Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
1-2405-1131/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
P. K.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2405-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31432-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam P. K. (P. K.), jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 21 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2020 m. liepos 11 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija. P. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną po darbo važiavo namo. Su automobilio savininke J. K. susitarė atsipalaiduoti. Nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko pora butelių viskio. Nuvažiavo į tą pačią vietą, kur nutiko įvykis. Po to dar atvažiavo keletas draugų. Su jais išgėrė du butelius viskio. Nuvažiavo nusipirkti dar. Nurodė, kad bevažiuodamas sumaišė greičio pedalą su stabdžių pedalu. Automobilis apsivertė ir po to jis nieko neatsimena, pabudo ligoninėje. Automobilyje sėdėjo J. K. ir dar du draugai. Vartojo alkoholį automobilyje, po to su J. K. važiavo atokiau nuo draugų. Automobilį vairavo jis. Nurodė, kad retai vartoja alkoholį. Vairuotojo teisių neturi, bet vairuoti moka. Nors automobilis priklauso J. K., ji leido jam vairuoti. Pažymėjo, kad po eismo įvykio automobilio visas priekis sudaužytas, vairuotojo pusė taip pat. Automobilis yra atsiimtas iš stovėjimo aikštelės. Po to buvo parduotas į metalo laužą. Teigė, kad jei bus paskirta bauda, bus pajėgus sumokėti, bet prašo išskaidyti sumą dalimis, nes turi nepilnametį vaiką ir jį išlaiko. Savo elgesį vertina labai blogai.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o P. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis priklauso jai, Automobilis buvo sudaužytas – bamperis, durys iš dešinės pusės. Tikrai negalima važinėtis su automobiliu, jis sugadintas, todėl atidavė automobilį į metalo laužą. Gavo 50 Eur.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,VYTIS“ 1-osios kuopos vyr. patrulio M. V. 2020 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pievoje, priešais nurodytą namą, į pievą nuvažiavo ir kelis kartus vertėsi lengvasis automobilis ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę į vietą, pastebėjo stipriai apgadinta automobilį, šalia kurio stovėjo J. K. ir P. K.. Asmenys iš išvaizdos buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje (b. l. 2).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio V. P. 2020 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo nustatytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 1).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto R. I. 2020 m. liepos 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad P. K. eismo įvykio metu vairavo neblaivus, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).

Iš VĮ ,,Regitra‘‘ duomenų bazės matyti, kad automobilio ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. K. (b. l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. kraujyje, paimtame 2020 m. liepos 11 d. 21.49 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 65).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Hyundai Getz“ (1.5 CRDi GL Hečbekas, 2004 m., dyzelinas 60kW/81 AG) 2020 m. rugpjūčio mėn. kaina su PVM yra 1030 eurų (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu P. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai su draugais vartojo alkoholį (viskį). Tai, jog P. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. K. parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys (b. l. 1, 2, 8); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 65).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu nepataisomai sugadino automobilį, todėl atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas (b. l. 62-63), administracine tvarka baustas (b. l. 58-59), jauno amžiaus, nevedęs, nedirba. Byloje nėra duomenų apie P. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

P. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą, P. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, padeda išlaikyti mažametį vaiką, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti automobilio ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis). Be to, pažymėjo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimas (BK 68 straipsnis) netaikytina.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

P. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad P. K., jo kraujyje esant mažiausiai 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį Vilniaus mieste, vakare, be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kelis kartus vertėsi, automobilyje buvo ne tik jis, bet ir keleivė – J. K.. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi P. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 80).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš P. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teigė, jog teismas nustatinėdamas konfiskuotino turto vertę turėtų atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis po eismo įvykio buvo nepataisomai apgadintas, dėl to parduotas už 50 eurų kaip metalo laužas. Pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad sugadintas automobilis yra nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl nusikalstamo elgesio automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

P. K. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklausė trečiajam asmeniui J. K. (b. l. 12), remiantis kaltinamojo ir liudytojos J. K. parodymais yra sugadintas nepataisomai ir parduotas kaip metalo laužas. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio ,,Hyundai Getz“ (1.5 CRDi GL Hečbekas, 2004 m., dyzelinas 60kW/81 AG) 2020 m. rugpjūčio mėn. kaina su PVM yra 1030 eurų (b. l. 40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo P. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 1030 eurų.

Kiti klausimai

P. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 78-81). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 99,00 Eur su PVM (b. l. 26). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo P. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakai, supakuoti į stiklainius, plombų Nr. 089274, 089273 (apskaityti 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002134 ir Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu perduoti saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalinės odorologijos skyriui (Vilnius, Minsko pl. 45), 1 l plastikinis butelis ,,Zet“, 2 l plastikinis butelis ,,Pepsi“, 2 vnt. tuščių skardinių, 05 l butelis ,,Belovežskaja“, supakuoti į dėžę Nr. 1, žmogaus plaukas, supakuotas į voką Nr. 3 (apskaityti 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002135 ir Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (Vilnius, Buivydiškių g. 20), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (b. l. 35-38).

Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį P. K. yra 48 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. (P. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Paskirti P. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. K. automobilio ,,Hyundai“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų), valstybės naudai.

P. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš P. K. 99,00 Eur (devyniasdešimt devynių eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsakus, supakuotus į stiklainius, plombų Nr. 089274, 089273 (apskaityti 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002134 ir Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu perduoti saugoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalinės odorologijos skyriui (Vilnius, Minsko pl. 45), 1 l plastikinį butelį ,,Zet“, 2 l plastikinį butelį ,,Pepsi“, 2 vnt. tuščių skardinių, 05 l butelį ,,Belovežskaja“, supakuotus į dėžę Nr. 1, žmogaus plauką, supakuotą į voką Nr. 3 (apskaityti 2020 m. rugpjūčio 13 d. kvitu B serija BBB Nr. 5PK002135 ir Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. V. 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyr. policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (Vilnius, Buivydiškių g. 20), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti P. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė