Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2007-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-210/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
1-72-210/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Bronius Zalaga
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
A. E. M.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-72-210/2007
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.,

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,kaltinamajam E. M. ,nukentėjusiajai A. E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyv. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1993-04-06 pagal LR BK 146 str.2d., 250 str. 1d. 2 m. l/a, pritaikius LR BK 25-1 str. lygtinai priverstinai įdarbinant, 1994-07-13 pagal LR BK 246 str. 1d. 250 str.2d., galutinė bausmė 2 m. 5 mėn. l/a, 1994-09-14 pagal LR BK 250 str.2d., galutinė bausmė 3 m. l./a., 1999-11-03 LR BK 271 str.1 ir 2 d. 2 m. l/a, pritaikius 47-1str, atidėta 2 m., 2002-01-11 pagal LR BK 246 str.-1(prim.) 1 d. galutinė bausmė 6 mėn. l/a., 2003-11-25 pagal LR BK 206 str.1d., 300str.1d., 182 str.1d. 1 m. 4 mėn. l/a, pritaikius BK 75str. atidėta 2 m., 2004-11-09 pagal LR BK 214 str., 300 str, 2 m. l/a, prijungus 2003-11-25 nuosprendį, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. l/a, 2006-09-07 paleistas vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai 2 mėn. 10 d., bausmės pabaiga 2006-11-20 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2007-01-09 d. apie 4 val. 00 min. Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) namo gyvenamosiose patalpose - kambaryje ir virtuvėje, būdamas girtas, buitinio konflikto metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis V. J. daugkartinius smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe į veidą, krūtinės ląstą ir nugarą, į kairį petį, kairį klubą, į kairę plaštaką, kairį dilbį, smūgius į galvos plaukuotąją dalį, smaugė pirštais suėmęs V. J. už kaklo, padarydamas jam galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinės ląstos dešinės pusės 2-10 šonkaulių lūžius, krūtinės ląstos kairės pusės 3-8 šonkaulių lūžius, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas veide, lūpų gleivinėje, kairės akies obuolyje, krūtinės ląstos srityje, kairiame klube, kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimus veide, nubrozdinimus su kraujosruvomis kakle, kairiame dilbyje, kraujosruvą krūtinės ląstos priekyje, poodyje, abiejų poliežuvio kaulo ragų lūžį su kraujosruvomis, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio, o konkrečiai dėl galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir daugybinio šonkaulių lūžio, V. J. mirė 2007-01-09 d. tarp 9 val. 20 min. ir 10 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) kambaryje, lovoje. Tokiu būdu ir aplinkybėmis E. M. nužudė V. J. , t.y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str.1d.

Įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iš esmės, nurodydamas, kad mušdamas nukentėjusįjį jo mirties nenorėjo ir nesiekė, negalvojo, kad J. gali nuo sužalojimų mirti, savo kaltės dėl padarinių neneigia. Kaltinamasis parodė, kad 2006-09-13 d. buvo paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, kur atlikinėjo bausmę. Po bausmės atlikimo grįžo į Šiaulius ir apsigyveno pas pažįstamą V. J. , nes ir anksčiau ten buvo gyvenęs. Su V. J. ir „Vigiu“ sutardavo gerai. Nuo 2006 m. spalio mėnesio pradėjo mokytis Šiaulių mokymo centre mūrininko- tinkuotojo specialybės, o nuo 2007-09-08 d. turėjo pradėti atlikti praktiką UAB (duomenys neskelbtini). Tą naktį 2007-01-09, jau po vidurnakčio, apie 2-3 val. jis išėjo namo. Tikslaus laiko nežino, buvo nemažai išgėręs. Jam grįžus abu su J. pradėjo kalbėtis, jam V. J. pradėjo priekaištauti. Kadangi buvo išgėręs, pokalbio metu ir jis ėmė V. J. priekaištauti, kad jis prageria jo daiktus, t.y. dar pieš jo bausmės atlikimą jis buvo išnešęs ir pragėręs jo magnetofoną, o kai atlikinėjo bausmę, pas jį buvo palikęs dar vieną savo muzikinį centrą „Aiwa“. Grįžęs šių daiktų neberado. Todėl dėl visų šių dingusių daiktų ir ėmė priekaištauti V. J. . Susipyko, apsistumdė. Susistumdymo metu J. jį pastūmė virtuvėje link stalo, o jis įstūmė V. J. į jo kambarį ir ten iš pykčio sudavė V. J. į veidą rankomis apie 5-10 smūgių į galvą, veidą ir kitas kūno vietas. Kadangi buvo išgėręs ir susinervinęs, neprisimena tiksliai kiek smūgių sudavė ir į kurias kitas kūno vietas. V. J. nuo jo suduotų smūgių nugriuvo ant grindų kambaryje tarp stalo ir lovos. Tada jis gulinčiam spyrė keletą smūgių į veidą ir galvą. V. J. iš nosies bėgo kraujas, todėl jis krauju išsitepė savo sportinius juodos spalvos batus. Po to V. J. mušti liovėsi, V. J. mėgino įlipti į lovą, kažką nerišliai šnekėjo, atrodė, buvo sąmoningas, bet į lovą negalėjo įlipti. Kaimynas matė , kad V. J. guli ant žemės, paklausė kas atsitiko, jis jam trumpai papasakojo dėl ko susipyko ir susimušė. „Vigis“ pasakė, kad nebemuštų V. J. . Po to jis priėjo prie V. J. , jį pajudino ir jam padėjo įlipti į lovą ir atsigulti. Jį užklojo ir uždarė kambario duris. Galėjo būti apie 7 val. 30 min. Po to išėjo. Grįžęs, įėjo į V. J. kambarį ir pamatė, kad jis tebeguli taip pat kaip ir prieš tai. Jam pasidarė dėl to neramu, jis paėmė jį už rankos, ji buvo dar šiltoka, nepagalvojo, kad V. J. gali būti miręs. Tuo tarpu atėjo V. J. sesuo A.. Su ja daug pakalbėti nespėjo, nes iš karto atvažiavo policija ir jį sulaikė. Dar ryte savo kruvinus sportinius batus, jis persimovė ir buvo palikęs savo kambaryje. Nemanė, kad nuo suduodamų smūgių V. J. gali mirti. V. J. fiziškai buvo silpnas. Dėl to kas atsitiko nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško ir esminio prisipažinimo dėl V. J. nužudymo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. E. M. parodė, kad ji yra V. J. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sesuo. Namas, kuriame gyveno V. J. priklauso jai. Kadangi jis neturėjo kur gyventi, ji jam kaip broliui, leido gyventi šiame name ir savarankiškai tvarkytis. Jis priimdavo nuomininkus. Ji E. M. pažinojo tik iš matymo, matydavo jį pas brolį kai ateidavo į svečius. E. M. buvo padaręs nusikaltimą ir atlikinėjo bausmę įkalinimo vietoje. Atlikęs bausmę jis grįžo ir vėl apsigyveno pas V. J. nuo 2006 m. rudens, mėnesio nepamena, galėjo būti rugsėjo-spalio mėnesį. V. J. nenorėjo jo priimti, bet E. M. vis tiek apsigyveno pas jį. 2006 m. gruodžio mėnesį brolis jai pasiskundė, kad E. M. buvo sumušęs, bet dėl šio fakto brolis į policiją su pareiškimu nesikreipė, tyrimas atliktas nebuvo. Po to brolis su E. M. susitaikė ir toliau gyveno. V. J. buvo priėmęs dar vieną nuomininką V. Ž. . 2007-01-09 d. iš ryto ji buvo darbe. Pas ją į darbą atėjo V. Ž. ir papasakojo, kad ji greičiau važiuotų pas brolį V. J. į namus, nes jis yra sumuštas ir jam yra labai blogai. Ji skubiai nuvyko pas brolį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš važiuodama pas brolį ji paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Kai nuvyko pas brolį į namus, ten rado E. M. . Įėjusi į namą, ji pastebėjo, kad jis išėjo iš brolio kambario ir atsistojo kambario tarpduryje, todėl į kambarį ji neįėjo ir apžiūrėti brolio nespėjo, o ėmė kalbėti su E. M. , norėdama uždelsti laiką kol atvyks policija. Pokalbio metu ji E. M. pasakė „tai prisidirbai“, o E. M. jai ėmė sakyti, kad jos brolio jis nemušė, kad čia daug kas lankosi, todėl brolį galėjo sumušti bet kas, bet ji netikėjo jo tokiomis kalbomis. Taip besikalbant atvyko policijos pareigūnai, kurie įėjo į namą, po to kartu su jais ji nuėjo į brolio kambarį. Brolis gulėjo lovoje, jo veidas buvo kruvinas, aplinkui buvo suversti daiktai, buvo kruvina patalynė ir siena šalia lovos. Brolis buvo be gyvybės ženklų, gulėjo ant nugaros, galva nusvirusi į šoną. Policijos pareigūnai pažiūrėję pasakė, kad V. J. miręs. Vėliau atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo V. J. mirtį ir išvyko, o policijos pareigūnai sulaikė E. M. . Po to V. Ž. jai papasakojo, kad V. J. 2007-01-09 d. paryčiais sumušė E. M. . Sumušė vienas, jokių E. M. draugų įvykio metu nebuvo. Daugiau apie brolio V. J. mirties aplinkybes nieko nežino. Kadangi jų mama yra mirusi dėl brolio V. J. mirties ji patyrė moralinę ir turtinę žalą, nes jo laidotuvėmis rūpinosi ji ir dėl to turėjo piniginių išlaidų. Iš viso dėl brolio mirties jai buvo padaryta materialinė žala už 1539,20 Lt. Tiek ji sumokėjo už laidotuvių paslaugas ir gedulingus pietus. Šiai sumai ji ir reiškia civilinį ieškinį byloje, nes ši suma jai nėra atlyginta. Iš visų su laidojimu susijusių išlaidų ji išskaičiavo gautą pašalpą, todėl ši sumą galutinė.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis taip pat nuomojosi kambarį pas V. J. . Iš vakaro V. J. buvo visai sveikas, nesužalotas. Tą naktį, kai buvo sumuštas ir nužudytas V. J. , jis buvo namuose, miegojo. Prieš rytą išgirdo triukšmą V. J. ir E. M. ginčą. Jie pykosi dėl kažkokių daiktų, kuriuos V. J. buvo pragėręs ar pan., neįsidėmėjo. Vėliau atsikėlęs pamatė juos besimušančius, išskyrė, daugiau nieko išskyrus jį, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį namuose nebuvo. Matė V. J. kruvinu veidu. Išėjo į darbą juos abu palikęs ir kadangi buvo pakeliui, pranešė apie įvykį V. J. seseriai.

