Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-9259-237/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
2YT-9259-237/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00699-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
G. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centro Tauragės filialas
Civilinė byla Nr. 2YT-9259-237/2017(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00699-2018-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė,sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. D., suinteresuotam asmeniui G. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. D. pareiškimą, suinteresuoti asmenys G. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centro Tauragės filialas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą po A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir paaiškino, kad yra A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. D., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Nei vienas iš tėvų testamento nepaliko. Tėvo, A. D., mirties dieną liko nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. D. vardu. Pareiškėjo tėvai iki pat mirties gyveno susituokę, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus statė gyvendami santuokoje. Mirus tėvui, per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo niekas, tame tarpe ir mama, nesikreipė. Minėtame gyvenamajame name ir toliau gyveno mama, A. D., rūpinosi namu, disponavo juo, valdė jį kaip savo asmeninę nuosavybę. Vedė ūkį, laikė ir prižiūrėjo gyvulius, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, t.y. palikimą priėmė faktiniu turto valdymo būdu. A. D. neįteisino paveldėjimo teisių į mirusio vyro palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus mamai, A. D., per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Pareiškėjo sesuo G. D. į mamos palikimą nepretenduoja. Nors mamos, pradėjusios faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nebuvo išreikšta oficialia forma, t.y. ji nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau ji palikimą priėmė pradėjus jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centro Tauragės filialas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po jos ir pareiškėjo tėvo mirties, namuose toliau liko gyventi jų mama , kuri iki savo mirties valdė visą likusį tėvo turtą. Jie abu vaikai jau buvo išėję iš namų. Ji prašo pareiškimą tenkinti.

Liudytoja J. Š. parodė, kad po A. D. mirties visą turtą valdė iki savo mirties jo žmona.

Liudytojas A. M. davė analogiškus parodymus p ir J. Š..

Pareiškimas tenkintinas. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Iš 1976 m. birželio 30 d. Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui akto matyti, kad nutarta priimti A. D. asmeninį gyvenamą namą eksploatacijai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš pranešimo (b. l. 8) matyti, kad dėl A. D. palikimo į notarą kreipė A. D.. Iš pranešimo (b. l. 9) matyti, kad dėl A. D. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš pažymos apie turimus pastatus (b. l. 10) matyti, kad A. D. vardu užregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo (b. l. 11) matyti, kad A. D. yra A. D. ir A. D. sūnus. Iš VĮ Registrų centro (b. l. 12) matyti, kad gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis, kurio UN (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – šulinys, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. D. vardu. Iš mirties liudijimų (b. l. 13, 14) matyti, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini), A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Ariogalos Šv. A. M. parapijos Ariogalos parapijos klebono pažymos (b l. 15) matyti, kad A. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini) priėmė Santuokos sakramentą. Iš pažymos apie A. D. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis matyti, kad A. D. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ( b. l. 16) Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos pažymos ( ūkinių knygų išrašų) matyti, kad A. D. ūkininkavo šiame kaime po savo vyro mirties, buvo šeimos galva, laikė gyvulius (b. l. 17-19).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. D. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (pagal 1988 m. galiojusį civilinį kodeksą, palikimo priėmimo veiksmai, turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) išreiškė savo valią priimti savo vyro A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. A. D. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, A. D. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. po vyro A. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti. Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, nes jį valdė ir tvarkė.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė