- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-545-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities viršininko administracija, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovės atstovams advokatui D.Pakėnui ir M.Budriui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1137-630/2008 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei J. B. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo ir atsakovės J. B. priešieškinį ieškovei D. P. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, tretieji asmenys - Marijampolės apskrities viršininko administracija, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. patikslintu ieškiniu (3 t., b.l. 2-3) prašė nustatyti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 22,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 53-2 plane, naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugsėjo 13 d. parengtą žemės sklypo Nr. 53-2 naudojimo planą, kuriuo ieškovei paskiriama naudotis 11,85 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-2-2, atsakovei – 1,70 ha ir 9,3 ha žemės sklypo dalimis, plane pažymėta Nr. 52-2-3, bei 2,95 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 53-4 plane, naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą aukščiau nurodytos institucijos parengtą žemės sklypo Nr. 53-4 naudojimo planą, kuriuo ieškovei paskiriama naudotis 1,53 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-2, o atsakovei – 1,42 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-1. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 22,85 ha žemės sklypas (miškas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės – 1185/2285 dalys, atsakovės – 1100/2285 dalys), ir 2,95 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės – l53/295 dalys, atsakovės – 142/295 dalys). Kadangi dėl naudojimosi 2,95 ha (Nr. 53-4) ir 22,85 ha (Nr. 53-2) žemės sklypais ieškovė nori nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos planą, 2,95 ha žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 53-4-2, kurios plotas 1,53 ha, atitektų ieškovei, atsakovei – Nr. 53-4-1, kurios plotas 1,42 ha. Tokia naudojimosi tvarka atitinka šalių dalis bendroje nuosavybėje ir nusistovėjusi nuo 1992 metų. Ginčas dėl 22,85 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos spręstinas pagal ieškovės pateikiamą projektą. Atsakovei atitektų 1,70 ha ir 9,3 ha žemės sklypo dalys, pažymėtos Nr. 53-2-3, o ieškovei – 11,85 ha žemės sklypo dalis Nr.53-2-2. Tokia tvarka atitektų ieškovei prižiūrima ir naudojama žemė. Apie jos namų valdą susidarys vientisas sklypas. Kadangi seno namo remontui reikalinga mediena, ieškovė pageidauja, kad miškelio dalis, esanti jai priskirto sklypo šiaurinėje dalyje, liktų ieškovei.
Atsakovė J. B. priešieškiniu (2 t., b.l. 62-64) prašė nustatyti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 22,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 53-2 plane, naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Geotakas“ parengtą žemės sklypų Nr. 53-2 ir 53-4 naudojimo planą, kuriuo ieškovei paskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr. 53-2-2, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr. 53-2-1 ir 53-2-3, ir 2,95 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 53-4 plane, naudojimosi tvarką pagal atsakovės aukščiau nurodytą planą, kuriuo ieškovei paskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr. 53-4-1, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta Nr.53-4-2; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. 3, b.l. 52-58) ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė 22,85 ha dydžio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės Nr. 53-2 naudojimo planą, ieškovei paskyrė naudotis 11,85 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-2-2, atsakovei – 1,70 ha ir 9,3 ha žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 53-2-3. Teismas nustatė 2,95 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo Nr. 53-4 naudojimo planą, ieškovei paskyrė naudotis 1,53 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-2, o atsakovei – 1,42 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-1. Teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės ir ieškovės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis visas 22,85 ha žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemė, tačiau tai nėra žemės ūkio paskirties žemė, turinti kitokią funkcinę paskirtį vertingumo požiūriu. Atsakovės reikalavimas naudotis visa šiaurine žemės sklypo dalimi siekiant vystyti verslą ar statyti statinius yra nepagrįstas. Esant šiai aplinkybei ir atsižvelgiant į ieškovės gyvenamąją vietą, į tai, kad atsakovė negyvena šioje vietovėje, laikytina, jog ieškovės siūloma naudojimosi tvarka šiaurine žemės sklypo dalimi nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ji yra patogesnė ir racionalesnė negu atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka, ji atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą, ieškovės pagrįstą interesą naudotis aplink jos sodybą esančia pamiške kaip sodybos tęsiniu gyvuliams ganyti ir kitiems ūkiniams poreikiams tenkinti.
Pietinėje 22,85 ha žemės sklypo dalyje yra Liekės valstybinio kraštovaizdžio draustinis, todėl šioje vietovėje taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra racionalesnis, kadangi šalims yra patogesnis susisiekimas su viešaisiais keliais. Pagal atsakovės projektą, ieškovei būtų apsunkinta galimybė patekti iš jai priskirto naudotis žemės sklypo centrinės dalies, esančios vienoje kelio pusėje, į draustinio teritoriją, esančią kitoje kelio pusėje. Pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos projektą, atsakovės iškirsta plyno kirtimo biržė 0,5 ha dydžio, patenka į atsakovei priskirtą naudotis plotą, todėl toks naudojimosi tvarkos nustatymas yra teisingesnis vertingumo požiūriu, kadangi mediena skirta atsakovės poreikiams. Teismas sprendė, jog nustatant naudojimosi tvarką 2,95 ha žemės sklypo dalimi, turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusį faktinį žemės sklypo naudojimą. Ieškovė ir jos šeimos nariai faktiškai naudojasi apatine žemės sklypo dalimi, todėl toks naudojimosi būdas ir nustatytinas teismo sprendimu. Be to, ieškovė pateikė kelis variantus žemės sklypų atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, iš kurių matosi jos kooperavimasis su kitu bendraturčiu, o iš atsakovės pateikto vienintelio naudojimosi tvarkos nustatymo projekto galima daryti išvadą, jog atsakovė siekia patenkinti vien savo interesus.
Šalies argumentai
Atsakovė J. B. apeliaciniame skunde (3 t., b.l. 82-83) prašė panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikti žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektai nėra patvirtinti Marijampolės viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus. Be to, 22,85 ha ploto žemės sklype yra kitos paskirties žemės (ne miško). Ji sudaro 2,16 ha. Pagal ieškovės planą, didelė dalis ne miško žemės atitenka ieškovei, tuo tarpu atsakovei atitenka iš esmės visa miško žemė, kuri yra skirtingo pobūdžio ir vertės. Tokiu būdu buvo pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas. Abi šalys pripažįsta, kad miško plotas ginčo sklype yra menkavertis, lyginant su jame esančių pievelių plotais. Šalių pateikti planai dėl 2,95 ha žemės sklypo yra iš esmės lygiaverčiai. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose planuose pageidavo viršutinės sklypo dalies. Tik vėliausiai pateiktu planu ieškovė nori priskirti sau apatinę dalį. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė pripažino, kad jai tinka atsakovės parengtas planas. Toks ieškovės veiksmų nenuoseklumas rodo, kad iš esmės jai nesvarbu kurią sklypo dalį gauti, ir jai tinka bet kuri sklypo dalis. Todėl 2,95 ha žemės sklypas turėjo būti padalintas pagal atsakovės planą.
Atsiliepimas
Ieškovė D. P. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka žemėtvarkos reikalavimus, patogesnė ūkinei veiklai ir atitinka bendraturčių poreikius. Šalys nepripažino, kaip teigia atsakovė, aplinkybės, kad pievelės yra žymiai vertingesnės. Ieškovės pievutė yra gražesnė, nes ji prižiūrima, o ne dėl geresnės dirvožemio sudėties. Jeigu visa 22,85 ha sklypo šiaurinė dalis atitektų atsakovei, atsirastų galimybė konfliktinėms situacijoms kilti, nes atsakovės plane ši sklypo riba atžymėta prie ieškovės valdos. Dėl 2,95 ha sklypo ieškovė suklydo reikalaudama viršutinės ploto dalies. Vėliau ji pateikė keletą alternatyvių projektų, kuriuose ši klaida buvo ištaisyta. Apatinę sklypo dalį nuo 1992 metų ieškovė prižiūri, nes nuo jos priežiūros priklauso išmokų gavimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė D. P. ir atsakovė J. B. yra 22,85 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1185/2285 dalys, o atsakovei – 1100/2285 dalys šio sklypo (VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažymėjimas, 1t., b.l.176).
Ieškovė D. P. ir atsakovė J. B. taip yra 2,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 153/295 dalys, o atsakovei – 142/295 dalys šio sklypo (VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažymėjimas, 1t., b.l.177).
Civilinio kodekso 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė 22,85 ha dydžio žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą (3t., b.l.5). Teismas ieškovei paskyrė naudotis 11,85 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-2-2, atsakovei – 1,70 ha ir 9,3 ha žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 53-2-3. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nustatė 2,95 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą (3t., b.l.6). Teismas ieškovei paskyrė naudotis 1,53 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-2, o atsakovei – 1,42 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 53-4-1. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą šalims atiteko naudotis abiejų žemės sklypų plotai, visiškai atitinkantys šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1553/2002, apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovės pateikti žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, nes nėra patvirtinti Marijampolės viršininko administracijos Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1553/2002, vadovavosi tos bylos nagrinėjimo metu galiojusiu Žemėtvarkos ir teisės departamento 2001 m. kovo 15 d. įsakymu Nr.5 “Dėl žemės sklypo plano privačios žemės sandoriui sudaryti rengimo laikinosios tvarkos patvirtinimo”. Šis įsakymas galiojo iki Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nenumato, kad teisminiam ginčui spręsti pateikti žemės sklypų naudojimosi tvarkos planai turi būti suderinti su žemėtvarkos skyriais. Pažymėtina, kad apeliantę atstovavęs advokatas taip pat negalėjo nurodyti jokio šiuo metu galiojančio teisės akto, įpareigojančio bylos šalį derinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą su žemėtvarkos tarnyba. Todėl ta aplinkybė, jog ieškovės pateikti planai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nėra suderinti su žemėtvarkos skyriumi, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad 22,85 ha ploto žemės sklype yra 2,16 ha kitos paskirties žemės (ne miško). Atsakovės teigimu, pagal ieškovės planą, didelė dalis ne miško žemės atitenka ieškovei, tuo tarpu atsakovei atitenka iš esmės visa miško žemė, kuri yra skirtingo pobūdžio ir vertės. Šie apeliantės argumentai taip pat yra nepagrįsti. Apeliantė pati pripažįsta, kad ne miško plotas sudaro nedidelę minėto žemės sklypo dalį. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jai paskirtas plotas yra mažesnės vertės, nei kad ieškovei paskirta žemės sklypo dalis. Kaip matyti iš ieškovės pateikto plano (3t., b.l.5), neapaugusio mišku ploto atiteko abiem šalis. Kaip minėta, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą šalims tenkantys naudotis plotai visiškai atitinka šalių dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Vien ta aplinkybė, jog ieškovei teko neapaugusio mišku ploto daugiau negu atsakovei, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas.
Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia ir tą apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė kito 2,95 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą. Ši apeliacinio skundo dalis grindžiama vieninteliu motyvu, jog ieškovė pirmosios instancijos teismo proceso pradžioje pageidavo vienos šios sklypo dalies, o vėliau – kitos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laiko, kad būtų pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik tuo atveju, jeigu apeliantė būtų įrodžiusi, kad teismo nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka pažeidžia jos teises. Tuo tarpu pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad abi šalims paskirtos naudotis 2,95 ha žemės sklypo dalys yra lygiavertės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.