Parodymų patikrinimo metu E. M. , patvirtindamas savo parodymus dėl V. J. sumušimo, nusikaltimo vietoje parodė kokiomis aplinkybėmis, kur ir kiek smūgių sudavė V. J. (b.l. 75-86). Jo parodymai vietoje iš esmės atitinka tas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios nustatytos įvykio vietos apžiūros metu (b.l. 6-14). O įvykio vietos apžiūros protokolas liudija apie tai, kad nusikaltimo, t.y. V. J. nužudymo vieta yra (duomenys neskelbtini) name, Šiaulių mieste. Iš įvykio vietos paimti E. M. sportiniai bateliai, paklodės fragmentas su avalynės pėdsakais.

Daiktų pateikimo protokolas (b.l. 34) liudija, kad iš E. M. 2007-01-10 buvo paimti E. M. rūbai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.

Biologinio tyrimo metu (b.l. 45-46) nustatyta, kad ant E. M. sportinių batelių ir džemperio yra V. J. kraujas.

Trasologinio tyrimo metu (b.l. 61-62) nustatyta, kad ant paklodės fragmento esantis avalynės pėdsakas galėjo būti paliktas tos pačios rūšies batais kaip ir E. M. batai.

Teismo medicininio tyrimo metu (b.l. 37-41) buvo nustatyta, kad V. J. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais buvus daugybiniam šonkaulių sužalojimui. V. J. mirtis įvyko prieš 3-4 valandas iki apžiūrint lavoną įvykio vietoje t.y. 2007-01-09 d. 13.20 val.

