Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. 2023 m. sausio 18 d. specialiame interneto tinklapyje viešai paskelbus apie bylos iškėlimą per nustatytą 14 dienų terminą jokie šio fakto nustatymu suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkinamas.

5. Įgyjamoji senatis – pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos.

6. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 33 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

8. Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja 1980 metų statybos pastatą-techninio aptarnavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), naudoja ir valdo savo reikmėms. Pareiškėjos nurodymu, nuo 1999 m. kovo kartu su sutuoktiniu prižiūrėjo pastatą, išvalė ir sutvarkė, pritaikė jį savo ūkio poreikiams tenkinti, ne kartą remontavo stogą, nes buvo pažeistas vėtros, naudojo pastatą ūkio reikmėms (laikė įvairius žemės ūkio padargus, kitą ūkyje būtiną inventorių, sandėliavo malkas, bulves ir kt.). Pareiškėjos žiniomis, pastatą pastatė (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis, kuris buvo reorganizuotas, po to šį pastatą perėmė Utenos rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji pastatą už 3000 Lt pajų perdavė pareiškėjai A. I.. Į bylą pateikta 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pažyma, iš kurios nustatyta, kad Utenos rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų fondo 1996-1998 metų valdybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų protokolų knygoje rastas 1998 m. gruodžio 8 d. visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 3, kuriame svarstytas klausimas dėl bendrovės likvidavimo, A. I. balsavo už bendrovės likvidavimą, visiems pajininkams nurodyta parašyti prašymus-pageidavimus iki gruodžio 31 d. Į bylą pateiktas 1999 m. kovo 8 d. aktas Nr. 35, surašytas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo komisija, vadovaujantis 1998 m. gruodžio 8 d. visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. 3 sprendimu, grąžina pajus natūra (tekstas vietomis sunkiai įskaitomas) ir ranka įrašyta „I. A. sekantį turtą:“ bei Nr. 1 nurodyta „Tech. Aptarnavimo punktas“, kurio likutinė vertė – 3000 Lt. Kitoje šio dokumento pusėje pasirašė komisijos nariai ir A. I..

9. Vadovaujantis 2023 m. sausio 13 d. Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M. raštu Dėl informacijos pateikimo, po G. I. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė vienintelė jo įpėdinė sutuoktinė A. I.. Iš 2023 m. sausio 3 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso pareiškėjai A. I..

10. 2021 m. kovo 25 d. VĮ Registrų centras parengė pastato-techninio aptarnavimo punkto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Pareiškėja Utenos rajono savivaldybei pateikė 2021 m. kovo 29 d. prašymą suteikti žemės sklypui ir pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), adresą, pastato koordinatės – (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrius atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pastatą, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai (2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pažyma ir 1999 m. kovo 8 d. Aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nepakankami patvirtinti nuosavybės teises. Registro tvarkytojas nurodė, kad protokolinis sprendimas, kuriuo nusprendžiama grąžinti pajų pareiškėjai nepateiktas, o 1999 m. kovo 8 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyti jokie fizinį asmenį A. I. ar nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys. 2022 m. gruodžio 14 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius atmetė pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį.

11. Viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų – asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytą pastatą-techninio aptarnavimo punktą valdė kiti asmenys, išskyrus pareiškėją (ar jos mirusį sutuoktinį). Pareiškėjos nurodymu, pastatas niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekieno kito nėra valdomas ar naudojamas, visi kiti asmenys šiuo metu būtent pareiškėją laiko teisėta pastato savininke, turto perdavimo jai metu buvo aišku kam ir koks turtas perduodamas, jį pareiškėją įgijo už teisėtais turėtus pajus. Ji nuo 1999 m. kovo mėn. turėjo valią pastatą turėti kaip savą, užvaldydama pastatą ji nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į juos, nei ji, jai nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla bei prašymas suteikti adresą, įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad pareiškėja užsakė ir buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai jos iniciatyva bei pareiškėja ėmėsi kitų veiksmų dėl turto registracijos užbaigimo.

12. Tam, kad įgyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai ir atvirai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei nėra, jis buvo perleistas pareiškėjai, kaip pajinininkei, likviduojant žemės ūkio bendrovę, taigi įgytas teisėtais nuosavybės teisių įgijimo būdais (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 4.48 straipsnis, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

13. Daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas (CK 4.68 straipsnis). Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš beveik 24 metus būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėja, pradėjusi valdyti pastatą, jį naudojo, sutvarkė, remontavo ir prižiūrėjo sąžiningai ir nepertraukiamai kaip savą, jį valdo iki šio laiko (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

14. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuojama esant CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

15. Esant nurodytam, pripažįstama, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-techninio aptarnavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas tenkinamas (CK 4.68-4.71 straipsniai, CPK 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėja A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į pastatą-techninio aptarnavimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.