- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- A-261-135-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Propaganda Pub“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Propaganda Pub“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. S-93(A(G)-109), kuriame Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 įsakymo Nr. 40-305 „Dėl licencijų (UAB „Budabaras ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ 1.4 punktą.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. balandžio 5 d. gavo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2007 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 3S-663, kuriuo buvo informuota, kad už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus UAB „Propaganda Pub“ buvo taikytos ekonominės sankcijos. Minėtas Tarnybos nutarimas yra įsigaliojęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota informuoti Tarnybą apie priimtas teisės aktais nustatytas priemones už minėtus pažeidimus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 7 ir 51.5 punktus, 2007 m. balandžio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 40-305, kuriuo panaikino „Propaganda Pub“ išduotą licenciją Nr. 140V00. Šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu taikytos sankcijos atitinka ir Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis numato ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą už minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nutarimu Nr. 3K07/43 konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pažeidimus, minėtas nutarimas yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymu ir Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ privalėjo UAB „Propaganda Pub“ taikyti sankciją – licencijos panaikinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su Komisijos aiškinimu, kad remiantis ATPK 30 ir 30 (1) straipsniais subjektas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimo bylas, atsižvelgdamas į minėtų straipsnių nuostatas, gali visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsakovė nenagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylos ir netiria faktinių aplinkybių, ji tik pagal jos kompetencijai priskirtas galias taiko Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytą sankciją. Tarnyba atsiunčia pranešimą atsakovei, kuriame konstatuotas faktas, kad įmonė pažeidė Alkoholio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatas ir Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama įstatymą, taiko sankcijas, t. y. licencijos atėmimą. Vertinti ar konstatuoti, kad pažeidimas buvo nesunkus ar nežymus, atsakovė negali, nes neturi tokių įgalinimų, be to, ji net neturi jokios faktinės informacijos apie pažeidimą, nes gauna tik Tarnybos pranešimą apie Alkoholio įstatymo normų pažeidimus.
Nesutinka su Komisijos lingvistiniu loginiu ir sisteminiu teisės aiškinimo būdu, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teiginys, kad įmonėms, nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte reikalavimų, licencijos yra panaikinamos, reiškia, kad įmonė turi ne vieną kartą pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kad jai būtų taikyta sankcija – licencijos atėmimas. Toks aiškinimas atsakovės nuomone nepagrįstas, nes netgi pačios Komisijos cituojamas Lietuvių kalbos žodynas visiškai nesufleruoja tokio šio žodžio semantinio aiškinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka, kad remiantis ATPK įtvirtintu principu, kad administracines nuobaudas už vieną pažeidimą skiria vienas organas, todėl kai nagrinėjamoje byloje Tarnyba skyrė nuobaudą, o kitas viešojo administravimo subjektas atima licenciją, toks veiksmas yra neatitinkantis ATPK įtvirtintų principų, skiriant administracinę nuobaudą. Nurodė, kad pagal tokį Komisijos aiškinimą reikštų, kad atsakovė turėtų nepaisyti imperatyvios Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies normos ir remdamasi ATPK įtvirtintais principais neskirti jokios sankcijos nei už vienkartinį, nei už daugkartinį Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusių Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi ir LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 7 ir 51.5 punktais, numatančiais atsakovei pareigą panaikinti pareiškėjos licenciją, nes jai Tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo paskyrusi 1 000 Lt baudą.
Pažymėjo, kad 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime Nr. 618 konstatavo, kad iš Konstitucijos kylantys, bet Įstatymo 41 straipsnyje (2004 m. kovo 9 d. redakcija) nenustatyti teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas (pagal Įstatymo 34 straipsnio 17 dalį (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos)), dar nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo tuo metu, kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Taigi, tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Propaganda Pub“ su atsakovės skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatyme už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Administracinių nuobaudų skyrimą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus reglamentuoja ATPK ir Alkoholio kontrolės įstatymas.
ATPK 22 straipsnio 2 dalis numato, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda. ATPK 21 straipsnis numato administracinių nuobaudų rūšis. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad įstatymai gali nustatyti ir kitokias negu nurodyta šiame straipsnyje administracinių nuobaudų rūšis. Tokiu būdu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta administracinė nuobauda licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimo panaikinamas ir naujos licencijos neišdavimas vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos yra administracinė nuobauda.
ATPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamos kaip pagrindinės ir kaip papildomos nuobaudos, Kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos kitos nuobaudos gali būti skiriamos tik kaip pagrindinės nuobaudos.
ATPK nenumato galimybės skirti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos nuobaudos kaip papildomos administracinės nuobaudos. Taikant pareiškėjai sankciją, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, buvo pažeistas ATPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
ATPK numato, kad administracines nuobaudas už vieną pažeidimą skiria vienas organas ar pareigūnas, kuris yra įgaliotas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šioje byloje pagrindinę nuobaudą skyrė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės 2007 m. vasario 8 d. nutarimu, o papildomą nuobaudą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 40-305. Pagal ATPK 250 straipsnio 6 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Tokiu būdu esant priimtam kompetentingo organo nutarimui skirti pareiškėjai piniginę baudą, tolesnė administracinio teisės pažeidimo teisena buvo negalima.
Lingvistiškai aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies normą, galima daryti išvadą, kad licencijos galiojimas panaikinamas įmonėms, nesilaikančioms nurodytų įstatymo straipsnių ir jų dalių bei punktų, o ne pažeidusioms juos. Žodis įstatymo tekste „nesilaiko“ suprantamas kaip nuolatinis, tęstinis, daugiau kaip kartą pasikartojantis įstatymo, tvarkos ar kitų taisyklių pažeidimas. Tokiu būdu Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis gali būti taikoma įmonei, turinčiai licenciją, tik tuo atveju, jei ši ne vieną kartą pažeidė minėto įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos išvada, kad šioje byloje galima buvo taikyti ATPK 30 ir 30(1) straipsnių nuostatas, argumentuojant, kad atsakovė netiria faktinių aplinkybių ir nenagrinėja administracinės bylos. Šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aiškinimas neteisingas. Kiekviena institucija, skirianti sankciją ar administracinę nuobaudą, turi pirmiausia įsitikinti, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, bei įvertinti pažeidėjo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas aplinkybes, svarbias skiriant sankciją ar jos neskiriant. ATPK 7 straipsnio 3 dalis numato, kad įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones pagal jų kompetenciją, tiksliai pagal įstatymus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba 2007 m. sausio 25 d. patikrino UAB ,,Propaganda Pub“ priklausantį barą, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 45, ir surašė tikrinimo protokolą Nr. 38 (b. l. 44). Jame nurodė, kad minėtame bare laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, išvardyti 2007 m. sausio 25 d. prekių atsakingo saugojimo akte (b. l. 45), kurių patikrinimo metu nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Iš byloje pateikto 2007 m. sausio 25 d. prekių atsakingo saugojimo akto matyti, kad reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas 30 l statinės alaus „Švyturys Baltas“ įsigijimas (b. l. 45).
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2007 m. vasario 8 d. nutarimu (b. l. 48–49) pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą paskyrė 1 000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (2006 m. balandžio 25 d. redakcija Nr. I-857) 17 straipsnio 1 dalies2 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Pareiškėja Valstybinės alkoholio ir kontrolės tarnybos pareigūnams atliekant patikrinimą privalomų dokumentų nepateikė.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 31 straipsnio 2 dalimi Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir paskyrusi sankciją, privalo apie tai informuoti licencijas išdavusią instituciją. Nustatyta, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2007 m. balandžio 3 d. raštu (b. l. 12-14, Administracinės ginčų komisijos byla) informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie priimtą nutarimą ir paprašė ją informuoti apie priimtas sankcijas.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Ši įstatymo nuostata tikslinama Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 7 punkte, kuriame numatyta, kad panaikina licencijų galiojimą savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Alkoholio prekybos licencijavimą tvarką Vilniaus mieste nustatė 2004 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-641 patvirtinta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarka, kurios 36.5 punkte numatyta, kad licencija panaikinama, jeigu jos turėtojas nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktuose ir 2 dalies 1, 2, 7 punktuose nustatytų reikalavimų. Remdamasis minėtų teisės aktų nuostatomis ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pranešimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 40-305 ,,Dėl licencijų (UAB „Budabaras“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ nuo 2007 m. gegužės 21 d. panaikino UAB ,,Propaganda Pub“ licenciją Nr. 140V00, išduotą 2007 m. liepos 27 d. (b. l. 15–16, Administracinių ginčų komisijos byla).
Pareiškėjai apskundus įsakymo dalį dėl licencijos panaikinimo, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-06-08 sprendimu Nr. S-93-(A(G)-109) (toliau Sprendimas) nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-19 įsakymo Nr. 40-305 „Dėl licencijų (UAB „Budabaras“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ 1.4 punktą (b. l. 6, Administracinių ginčų komisijos byla).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad patenkindama pareiškėjos prašymą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau netinkamai nurodė teisinius pagrindus. Todėl teismas pakeitė šio sprendimo motyvus.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija nepagrįstai nurodo, kad atsakovė, panaikindama pareiškėjos licenciją, turėjo vadovautis ATPK nuostatomis. Atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą yra taikoma vadovaujantis šio įstatymo VI skyriuje nustatytos tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taikomas tik Alkoholio kontrolės įstatymo nurodytais atvejais, todėl sprendime nepagrįstai nurodoma, kad naikindama licenciją, atsakovė privalėjo vadovautis ATPK 30 ir 30¹ straipsniais ir turėjo teisę neskirti nuobaudos.
Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstai sprendime nurodoma, kad nuobaudas už vieną pažeidimą skiria vienas organas, nes, taikant atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, ATPK 250 straipsnio 6 dalyje nustatyta taisyklė netaikoma.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad uždraudimo sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas – turi būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad ūkio subjektas padarė atitinkamą teisės pažeidimą – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų ir tas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas buvo už tai nubaustas pinigine bauda (nuo kurios jis negalėjo būti atleistas). Aptariamoji uždraudimo sankcija nelaikytina savarankiška, nes ji tik papildo atitinkamą piniginę baudą, skiriamą pagal kitas Įstatymo nuostatas, ir negali būti taikoma, jeigu už atitinkamą teisės pažeidimą ūkio subjektui nebuvo paskirta piniginė bauda. Jis taip pat konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, numatanti įmonių, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimą už Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pažeidimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atlieka visų pirma prevencinę funkciją. Pažymėjo, kad jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai ar net gyvybei, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės) kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.
Atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 25 d. prekių atsakingo saugojimo aktą iš kurio matyti, kad reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas 30 l statinės alaus „Švyturys Baltas“ įsigijimas (b. l. 45) teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Propaganda Pub“ padarytas pažeidimas, kurio pareiškėja neginčijo, nėra piktybiškas ir vertintinas kaip mažareikšmis, todėl licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjai nėra pagrindo taikyti prevencinę priemonę – licencijos galiojimo panaikinimą.
III.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują – atsakovės skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, pažymint, kad :
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 89 straipsnio nuostatas, kadangi naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-305 nėra jokio teisinio pagrindo.
2. Ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimas būtų neteisėtas, nepagristas ir nesąžiningas, kadangi šiuo atveju viešojo administravimo subjektas veikė teisės aktų nustatyta tvarka, o jo veiksmuose nėra kaltės.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat išduotų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką. Teismas nurodė, jog tokiu atveju darytina prezumpcija, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad, pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas (valstybės ar savivaldybės institucijos, pagal įstatymą turinčios įgaliojimus išduoti licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais bei panaikinti jų galiojimą, sprendimu), o valstybė imasi priemonių, taip pat ir įstatymuose numatydama atitinkamas uždraudimo sankcijas, kad atitinkama rinka, ypač tokia, kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, būtų apsaugota nuo tokių dalyvių, kurie, būdami toje rinkoje, veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms.
Žemesnės instancijos teismas
4. Analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdavo kitokius sprendimus, t. y. pareiškėjų skundus tenkindavo iš dalies – nenaikindavo ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo, tačiau įpareigodavo pareiškėjo atžvilgiu netaikyti sankcijos - panaikinti licenciją.
Apeliacinės instancijos teismo proceso metu apelianto atstovė paaiškino apeliacinio skundo motyvus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius ir pagrįstai nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad licencijų galiojimą panaikina savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Alkoholio prekybos licencijavimą tvarką Vilniaus mieste nustatė 2004 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-641 patvirtinta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarka, kurios 36.5 punkte numatyta, kad licencija panaikinama, jeigu jos turėtojas nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktuose ir 2 dalies 1, 2, 7 punktuose nustatytų reikalavimų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 40-305 ,,Dėl licencijų (UAB „Budabaras“ ir kitoms) galiojimo panaikinimo“, nuo 2007 m. gegužės 21 d. panaikino UAB ,,Propaganda Pub“ licenciją Nr. 140V00, išduotą 2007 m. liepos 27 d. (b. l. 15–16, Administracinių ginčų komisijos byla). Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovo priimtas įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus ir iš esmės yra teisėtas, todėl ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais jis negali būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu nustatė, kad iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas (pagal Įstatymo 34 straipsnio 17 dalį (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos)) yra riboti – teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) (58 p.).
Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas. Tokiu atveju ginčijamas administracinis aktas gali būti naikinamas ar keičiamas tiesiogiai taikant Konstitucinio teismo nutarimą.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes 2007 m. sausio 25 d. prekių atsakingo saugojimo aktas patvirtina, jog reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas 30 l statinės alaus „Švyturys Baltas“ įsigijimas (b. l. 45). Todėl teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Propaganda Pub“ padarytas pažeidimas, nėra piktybiškas ir vertintinas kaip mažareikšmis, todėl licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kad pareiškėjai nėra pagrindo taikyti prevencinę priemonę – licencijos galiojimo panaikinimą.
Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir daro išvadą, jog paskirta sankcija- 1000 Lt bauda, gali būti pasiekti sankcijos tikslai, netaikant papildomos sankcijos licencijos galiojimo panaikinimo.
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007 m. birželio 8 d. sprendimu Nr.S-93-(A(G)-109 įpareigojo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 įsakymo Nr. 40-305 „Dėl licencijų (UAB „Budabaras ir kitoms) galiojimo panaikinimo“ 1.4 punktą. Priimtas sprendimas atitinka Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.2 punktą.
Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, priimdama sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Administracinių teisės pažeidimo kodekso normomis. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas skiriant ekonomines sankcijas netaikomas, nes pažeidimų sudėtys už kuriuos numatyta ekonominė sankcija pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir pažeidimų numatytų ATPK yra skirtingos. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą subjektas yra įmonė, o ne fizinis asmuo kaip yra numatyta ATPK. Todėl ekonominės sankcijos, numatytos Alkoholio kontrolės įstatyme, taikomos šio įstatymo nustatyta tvarka, o ne remiantis ATPK normomis. Įvertinus tai, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija iš esmės ginčą išsprendė teisingai šiuo pagrindu naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.