- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-98-380-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00328-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- A. K., V. K.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., dėl vagystės iš V. K. automobilio, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; pagal BK 187 str. 1 d., dėl V. K. turto sugadinimo – laisvės atėmimas 7 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Pagal BK 178 str. 2 d., dėl vagystės iš A. K. automobilio - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; pagal BK 187 str. 1 d., dėl A. K. turto sugadinimo – laisvės atėmimas 7 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Pagal BK 178 str. 2 d., dėl vagystės iš A. D. automobilio - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; pagal BK 187 str. 3 d. dėl A. D. turto sugadinimo – 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos iš dalis jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš M. P. priteista 1655 Lt V. K., 1350 Lt A. K., 350 Lt A. D. turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nuteistas už tai, kad 2012-03-06, apie 03.00val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su akmeniu tyčia išdaužė V. K. priklausančio automobilio „Hyundai Accent“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių lango stiklą 255 litų vertės, nulaužė valytuvų įjungimo – išjungimo rankenėlę 400 litų vertės, bei sugadino vairo apdailos detales 700 litų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į automobilį, iš salono pagrobė skaitmeninio grotuvo „D785“ valdymo skydelį 300 litų vertės. Tokiu būdu M. P. sugadino V. K. priklausančio turto už 1355 litų bei pagrobė V. K. priklausančio turto už 300 litų.
Be to, M. P., 2012-03-06, apie 04.00val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su atsuktuvu tyčia išdaužė A. K. priklausančio automobilio „Mersedez Benz CE230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių lango stiklą 600 litų vertės, pro kurį įsibrovęs į automobilį, iš salono pagrobė CD, DVD automagnetolą „Gondan“ 750 litų vertės. Tokiu būdu M. P. sugadino A. K. priklausančio turto už 600 litų bei pagrobė A. K. priklausančio turto už 750 litų.
Be to, M. P. sugadino nedidelės vertės svetimą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą:
2012-03-07, apie 00.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su akmeniu tyčia išdaužė A. D. priklausančio automobilio „Daewoo Lanos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių lango stiklą 150 litų vertės, ir įsibrovęs į automobilį, iš salono pagrobė automagnetolą „Clarion“ 200 litų vertės. Tokiu būdu M. P. sugadino A. D. priklausančio turto už 150 litų bei pagrobė A. D. priklausančio turto už 200 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį ir nustatyti realią nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą. Apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiems priteista per didelė turtinė žala. Teismas vadovavosi tik nukentėjusiųjų parodymais, nesiaiškino realios daiktų, kurių pasigedo nukentėjusieji, kainos.
Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusieji ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje priteistu civiliniu ieškiniu nukentėjusiesiems. A. K..
Siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priteistas civilinio ieškinio dydis, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusiuosius A. K. ir V. K., kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentai, dėl turtinės žalos dydžio, nepagrįsti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutikdamas su nukentėjusiesiems priteistu civiliniu ieškiniu, tokius argumentus grindžia tik manymu, kad sugadintos automobilio detalės negalėjo tiek daug kainuoti, o nukentėjusieji, kurie patys pirko ir keitė sugadintas detales, aiškiai parodė, kiek jos kainavo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną.
Todėl atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo paminėtus išaiškinimus dėl taikomo visiško turtinės žalos atlyginimo principo bei žalos apskaičiavimo teismo sprendimo priėmimo dieną, kolegijos nuomone, nuteistojo teiginiai dėl detalių įsigijimo kainų ar jų susidėvėjimo yra nepagrįsti, o žala nukentėjusiesiems turi būti atlyginta pagal pagrobtų daiktų kainas, galiojančias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną.
Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1350 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 21). Nuteistasis M. P. neneigė, jog išdaužė automobilio „Mersedez Benz“ priekinių durelių lango stiklą ir iš automobilio salono pagrobė automagnetolą. Nukentėjusysis A. K. apygardos teisme parodė, kad išdaužtą automobilio stiklą įvertino 600 Lt. Automobilio stiklą pirko ir jo įdėjimu pasirūpino jo įmonės darbuotojas. Jam tai kainavo 600 Lt. Pirkimo čekio neišsaugojo, nes nesitikėjo, kad kažkas atlygins žalą. Jis lango stiklą keitė antrą kartą, pirmą kartą buvo pats išdaužęs, tada už stiklą mokėjo 80 latų, už darbą 60 latų. Iš automobilio salono buvo pagrobta automagnetola, ją buvo pirkęs už 750 Lt. Šiuo metu automobilio „Mersedez Benz“ nebeturi, jį pardavė, todėl negali pateikti ir automobilio dokumentų.
Nors nukentėjusysis A. K. negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių automobilio stiklo ir automagnetolos kainą, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jo patirta žala yra 1350 Lt, automobilio stiklą įvertino 600 Lt, automagnetolą – 750 Lt. Nuteistojo argumentas, kad išdaužtas automobilio „Mersedez Benz“ stiklas negalėjo kainuoti 600 Lt, nes automobilis buvo senas, niekuo nepagrįstas. Automobilio durų stiklo vertė negali priklausyti nuo to, ar šis senas ar naujas, nes stiklą reikia pirkti, be to dar kainuoja darbas jį įdėti. Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. K. parodymais apie patirtos žalos dydį, nes nurodyta žala yra reali. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 8-12), lombardo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28), nukentėjusysis pasipelnyti nesiekė, nurodė tik pagrobtą ir sugadintą turtą. Nuteistasis neneigė, jog išdaužė automobilio stiklą ir pagrobė automagnetolą, kurią nunešė į lombardą. Jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiu, apeliantas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį. Kolegijos nuomone, mažinti priteistą A. K. 1350 Lt civilinį ieškinį nėra jokio pagrindo.
Nukentėjusysis V. K. apygardos teisme parodė, jog ryte pastebėjo, kad išdaužtas automobilio „Hyundai Accent“ priekinių durelių dešinės keleivio pusės lango stiklas, šalia gulėjo didelis juodas akmuo. Buvo pavogtas skaitmeninio grotuvo valdymo skydelis, nulaužta valytuvų įjungimo-išjungimo rankenėlė, sudaužytos vairo apdailos detalės. Automobilio lango stiklą įsigijo už 255 Lt, valytuvų įjungimo-išjungimo rankenėlės kaina 400 Lt, vairo apdailos detalių kaina 700 Lt, magnetolos dangtelio kaina 300 Lt. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo V. K. pareikštas 1650 Lt civilinis ieškinys yra pagrįstas, nukentėjusiojo nurodytos pagrobto ir sugadinto turto kainos yra realio. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. P. sutiko su V. K. pareikštu civiliniu ieškiniu, neprieštaravo dėl A. D. priteisto 350 Lt civilinio ieškinio dydžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.