Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-07-03 · Administracinė byla Nr. AS-444-622-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
AS-444-622-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00509-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
N. P.
Atsakovas
Birštono savivaldybei
Trečiasis asmuo
Birštono savivaldybės visuomeninei
Administracinė byla Nr. AS444-622/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00509-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Birštono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Birštono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo N. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Birštono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (1.32)-SR-546; 2) panaikinti Birštono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. TS-18 „Dėl nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ dalyje, kuria į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą įtraukti N. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Birštone, žemės nuomos mokestį ir pateikti naują žemės nuomos mokesčio deklaraciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iki bus išnagrinėtas jo skundas ir priimtas sprendimas ir sustabdyti delspinigių už nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiavimą. Teigė, kad savivaldybė gali nepagrįstai skaičiuoti delspinigius nuo sumos, kurią pareiškėjas ginčija, todėl vykstant teisminiam ginčui, pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai nepagrįstai didinami ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės ateityje pareiškėjui tektų kelti naują bylą dėl delspinigių mažninimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti delspinigių už nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiavimą. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra numatyta, todėl negali būti taikoma.

Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentas dėl galimų ateityje teisinių ginčų nėra reikšmingas, pareiškėjo teiginiai apie atsakovo ketinimus skaičiuoti delspinigius yra pagrįsti prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis, nepateikta įrodymų, kad delspinigiai yra skaičiuojami, nenurodoma, kokiu pagrindu tokie skaičiavimai atliekami.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 66–71), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti delspinigių už nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiavimą iki bus išnagrinėtas N. P. skundas ir priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1159422/2013.

Nesutinka su teismo argumentu, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra numatyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje. Mano, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – delspinigių skaičiavimo sustabdymas yra savo turiniu susijusi su uždraudimu atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Mano, kad teismas turėjo pagrindo manyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Pabrėžia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės atsakovas turi pareigą skaičiuoti delspinigius nuo pagal ginčijamą deklaraciją priskaičiuotos sumos. Vykstant teisminiam ginčui delspinigių suma auga ir pareiškėjas gali tapti nemokus ir nepajėgus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Delspinigių mokėjimo sustabdymas yra įprastas mokestiniuose ginčuose, todėl šiuo atveju taikytina analogija ir sprendžiant ginčus dėl delspinigių skaičiavimo pagal valstybinės žemės nuomos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-58/2013 ir vertina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Nesutinka su teismo motyvu, kad nėra pateikta dokumentų patvirtinančių, jog delspinigiai yra skaičiuojami. Pabrėžia, kad kartu su skundu yra pateikta Valstybinės žemės nuomos 2010 m. rugpjūčio 2 d. sutartis Nr. ŽN10-2, kurios 14 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti delspinigius už prievolės mokėti žemės nuomos mokestį nevykdymą, o delspinigių dydis nustatomas Birštono savivaldybės tarybos sprendimu. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Birštono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-174 32 punkte nustatyta, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydis nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu delspinigių dydis yra nustatomas kiekvienam ketvirčiui (šiuo metu 0,03 proc. už kiekvieną uždelstą dieną).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. pvz. 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr. pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Pažymėtina, kad proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – būtina nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašoma uždrausti atsakovams atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. pvz., 2008 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-262/2008).

Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Šiuo atveju, atskirajame skunde pareiškėjas visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – delspinigių už nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiavimo sustabdymas, nėra numatyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, savo turiniu yra vertintina, kaip uždraudimas atsakovui atlikti veiksmus, todėl spręstinas klausimas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir padaręs išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra numatyta ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje, sprendė klausimą dėl jos pritaikymo pagrįstumo ir nurodė argumentus, kurių pagrindu atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vien tuo pagrindu, jog jis nepagrįstai nurodė, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra numatyta ABTĮ, negali būti panaikintas.

Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas nurodė, kad jos nepritaikius pareiškėjui tektų kelti naują bylą dėl delspinigių mažinimo. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog siekis išvengti ateityje galinčių kilti teisminių ginčų nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, papildomai dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas atskirajame skunde reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą taip pat sieja su tuo, kad vykstant teisminiam ginčui delspinigių suma auga ir jis gali tapti nemokus ir nepajėgus vykdyti savo kitus finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. pvz. 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr. pvz. 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Galimos neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės savaime nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. pvz. 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Šiuo atveju aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, laikytinos tikėtinomis prielaidomis. Vien pareiškėjo abstraktūs teiginiai, jog jo finansinė padėtis pasunkės, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Todėl atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad delspinigių už nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiavimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis, kuria atsisakyta šioje byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė