- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- I-3227-629/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- V. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės, dalyvaujant atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Editai Godliauskaitei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) 2013 m. balandžio 17 d. administracinį aktą Nr. D2-6150-(1.20.) (toliau – ir Sprendimas Nr. D2-6150-(1.20.)) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti visą pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skundą Nr. T3-73.
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas Nr. D2-6150-(1.20.) yra atsakymas į pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skundą dėl VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės (toliau – ir Marių ligoninė) veiksmų. Pasak pareiškėjo, atsakovė jo skundą nagrinėjo tik dalyje dėl Marių ligoninės bei VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštų, nors, pareiškėjo įsitikinimu, jo skundą atsakovė turi įvertinti ne tik paciento teisės gauti informaciją aspektu, o visais aspektais ir visose dalyse, kaip tai reglamentuoja atitinkami teisės aktai. Pažymėjo, kad atsakovė atitinkamų teisės aktų bei jų konkrečių punktų, kuriais ji vadovaujasi, nenurodė ir jų nepacitavo. Pareiškėjo nuomone, jei atsakovė neturi įgaliojimų įpareigoti skundžiamų gydymo įstaigų pareiškėjui atsakyti tinkamai, taip pat neturi įgaliojimų pateikti atsakymus už pačias skundžiamas įstaigas, tai pareiškėjui privalėjo nurodyti tvarką bei teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjo reikalavimai gali būti įgyvendinti, skundą perduoti viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė taip pat nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundą dalyje dėl Marių ligoninės 2012 m. sausio 27 d. rašto Nr. S3-381 bei 2010–2011 m. skundžiamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Paaiškino, kad nepraėjo daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, Kauno rajono Greitosios pagalbos tarnybos stoties, Marių ligoninės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojai, Sveikatos apsaugos ministerija nuo pareiškėjo slėpė jų veiksmų apskundimo atsakovei galimybę, pareiškėjas prieš metus išvis nežinojo apie atsakovės institucijos egzistavimą.
Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 23 str. 5 d. bei Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, 20.2 p. nuostata dėl riboto skundų pateikimo laiko prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 6, 13, 14 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5–7, 18, 20, 21, 25, 29, 30 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 3, 8, 12, 14–16, 19, 20, 23 str., todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. ir Aprašo 20.2 p. konstitucingumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 33–35) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Paaiškino, kad tai, jog praėjo daugiau kaip vieneri metai nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą atsakovė preziumavo atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą skundžiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos raštą, kaip atsakymą į pareiškėjo 2011 m. gruodžio 15 d. prašymą, t. y. pareiškėjas, gavęs įstaigos atsakymą, sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą ir atitinkamai turėjo galimybę tokį įstaigos atsakymą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak atsakovės, faktas, sąlygojantis vienerių metų termino pradžios eigą, paaiškėjo 2012 m. sausio 27 d., kuomet pareiškėjas gavo Marių ligoninės 2012 m. sausio 27 d. raštą Nr. S3-381, taip pat 2010 m. ir šį faktą įrodo paties pareiškėjo veiksmų seka po 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykio Garliavos policijos nuovadoje, o būtent, sistemingas skundų, prašymų pateikimas teisėsaugos institucijoms, teismams, kaip tai matyti iš Tarnybai su skundu pateiktų priedų. Pareiškėjas žinojo ir turėjo žinoti apie nekokybiškų paslaugų suteikimo ir atitinkamų asmens sveikatos priežiūros specialistų neteisėtų veiksmų, galimai pažeidžiančių jo teises, faktą. Pažymėjo, kad senaties terminų skaičiavimas yra pagrįstas faktinio žinojimo momentu, tačiau nesietinas su žalos / pasekmių egzistavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 147).