V. J. kūne rasti sužalojimai: galvos ir krūtinės ląstos sumušimas, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po mikštaisiais galvos smegenų dangalais, krūtinės ląstos dešinės pusės 2-10 šonkaulių lūžis (2-6 šonkaulių dvigubas lūžis), krūtinės ląstos kairės pusės 3-8 šonkaulių lūžis, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos veide, lūpų gleivinėje, kairės akies obuolyje, krūtinės ląstos srityje, kairiame klube, kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, nubrozdinimai veide, nubrozdinimai su kraujosruvomis kakle, kairiame dilbyje, kraujosruva krūtinės ląstos priekyje poodyje, abiejų poliežuvio kaulo ragų lūžis su kraujosruvomis.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 10 smūginių kontaktų į veidą, 6 į krūtinės ląstą, nugarą, 1- į kairįjį petį, 1- į kairį klubą, 1- į kairę plaštaką, 1- į kairį dilbį ir 3 į galvos plaukuotąją dalį poveikyje ir smaugiant pirštais. Galvos smegenų sumušimas ir daugybinis šonkaulių lūžis atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Poliežuvio kaulų abiejų ragų lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai paėmus visumoje ir kiekvieną atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Mirusiojo V. J. kraujyje rasta 1,25 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje gyviems asmenims atitinka lengvą girtumo laipsnį.

V. J. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais buvus daugybiniam šonkaulių lūžiui. Mirusiojo V. J. kūne pomirtinių sužalojimų nėra.

Nukentėjęs po sužalojimų padarymo visumos turėjo prarasti sąmonę ir atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus negalėjo.

Sužalojimai mirusiojo kūne padaryti kietais bukais daiktais ir smaugiant pirštais. Nustatyti kokiais konkrečiai daiktais ar įrankiais padaryti sužalojimai nėra galimybės, nes sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojantį įrankį identifikuojančių požymių.

Sužalojimų visuma griuvimo traumai nebūdinga.

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija

Teisėjų kolegija ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad V. J. mirtis buvo smurtinė ir įvyko dėl nusikalstamų E. M. veiksmų, t.y. dėl fizinio smurto, sužalojimų galvoje ir kitose kūno vietose, kurias tiesiogiai ir betarpiškai prieš nukentėjusiojo mirtį padarė kaltinamasis.

Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi kaltinamojo E. M. parodymus, duotus teisme, ir visų nusikaltimo faktinių aplinkybių, taigi ir savo kaltės esminį pripažinimą, taip pat išanalizavusi ir sugretinusi kaltinamojo parodymus su liudytojo V. Ž. , nukentėjusiosios A. E. M. parodymais, specialistų išvadomis apie nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, laiką, bei mirties priežastį, apie nusikaltimo vietoje aptiktus paliktus kaltinamojo pėdsakus, bei nusikaltimo pėdsakus ant jo avalynės ir rūbų.

Visumos teismo nuosprendyje aprašytų įrodymų analizė byloja ir duoda pagrindo pagrįstai išvadai, kad kaltinamasis E. M. , dėl paprasto buitinio konflikto, ginčo ir iš dalies dėl girtumo, suvokdamas ne tik savo atliekamų veiksmų turinį, pobūdį, bet ir visokeriopas galimas negatyvias pasekmes, būdamas abejingas joms, tyčia sumušė fiziškai silpnesnį nukentėjusįjį V. J. , padarydamas jam sunkų kūno sužalojimą, nuo kurio nukentėjusysis neužilgo po jo sumušimo mirė.

Šie, teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo E. M. kaltę tyčia nužudžius nukentėjusįjį bei tiesiogiai susieja kaltinamąjį, jo atliktus nusikalstamus veiksmus – nukentėjusiojo sumušimą su įvykiu, jo faktinėmis aplinkybėmis ir kilusiais žalingais padariniais.

Dėl tyčios turinio ir priežastinio ryšio

Kaltinamojo tyčios turinį apsprendžia jo tyčiniai veiksmai, jų suvokimas, gebėjimas įvertinti juos per savo sąmonės ir suvokimo prizmę.

Taigi teismo ištirtų, nuosprendyje aukščiau aprašytų ir išanalizuotų įrodymų visumos analizės pagrindu kolegija daro išvadą, kad kaltininkas, dėl paprasto buitinio konflikto ir girtumo, sumušdamas nukentėjusįjį ir jį sunkiai sužalodamas, veikė netiesiogine tyčia, t. y., galėjo ir turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais gali ne tik sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, bet ir sukelti dar žalingesnius padarinius, - nužudyti, tačiau nepaisydamas to veikė ir buvo abejingas galimoms pasekmėms, t.y. nors tiesiogiai ir nesiekė tokių padarinių - nukentėjusiojo mirties, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko veiksmų turinį, sumušimo pretekstą, bet ir nusistovėjusius santykius tarp kaltininko ir aukos, bei paties kaltininko asmenybę.

