Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo B. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-414,

susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo B. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarime neaptaria esminių aplinkybių šiai dienai: kad nuteistasis turi neįgalumą nuo 2001 m. ir kad 2020-01-01 jį ištiko išeminis insultas dėl kurio nuteistasis ilgai gydėsi pataisos įstaigų ligoninėje, ambulatoriškai ir dėl ko jau pusė metų kai negali mokytis, dirbti, lankyti elgesį keičiančias programas ir iki galo padengti nežymų įsiskolinimą pagal vienintelį vykdomąjį raštą; komisija neatsižvelgė ir neaptarė aplinkybės, kad 2020-01-15 nubaustas už tai, kad drausminę nuobaudą padarė būdamas neadekvatus dėl ligos; neatsižvelgė į tai kad nėra fiziškai sveikas ar adekvatus dėl ligos ir šiuo metu, neaiškina kol iki šiol nesprendė klausimo dėl galimybės atlikti laisvės atėmimo bausmę šiuo metu, dėl ligos; komisija motyvuodama, kad „anksčiau“ nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis iš to nepasimokė ir prasikalto, neaptaria aplinkybės, kad tai buvo prieš kelias dešimtis metų ir neaiškina motyvacijos kodėl prieš daugybę metų buvusias aplinkybes taiko šiuo metu; 2012-05-28 būdamas pataisos įstaigoje, Kybartų sektoriuje, nuteistasis pavartojo alkoholio, bet jau 8 (aštuoneri) metai kai nevartoja alkoholio visiškai, medicininiuose dokumentuose priklausomybės fiksuota nėra, fiksuota jog nuteistasis ganėtinai motyvuotas ateityje alkoholio nevartoti, todėl neaišku kodėl komisija remiasi ir aptaria tokius senus duomenis, suprantant labai aiškiai ir tai, kad pati įstaiga 2012 m. neužtikrino saugumo kad į pataisos namų teritoriją nepatektų uždrausti daiktai - alkoholis; komisija nepaaiškina kodėl jo praeitį hiperbolizuoja ir nepasisako, kad kalbame apie neįgalų asmenį kuris ištiktas veido kairės pusės parezės, turi rijimo, valgymo sutrikimus, padidintą jautrumą, nervinį verksmingumą/ašarojimą, nemigą kaip pasekmes dėl ligos ar gretutines ligas, neaptariama. Komisija tarsi tyčia nuteistąjį įpareigoja lankyti programą, kuri kaip paaiškėjo nevyksta pataisos namuose, įpareigojo dirbti po sunkios ligos, kai net neaišku ar dėl ligos turi atlikti laisvės atėmimo bausmę ir kt. Nuteistojo teigimu, teisiškai vertinant argumentai yra neišsamūs, prieštaringi, argumentuojama remiantis pasenusiais duomenimis ir jie aiškiai nepagrįsti, prieštaravimai tarp komisijos argumentų (jų nėra; jie neaptarti arba pasenę) ir faktinių aplinkybių akivaizdūs ir turi būti pašalinti bylą nagrinėjant pagal nuteistojo skundą teisme. Skunde nuteistasis pasisako dėl komisijos motyvo, kad labai sunkų nusikaltimą B. S. būdamas teistas 3 (tris) kartus, po to kai jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistasis nurodo, kad teismas už kitus nusikaltimus, tolimoje praeityje, jau buvo taikęs B. S. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau komisija kalbėdama apie tokius faktus neatskleidė visos jų esmės, t. y. neargumentavo ir nenurodė plačiau, kad B. S. niekada nepadarė nusikaltimų lygtinio paleidimo laikotarpiu, paleidus jį iš pataisos namų įstaigos, kas duoda aiškų pagrindą manyti, kad jis nenusikals, tuo labiau pritaikius intensyvią ar kitą priežiūrą, atsižvelgiant į tai kad dėl sveikatos būklės net negalėtų to padaryti, nes dėl ligos negali gyventi be nuolatinės kito asmens priežiūros. Nuteistasis skunde, taip pat pasisako dėl teismo motyvo, kad nuteistojo pakartotinio elgesio rizika pagal OAZys metodiką 56 balai ir neatlikta pakankamai didelė paskirtos bausmės dalis. Nuteistojo teigimu, komisija, tarsi antrą kartą už tas pačias nusikalstamas veikas, „teisia“ B. S. ir tai yra absoliučiai akivaizdu. Komisijos argumentas, kad likusi bausmės dalis yra „didelė“ ir dėl to pasirenka sprendimą netenkinti prašymo paleisti iš bausmės atlikimo vietos lygtinai, visiškai nepagrįstas, nes LR BVK 157 str. 2 d. 1 - 2 p. nuostatos taikomos ne pagal likusios neatliktos bausmės dalį, o pagal tai kad nuteistasis atliko įstatymu nustatytą terminą, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padaryta pažanga geru elgesiu, darbu, dalyvavimu elgesį keičiančiose programose, kas yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals laisvėje. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą jau ne laikas ir ne vieta vertinti ar paskirta bausmė buvo adekvati padarytam nusikaltimui, nes toks vertinimas jau buvo atliktas skiriant bausmę ir skelbiant nuosprendį teisme 2010 - 07 - 02. Komisija nukrypdama nuo įstatymo vertina jau įvertintas aplinkybes, nevertindama tų kurios šiai dienai yra tiesiogiai susijusios su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingu išsprendimu. Nuteistasis teigia, kad Marijampolės pataisos namai, 2020-01-01 nuteistąjį B. S. ištikus išeminiam insultui, neturėjo laukti kol nuteistasis pateiks prašymą paleisti jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, o savo iniciatyva turėjo spręsti klausimą, ar jis iš viso toliau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 Įsakymu Nr. IR - 2308/V - 1247, 1 p. 10 - 17 p., turėjo būti nustatyta ar nuteistasis susirgęs psichiką pažeidžiančia liga - išeminiu insultu toliau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę ar jis supranta savo veiksmus ir geba juos valdyti, nes Įsakymo 1 - ame priede „Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“, IV dalies „Nervų sistemos ir jutimo organų ligos“, 13 p. „išeminis insultas“ nurodytas kaip liga dėl kurios nuteistasis negali atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Komisijos nutarime nuteistojo sveikatos būklė neaptarta, nenurodytos jokios aplinkybės, kas buvo atlikta ir kas nustatyta, vykdant aukščiau nurodytą norminį aktą. Jau vien dėl to komisijos nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti naikinamas.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, jog sutinka su Lygtinio paleidimo komisijos priimtu nutarimu ir pritaria nutarime išdėstytiems motyvams. Prokurorė mano, kad komisijos priimtas nutarimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Nutarime išdėstytos aplinkybės, neduoda pagrindo teigti, jog pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, kad B. S., teistas 2011-10-20 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. 12 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d. bausmė subendrinta su 2010-07-02 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-06-05 Kauno apygardos teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. 9 d. subendrintas 2011-10-20 nuosprendis su 2010-07-02 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 12 metų 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-06-12 Kauno apygardos teismo nutartimi ištaisyta 2012-06-05 nutartis subendrinti 2011-10-20 nuosprendį su 2011-02-28 nuosprendžiu ir galutinė bausmė nustatyta 12 metų 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai ir 3 dienos.