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. D2-6150-(1.20.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai 2013 m. kovo 30 d. padavė skundą (b. l. 4–12, 37–45), kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stotyje, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje jam asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos prievarta, buvo pažeistos jo, kaip paciento ir piliečio teisės, o jo teisių pažeidimai taip pat yra susiję su netinkamais skundžiamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsakymais į pareiškėjo šioms įstaigoms adresuotus raštus: Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės 2012 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S3-2125 „Dėl informacijos pateikimo“, Marių ligoninės 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. S3-304 „Dėl informacijos pateikimo“, Viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. 38 „Į V. J. prašymą dėl informacijos pateikimo“ ir 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2-243 „Dėl informacijos pateikimo“. Minėtame skunde pareiškėjas kėlė tokius reikalavimus: 1) ištirti Marių ligoninės vadovės 2012 m. gegužės 30 d. atsakymo raštu Nr. S3-2125 pagrįstumą bei teisėtumą; 2) pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą į pareiškėjo 2012 m. gegužės 9 d. prašymą Marių ligoninės vadovei arba Marių ligoninės vadovę įpareigoti pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą; 3) ištirti Marių ligoninės vadovės 2012 m. sausio 27 d. atsakymo raštu Nr. S3-387 pagrįstumą bei teisėtumą; 4) pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą į pareiškėjo 2011 m. gegužės 15 d. prašymą Marių ligoninės vadovei arba Marių ligoninės vadovę įpareigoti pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą; 5) ištirti Marių ligoninės vadovės 2013 m. sausio 25 d. atsakymo raštu Nr. S3-304 pagrįstumą bei teisėtumą; 6) pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą į pareiškėjo 2013 m. sausio 24 d. prašymą Marių ligoninės vadovei arba Marių ligoninės vadovę įpareigoti pateikti tinkamą ir išsamų atsakymą.
Tarnyba skundžiamu 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. D2-6150-(1.20.) (b. l. 24, 36) informavo pareiškėją, kad jo 2013 m. kovo 30 d. skundas tarnyboje bus nagrinėjamas tik toje dalyje, kurioje skundžiamas Marių ligoninės 2012 m. gegužės 30 d. rašto Nr. S3-2125, 2013 m. sausio 25 d. rašto Nr. S3-304 bei Viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2013 m. vasario 21 d. rašto Nr. 38, 2013 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2-243 pagrįstumas. Taip pat pareiškėjas šiuo sprendimu buvo informuotas, kad jo skundas nagrinėtinoje dalyje bus įvertintas paciento teisės gauti informaciją aspektu, kaip tai reglamentuoja atitinkami teisės aktai. Pažymėta, kad Tarnyba neturi įgaliojimų įpareigoti skundžiamų įstaigų pareiškėjui atsakyti tinkamai, taip pat neturi įgaliojimų pateikti atsakymus už pačias skundžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Pareiškėjui minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad skundas dalyje dėl Marių ligoninės 2012 m. sausio 27 d. rašto Nr. S3-381 pagrįstumo nebus nagrinėjamas, kadangi praėjo daugiau kaip vieneri metai nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą, kaip tai numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. bei Aprašo 20.2 p. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad jo skundo dalis dėl 2010–2011 m. laikotarpiu atitinkamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios buvo nurodytos 2013 m. kovo 12 d. skunde Tarnybai ir pakartotos 2013 m. kovo 30 d. skunde, nebus nagrinėjama dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjui adresuotame Tarnybos 2013 m. kovo 20 d. rašte Nr. D2-4704-(1.20), kadangi praėjo daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas iš esmės nesutinka su Sprendimo Nr. D2-4704-(1.20) dalimi, kuria atsakovė atsisakė nagrinėti jo 2013 m. kovo 30 d. skundą, taip pat su tuo, kad likusioje dalyje pareiškėjo skundas bus vertinamas tik paciento teisės gauti informaciją aspektu.