Todėl kolegija dar kartą konstatuoja, kad šių įrodymų visumą patvirtina kaltinamojo padarytos veikos faktines aplinkybes, jos turinį, - tyčią, ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl motyvo

Kaltinamojo kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma, kurią be kitų subjektyviosios pusės požymių atskleidžia ir papildomi – nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas.

Bylos faktinės aplinkybės liudija apie tai, kad veika buvo padaryta, dėl buitinio konflikto ir nesivaldymo girtumo poveikyje, o kaltininko elgesio motyvacija sąlygota gyvenimo būdo, menko intelekto, kuris susiklosčiusioje situacijoje nenuslopino kaltininko instinktų. Jo girtumas nusikaltimo padarymo metu tik paryškino intelekto spragas, užpildydamas jas žemomis paskatomis ir neslopinamu, nevaldomu, brutaliai instinktyviu elgesiu.

Tokia išvada darytina, įvertinus ir ištirtus byloje įrodymus bei faktinius kaltininko veiksmus, kuriais jis tik ir temokėjo išspręsti susiklosčiusioje situacijoje kilusį konfliktą. Nusikaltimo motyvas šiuo atveju yra kaip papildomas veikos subjektyviosios pusės požymis, apsprendžiantis ir pagrindžiantis kaltininko veikos turinį ir kvalifikaciją pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, ginantį asmenis nuo nusikalstamų veiksmų, kuriais kėsinamasi į asmens sveikatą ir gyvybę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę sunkina jo girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t.y. pripažinimą ir nusikaltimo įvykio faktų ir jo padarinių.

Skirdamas bausmę kaltininkui, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyrius. Ir objektyviąja, ir subjektyviąja prasmėmis teismas konstatuoja, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Kitaip tariant ir patys tiesioginiai kaltininko veiksmai ir dėl jų atsiradę žalingi padariniai yra labai pavojingi, ir takiais jie visais atvejais pripažįstami ir įstatymo leidėjo. Atsižvelgiama ir į kaltininko padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo amžių, jo veikos paskatas ir motyvus, į tai, kad jo veiksmai buvo nukreipti prieš artimai pažįstamą, silpnesnį asmenį, dėl menko buitinio konflikto, kad jo veiksmai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. M. , teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs sunkius, neatstatomus padarinius. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, kurios pagrindiniuose bruožuose stebimos aiškiai išreikštos antivisuomeninės apraiškos, kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Todėl konstatuojama, kad jo gyvenimo būdas, ankstesnis elgesys, socialinis bendravimas bei pasirinktos socialinės vertybės iš dalies sąlygojo jo padarytą nusikalstamą veiką.

Šiuo požiūriu teismas pripažįsta, kad kaltininko asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šio nusikaltimo padarymo ir po jo, jau iš dalies buvo susiformavusi nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms, ar galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jo veikos turinys, paskatos ir motyvas, rodo kaltininko sąlyginį pavojingumą visuomenei.

Todėl, atsižvelgiant į bausmės skyrimo motyvus ir paminėtas nuostatas bei argumentus, jam skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas už šią veiką bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. E. M. , baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos susijusios su padaryta nusikalstama veika, kurią sudaro vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt devyni litai penkiasdešimt centų, kurios turinį sudaro mirusiojo brolio laidojimo išlaidos. Šią sumą kaltinamasis pripažįsta visiškai, jos įrodytos bylos duomenimis, todėl tenkinamos visiškai. Pažymėtina, kad išlaidos nėra nepagrįstai užaukštintos, yra realios. Kadangi pareikštas ieškinys savo esme ir dydžiu yra realus, jis tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu, -

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (už V. J. nužudymą), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę - (9 m.) devyneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-01-09 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – t.y. iki 2007-05-31.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.

Civilinį ieškinį tenkinti.

Iš nuteistojo E. M. priteisti:

nukentėjusiajai A. E. M. – 1539,50 Lt (tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis litus turtinės žalos).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nuteistasis nuosprendį gali apskųsti per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Nijolė MatuzevičienėBronius Zalaga