1-00357-2012-3, siekdamas pasiruošti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme bei įvertinti ar teismui perduotoje byloje nėra kliūčių, įžvelgė aiškią bylos nagrinėjimo kliūtį – byloje egzistuojantį ir nepanaikintą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu (2014 m. birželio 9 d. prokurorės nutarimas (t. 9, b. l. 32-39)). Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas „asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu“. Visgi, baudžiamojo proceso įstatymas, priklausomai nuo anksčiau konstatuoto baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pagrindo, numato, kad minėtas sprendimas gali būti panaikintas ir tyrimas atnaujintas. Tokią galimybę, be kita ko, numato BPK 217 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog: „pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.“ Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas D. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pagrindui, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu ir tam, priešingai nei kai kuriais kitais atvejais, nebūtinas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą. Pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį, tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.Iš bylos medžiagos ir proceso eigos nagrinėjamoje byloje matyti, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir kontroliavusi prokurorė, pradžioje dėl įrodymų stokos nutraukusi ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu ir manydama, kad visi galimi tyrimo veiksmai atlikti, sustabdžiusi ikiteisminį tyrimą (2014 m. birželio 10 d. nutarimas (t. 9, b. l. 44), vėliau pavedusi atlikti papildomus tyrimo veiksmus (t. 9, b. l. 53-55), iš esmės įžvelgė galimybę atnaujinti tyrimą ir surinkti naujus duomenis, galinčius atskleisti padarytą nusikalstamą veiką. Tokioje situacijoje, priešingai nei esant sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, ikiteisminis tyrimas nėra atnaujinamas atlikus bent vieną tyrimo veiksmą, kaip tai numato BPK 3¹ straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis jau aptartomis BPK 217 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prokurorė tokioje situacijoje privalėjo priimti nutarimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo asmens atžvilgiu atnaujinimo ir panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to paties asmens. Be to, pagal BPK 217 straipsnio 7 dalį, „apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. <...>“. Visų šių, įstatyme numatytų ir imperatyvių, reikalavimų prokurorė nesilaikė, dėl to proceso dalyviai prarado galimybę ginčyti prokurorės poziciją dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, kuri, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes (po prokurorės sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą sekė D. Š. civilinis ieškinys prieš valstybę dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo; atnaujinus ikiteisminį tyrimą atlikti keli pakartotiniai ir, teismo vertinimu, „nereikšmingi“ tyrimo veiksmai), objektyviam stebėtojui iš šalies gali kelti pagrįstų abejonių tiek dėl tokio sprendimo pagrįstumo, tiek dėl jo objektyvumo. Taigi, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių apylinkės teismo sprendimas toje apimtyje, kiek ja konstatuota kliūtis bylos nagrinėjimui teisme. Visgi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 232 straipsnyje numatytų sprendimų rūšis, įvertindamas BPK 1 straipsnio ir 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų garantijas, taip pat BPK XXXIII skyriaus nuostatas, numatančias ribotas galimybes atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių po teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo, turėjo ne nutraukti baudžiamąją bylą, o perduoti ją prokurorui, konstatavus BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytą pagrindą – „kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą“. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent tokio sprendimo galimybę, esant susiklosčiusiai situacijai, įžvelgė ir D. Š. gynėjas 2017 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje (t. 10, b. l. 288)). Toks sprendimas sukurtų prielaidas pašalinti byloje neabejotinai padarytų BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 217 straipsnio 1 bei 7 dalių pažeidimų teisinius padarinius, ir užtikrintų tiek de facto persekiojamo D. Š., tiek byloje dėl nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų teises ir interesus.Atsižvelgiant į tai, kas minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis nutraukti baudžiamąją bylą naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo byla, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, perduotina prokurorui, įpareigojant per 4 mėnesius pašalinti nustatytus pažeidimus ir jų teisinius padarinius.Kolegija pastebi, kad byloje padaryti pažeidimai ir jų teisiniai padariniai turėtų būti šalinami, įvertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime pagrįstai akcentuotas proceso eigos šioje byloje aplinkybes, keliančias abejones dėl sprendimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo ir objektyvumo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 257 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ši teismo nutartis dėl nustatytų ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų išsiųstina Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 257 straipsnio 2 dalimi ir 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 1-10-1-00357-2012-3 panaikinti, šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Šios nutarties nuorašą dėl jos 9 pastraipoje konstatuotų baudžiamojo proceso teisės pažeidimų išsiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.