Taigi nagrinėjamu atveju, visų pirma, svarbu nustatyti, ar Tarnyba pagrįstai nusprendė nenagrinėti Marių ligoninės 2012 m. sausio 27 d. rašto Nr. S3-381 pagrįstumo bei 2010–2011 m. laikotarpiu atitinkamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ypatumų.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d. nustato, kad pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Pagal šio straipsnio 5 d. pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtinta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro ir Marių ligoninės jam pateiktais atsakymais, kreipėsi į Tarnybą. Pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 2 p. Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Asmens, pateikiančio skundą Tarnybai, skundo priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 20 p. nustatyti atvejai, kada skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas. Vienas iš tokių pagrindų, kada skundą atsisakoma nagrinėti yra toks atvejis, kai skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos (Aprašo 20.2 p.). Pažymėtina, kad pagal Aprašo 21–22 p. Tarnyba sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo ar jo nagrinėjimo nutraukimo priima per 5 darbo dienas nuo šio Aprašo 20 p. nustatytų pagrindų paaiškėjimo dienos ir asmeniui apie Tarnybos priimtą sprendimą nenagrinėti skundo ar nutraukti jo nagrinėjimą šio Aprašo 20 p. nustatytais pagrindais informacija išsiunčiama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad dėl 2012 m. sausio 27 d. rašto Nr. S3-381, kuriuo Marių ligoninė informavo pareiškėją, kad negali suteikti jo prašomos informacijos, nes tokios informacijos nerenka ir ja nedisponuoja, be to, nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo hospitalizavimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. klausimą, buvo atsižvelgta į anamnezę, objektyvaus tyrimo duomenis, pareiškėjo išreikštą valią bei sveikatos būklę, pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. kovo 30 d., taigi praėjus daugiau nei metams nuo, pareiškėjo nuomone, jo patirto teisių pažeidimo. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skunde Tarnybai prašomų ištirti 2010–2011 m. pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. pareiškėjas dėl pastarųjų kreipėsi taip pat praėjus daugiau nei metams po galimai patirto pareiškėjo teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis vienerių metų termino nepraleido, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė savo atsiliepime, senaties terminų skaičiavimas nagrinėjamu atveju yra siejamas su faktinio žinojimo apie pažeidimą momentu, o ne su iš galimo pažeidimo atsirandančių pasekmių egzistavimu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nuolat sužino apie naujas savo teisių pažeidimo pasekmes, termino kreiptis į Tarnybą kontekste vertintini kritiškai.
Taigi nustačius, kad pareiškėjas į Tarnybą dėl 2012 m. sausio 27 d. rašto Nr. S3-381 bei 2010–2011 m. įvykių kreipėsi pavėluotai, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą minėtoje dalyje, todėl Sprendimas Nr. D2-6150-(1.20.) yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti visą pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skundą Nr. T3-73.
Dėl pareiškėjo nesutikimo su Sprendimu Nr. D2-6150-(1.20.) tuo aspektu, kad Tarnyba nurodė, jog pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skundo priimta dalis bus nagrinėjama tik paciento teisės gauti informaciją aspektu, teismas pažymi, kad toks konstatavimas ginčijamame sprendime yra laikytinas tik pareiškėjo informavimu, todėl sprendžiant Sprendimo Nr. D2-6150-(1.20.) pagrįstumo klausimą nevertintinas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog argumentus dėl pareiškėjo skundo dalies, kuri buvo priimta, nagrinėjimo apimties pareiškėjas galėtų išreikšti skųsdamas Tarnybos sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. kovo 30 d. skundo dalį, jei nesutiktų su pateiktu atsakymu.
Pažymėtina, kad teismui nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d. konstitucingumo ar Aprašo 20.2 p. atitikties įstatymų reikalavimams, todėl nėra pagrindo nei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Tesimą, nei iškelti bylą dėl norminio teisės akto teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., 112 str., kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Tesimą dėl įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra (individualią) bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl teismas nėra saistomas proceso šalies argumentų, kuriais grindžiamas būtinumas kreiptis į atitinkamą subjektą dėl tam tikrų aktų teisėtumo nustatymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo V. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.