2020 m. birželio 4 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-414 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka baustas devynis kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau paskutinė gauta visai neseniai t. y. 2020-01-15. Tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos ir kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anksčiau buvo taikytas laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų asmuo nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Vertinant nuteistojo kriminalinę istoriją ir elgesį bausmės atlikimo metu matyti kad asmuo dažnai pasirenka situacijas, padidinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką ir supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Turi akivaizdžios manipuliacinio elgesio patirties. Šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos, kas leidžia manyti, kad asmens impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Nuteistasis ir pats neneigia, jog yra ganėtinai impulsyvus. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą. Paskutinį kartą buvo pristatytas 2019- 11-26. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje “Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, atlygino 73,93 eurus ieškinio, tačiau šia laikotarpyje vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl galima manyti, kad nuteistasis tik iš dalies įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas priemones. Nors nuteistasis ir skatintas vienuolika kartų, dalyvavo pataisos namuose vykdome pavardė socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Komisija nutarime nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 3 metai ir 3 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, visapusiškai įvertina ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau penkis kartus teistas. Jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Nuteistasis B. S. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka pagal subendrintus nuosprendžius. Nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėja. B. S. padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinant nuteistojo kriminalinę istoriją ir elgesį bausmės atlikimo metu matyti kad asmuo dažnai pasirenka situacijas, padidinančias pakartotinio nusikalstamumo riziką ir supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Nuteistasis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, dirbo tvarkiniu, bet dėl sveikatos būklės iš darbo buvo atleistas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau praeityje, nesilaikė jam skirtų teismo įpareigojimų, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, nuteistasis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

Komisija pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakankamai didelė, šiuo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 56 balai. Iš 56 balų, net 31 balas yra dinaminis, kuriuos nuteistasis gali sumažinti geru elgesiu bei aktyviu dalyvavimu pataisos procese. Šiuo atveju toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo daroma pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi netgi ir kaip objektyvias vertinant nuteistojo nurodomas priežastis dėl kurių jis negali dirbti, jo elgesys visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad pažanga pakankama.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam vis dar yra išskiriami 4 kriminogeniniai veiksniai: nuostata į darbą (nors nuteistajam jau 50 metų, bet darbo stažo teigia turintis tik apie vienerius metus); gyvenimo būdas ir socialiniai ryšiai; mąstymas ir elgesys (impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių); nuostatos ( nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos).

Nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis labai didelė 3 metai ir 3 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Atkreiptinas dėmesys, kad BK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Nuteistojo skunde išsakytas argumentas, jog komisija savo nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepasisakė apie jo ligą, nelaikytinas svariu argumentu, kadangi dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo dėl ligos klausimas spendžiamas ne svarstant lygtinio paleidimo klausimą, o kreipiantis į pataisos įstaigos administraciją vadovaujantis BVK 177 straipsnio nuostatomis.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo B. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-414 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.